Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
VirusaiMokslinė klasifikacijaŠeima Retroviridae Gentis Lentivirus RūšisŽmogaus imunodeficito virusasLigaAIDS ŽIV žmogaus
ŽIV infekcija
| Virusai | ||||
|---|---|---|---|---|
| Mokslinė klasifikacija | ||||
| ||||
| Rūšis | ||||
| Žmogaus imunodeficito virusas | ||||
| Liga | ||||
| AIDS |
ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) – , priklausantis lentivirusų šeimai, kuriam būdinga atvirkštinė transkripcija; mažesnis už bakteriją, gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse ir yra artimas beždžionės imunodeficito virusui (BIV). ŽIV sukelia AIDS. ŽIV virusas puola leukocitą. Jį silpnindamas ir neleisdamas gerai atlikti savo darbo ŽIV virusas „įsileidžia“ bakterijas ir virusus kartu su jų sukeliamomis ligomis, įskaitant ir AIDS.
Šiuo metu žinomi du žmogaus imunodeficito viruso tipai, 1983 m. atrastas pirmasis ŽIV-1 ir 1986 m. – antrasis ŽIV-2.
Europoje, JAV ir Centrinėje Amerikoje tarp ŽIV užsikrėtusiųjų asmenų dažniausiai vyrauja ŽIV-1 tipas, Afrikoje – ŽIV-2. Jie skiriasi tuo, kad ŽIV-1 tipo sukelti klinikiniai požymiai yra sunkesni, liga greičiau progresuoja iki AIDS, nei ŽIV-2 tipo. Užsikrėtimas ŽIV-1 tipo virusu neapsaugo nuo užsikrėtimo kitu viruso tipu, todėl yra asmenų užsikrėtusių abiem viruso tipais, ypač Afrikoje, kur ŽIV paplitimas didžiausias.
ŽIV genetinė medžiaga yra RNR. Patekus virusui į šeimininko ląstelę, viruso fermentas – atvirkštinė transkriptazė, pagal viruso RNR, kaip pagal matricą, sintezuoja atitinkančią jai DNR molekulę. Po to viruso pagaminta DNR patenka į ląstelės branduolį ir įsiterpia (integruojasi) į chromosominę DNR (ši forma vadinama provirusine DNR). Pagal šią DNR sintezuojama RNR ir toliau vyksta viruso replikacija. Viruso genomo sintezei (iš DNR į RNR) būdingos klaidos, todėl net tame pačiame organizme gali būti kelios ŽIV mutacijos.
Poveikis žmogaus organizmui
ŽIV poveikis žmogaus organizmui iki galo neištirtas, tačiau ŽIV yra labiausiai ištirtas virusas pasaulyje.
Patekęs į žmogaus organizmą, ŽIV užkrečia CD4+ limfocitus, makrofagus ir kai kurias kitų tipų ląsteles. Patekęs į CD4+ limfocitus, virusas juose pradeda aktyviai daugintis, tuo pačiu pažeisdamas ląstelę, kuri vėliau žūva. Iš ląstelės išplitę virusai vėl įsiterpia į naujas ląsteles ir ciklas kartojasi. Palaipsniui CD4+ limfocitų kiekis sumažėja tiek, kad žmogaus organizmas nebegali priešintis pačioms paprasčiausioms infekcijoms, kurios visiškai nepavojingos ar mažai pavojingos sveikiems žmonėms su normalia imunine sistema.
Specifinių infekcijai požymių nėra. Simptomų pasireiškimas priklauso nuo ligos stadijos. Iki ūmaus ligos periodo, trunkančio 2–6 savaites, praeina 3–24 savaitės nuo užsikrėtimo. Iki tol ligos simptomų nebūna, laboratorinių tyrimų rezultatai būna neigiami. Ūminiam ligos periodui būdingas bendras negalavimas, silpnumas, karščiavimas, padidėję limfiniai mazgai, gerklės, raumenų, sąnarių skausmas, odos bėrimai. Vėliau, atsižvelgiant į imuninės sistemos atsparumą, vidutiniškai 5–7 metus, jokių požymių nebūna (kraujyje gali būti nustatoma nespecifinių pokyčių). Po to gali būti išplitusio limfmazgių padidėjimo periodas, kai 2 ar daugiau organizmo sričių (neskaičiuojant kirkšnių) ilgiau kaip 3 mėnesius būna padidėję limfmazgiai. Silpnėjant imunitetui vystosi paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS, pasireiškia su AIDS susijęs ligų kompleksas.
Viruso plitimas
Žmogaus imunodeficito virusas perduodamas per kraują, spermą bei makšties, gimdos kaklelio išskyras. ŽIV užsikrečiama, kai tiesiogiai į kraują pro gleivines ar sužeistą odą patenka ŽIV užkrėsti organizmo skysčiai, kuriuose viruso koncentracija didžiausia.
Yra žinomi trys šio viruso perdavimo keliai:
- Lytinis kelias. Tai gali įvykti:
- heteroseksualių lytinių santykių metu (varpa makštyje), nenaudojant prezervatyvo;
- homoseksualių lytinių santykių metu (varpa išeinamoje angoje), nenaudojant prezervatyvo;
- oralinių lytinių santykių metu (liečiant burna lyties organus).
- Per kraują:
- perpylus užkrėstą kraują;
- transplantuojant užkrėstus organus;
- kontaktuojant su krauju, kraujo produktais;
- naudojant užkrėstus švirkštus, adatas, kitus instrumentus;
- darant tatuiruotes.
- Perinatalinis (iš motinos – vaikui): prieš gimdymą, gimdymo metu arba tuoj po gimdymo.
ŽIV neplinta:
- Oro lašiniu būdu (kosint, čiaudint, bučiuojantis),
- Buitiniu būdu ir socialinių kontaktų metu (per prakaitą, ašaras, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia infekuoto asmens, valgant asmens, užsikrėtusio ŽIV, paruoštą maistą),
- Per vabzdžių įkandimus (ŽIV neplatina uodai ir erkės).
Užsikrėtimo tikimybė
UNAIDS duomenimis, apie 80 proc. užsikrėtusiųjų ŽIV pasaulyje užsikrėtė nesaugių (nenaudojo prezervatyvo) lytinių santykių metu.
Lietuvos AIDS centro duomenimis:
- 20 % santykių su asmeniu ką tik užsikrėtusiu ŽIV baigiasi ŽIV perdavimu;
- ŽIV perdavimo rizika iš vyro moteriai 20 kartų didesnė analinių santykių metu, nei santykiaujant vaginaliai;
- Apipjaustyti vyrai turi 8 kartus mažesnę tikimybę užsikrėsti ŽIV, nei neapipjaustyti;
- Heteroseksualių santykių metu labiau pažeidžiamos yra moterys.
ŽIV atsparumas
ŽIV priklauso nepatvariems virusams.
Ekstraląstelinis (laisvas) ŽIV virusas, esantis skystoje audinių kultūroje, gali išsilaikyti iki 15 parų kambario temperatūroje (20–22 L.C) ir iki 11 parų 37 L.C temperatūroje. Išdžiuvusio kraujo liekanose kambario temperatūroje virusas išlieka gyvybingas apie 7 dienas.
Intraląstelinis (esantis ląstelėje) ŽIV išsilaiko aplinkoje tik vieną parą. Optimaliausias ŽIV viruso biologiniam aktyvumui pH yra 7,0–8,0, o didinant ar mažinant aplinkos pH, ŽIV aktyvumas labai sumažėja.
ŽIV greit žūva virinamas (100 L.C temperatūroje iš karto, 56 L. C temperatūroje per 20 min.), paveiktas spiritu, chloru, rūgštimi ir šarmu, balinamosiomis, dezinfekuojamosiomis medžiagomis (0,5 proc. natrio hipochlorito ir 0,5 proc. gliutaraldehido tirpaluose žūva per 1 minutę; 1 proc. chloramino tirpale – per 5 minutes; 50–70 % etilo alkoholyje – per 10 minučių).
ŽIV atsparus ultravioletiniams ir rentgeno spinduliams bei šalčiui.
Tyrimai
Tiriamoji medžiaga – kraujas, kuriame ieškoma antikūnų prieš ŽIV (netiesioginis diagnostinis metodas) ar nustatomas ŽIV (tiesioginis diagnostinis metodas). Pirmą kartą teigiamas tyrimas būna pirmąsias 6–8 savaites po užsikrėtimo. Gavus teigiamą rezultatą, atliekamas patvirtinantis testas.
Vėliau visą gyvenimą laboratoriniai rezultatai dėl ŽIV bus teigiami, nors prieš mirtį gali būti ir neigiami.
Patikimam patvirtinimui, kad asmuo nėra užsikrėtęs ŽIV, kraujas turi būti tiriamas praėjus 3 mėnesiams nuo įtariamo užsikrėtimo momento. ŽIV teigiamą asmenį stebi medikas specialistas ir kas 3 ar 6 mėnesius kviečia pasitikrinti.
ŽIV infekcijos gydymas
ŽIV infekcijai gydyti naudojami vaistai yra efektyviausi, nei vaistai, skirti kitų virusinių infekcijų gydymui, tačiau to nepakanka. Kuriami nauji, efektyvesni vaistai, kurie pristabdo infekcijos eigą, nors organizmo pilnai nuo ŽIV neišvalo. Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami, kai skiriama trijų vaistų (po vieną iš toliau paminėtų grupių) ir daugiau kombinacija, kuri prailgina infekuoto asmens gyvenimą 10 ir daugiau metų.
Šiuo metu naudojamos trys antiretrovirusinių vaistų grupės, kurios skirtingai veikia ŽIV infekciją CD4 ląstelėse.
Pirmoji vaistų rūšis – nukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai, kurie neleidžia virusui užbaigti formuoti virusinės DNR. Nebaigta formuoti virusinė DNR negali gaminti naujų viruso kopijų.
Antroji vaistų rūšis – nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai, kurie neleidžia ŽIV RNR paversti į DNR ir todėl stabdomas viruso dauginimasis.
Trečioji vaistų rūšis – viruso fermentų proteazių inhibitoriai, kurie veikia paskutiniąją viruso dauginimosi ciklo stadiją ir trukdo suformuoti viruso kopijas, todėl virusas negali palikti užkrėstos CD4 ląstelės.
Paplitimas
Žmonių populiacijoje stebima ŽIV infekcijos pandemija. UNAIDS ir pasaulio sveikatos organizacijos vertinimais nuo pirmo žinomo AIDS atvejo 1981 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. sausio mėnesio nuo AIDS mirė daugiau nei 25 milijonai žmonių. Vien per 2005 metus nuo AIDS mirė apie 2,4–3,3 milijonų žmonių, iš kurių daugiau nei 570 000 – vaikai. Trečdalis visų mirčių tenka Afrikos ekonomiškai silpnai išsivysčiusioms Sacharos regiono šalims.
Šaltiniai
- „Apie ŽIV/AIDS.“ Archyvuota kopija 2007-11-10 iš Wayback Machine projekto. Lietuvos AIDS centras. Žiūrėta 2007-12-15.
- „Apie ŽIV/AIDS.“ Archyvuota kopija 2007-11-10 iš Wayback Machine projekto. Lietuvos AIDS centras. Žiūrėta 2007-12-15.
- „Apie ŽIV/AIDS.“ Archyvuota kopija 2007-11-10 iš Wayback Machine projekto. Lietuvos AIDS centras. Žiūrėta 2007-12-15.
- „Apie ŽIV/AIDS“. Lietuvos AIDS centras. Suarchyvuotas originalas 2007-11-10. Nuoroda tikrinta 2007-05-21.
- „ŽIV/AIDS/LPL“. Atsimink.lt.
- Joint United Nations Programme on HIV/AIDS (2006). „Overview of the global AIDS epidemic“. 2006 Report on the global AIDS epidemic (PDF). Nuoroda tikrinta 2006 m. birželio 8 d..
- Greener, R. (2002). „AIDS and macroeconomic impact“. In S, Forsyth (red.). State of The Art: AIDS and Economics (PDF). IAEN. pp. 49–55. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2006-11-02. Nuoroda tikrinta 2006-10-26.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie ŽIV infekcija, Kas yra ŽIV infekcija? Ką reiškia ŽIV infekcija?
VirusaiMoksline klasifikacijaSeima Retroviridae Gentis Lentivirus RusisZmogaus imunodeficito virusasLigaAIDS ZIV zmogaus imunodeficito virusas priklausantis lentivirusu seimai kuriam budinga atvirkstine transkripcija mazesnis uz bakterija gyvena tik zmogaus organizmo lastelese ir yra artimas bezdziones imunodeficito virusui BIV ZIV sukelia AIDS ZIV virusas puola leukocita Jį silpnindamas ir neleisdamas gerai atlikti savo darbo ZIV virusas įsileidzia bakterijas ir virusus kartu su ju sukeliamomis ligomis įskaitant ir AIDS Siuo metu zinomi du zmogaus imunodeficito viruso tipai 1983 m atrastas pirmasis ZIV 1 ir 1986 m antrasis ZIV 2 Europoje JAV ir Centrineje Amerikoje tarp ZIV uzsikretusiuju asmenu dazniausiai vyrauja ZIV 1 tipas Afrikoje ZIV 2 Jie skiriasi tuo kad ZIV 1 tipo sukelti klinikiniai pozymiai yra sunkesni liga greiciau progresuoja iki AIDS nei ZIV 2 tipo Uzsikretimas ZIV 1 tipo virusu neapsaugo nuo uzsikretimo kitu viruso tipu todel yra asmenu uzsikretusiu abiem viruso tipais ypac Afrikoje kur ZIV paplitimas didziausias ZIV genetine medziaga yra RNR Patekus virusui į seimininko lastele viruso fermentas atvirkstine transkriptaze pagal viruso RNR kaip pagal matrica sintezuoja atitinkancia jai DNR molekule Po to viruso pagaminta DNR patenka į lasteles branduolį ir įsiterpia integruojasi į chromosomine DNR si forma vadinama provirusine DNR Pagal sia DNR sintezuojama RNR ir toliau vyksta viruso replikacija Viruso genomo sintezei is DNR į RNR budingos klaidos todel net tame paciame organizme gali buti kelios ZIV mutacijos Poveikis zmogaus organizmuiZIV poveikis zmogaus organizmui iki galo neistirtas taciau ZIV yra labiausiai istirtas virusas pasaulyje Patekes į zmogaus organizma ZIV uzkrecia CD4 limfocitus makrofagus ir kai kurias kitu tipu lasteles Patekes į CD4 limfocitus virusas juose pradeda aktyviai daugintis tuo paciu pazeisdamas lastele kuri veliau zuva Is lasteles isplite virusai vel įsiterpia į naujas lasteles ir ciklas kartojasi Palaipsniui CD4 limfocitu kiekis sumazeja tiek kad zmogaus organizmas nebegali priesintis pacioms paprasciausioms infekcijoms kurios visiskai nepavojingos ar mazai pavojingos sveikiems zmonems su normalia imunine sistema Specifiniu infekcijai pozymiu nera Simptomu pasireiskimas priklauso nuo ligos stadijos Iki umaus ligos periodo trunkancio 2 6 savaites praeina 3 24 savaites nuo uzsikretimo Iki tol ligos simptomu nebuna laboratoriniu tyrimu rezultatai buna neigiami uminiam ligos periodui budingas bendras negalavimas silpnumas karsciavimas padideje limfiniai mazgai gerkles raumenu sanariu skausmas odos berimai Veliau atsizvelgiant į imunines sistemos atsparuma vidutiniskai 5 7 metus jokiu pozymiu nebuna kraujyje gali buti nustatoma nespecifiniu pokyciu Po to gali buti isplitusio limfmazgiu padidejimo periodas kai 2 ar daugiau organizmo sriciu neskaiciuojant kirksniu ilgiau kaip 3 menesius buna padideje limfmazgiai Silpnejant imunitetui vystosi paskutine ZIV infekcijos stadija AIDS pasireiskia su AIDS susijes ligu kompleksas Viruso plitimasZmogaus imunodeficito virusas perduodamas per krauja sperma bei maksties gimdos kaklelio isskyras ZIV uzsikreciama kai tiesiogiai į krauja pro gleivines ar suzeista oda patenka ZIV uzkresti organizmo skysciai kuriuose viruso koncentracija didziausia Yra zinomi trys sio viruso perdavimo keliai Lytinis kelias Tai gali įvykti heteroseksualiu lytiniu santykiu metu varpa makstyje nenaudojant prezervatyvo homoseksualiu lytiniu santykiu metu varpa iseinamoje angoje nenaudojant prezervatyvo oraliniu lytiniu santykiu metu lieciant burna lyties organus Per krauja perpylus uzkresta krauja transplantuojant uzkrestus organus kontaktuojant su krauju kraujo produktais naudojant uzkrestus svirkstus adatas kitus instrumentus darant tatuiruotes Perinatalinis is motinos vaikui pries gimdyma gimdymo metu arba tuoj po gimdymo ZIV neplinta Oro lasiniu budu kosint ciaudint buciuojantis Buitiniu budu ir socialiniu kontaktu metu per prakaita asaras naudojantis bendru tualetu vonia sauna baseinu indais suolais sporto įrankiais lieciant vienam kita zaidziant gyvenant salia infekuoto asmens valgant asmens uzsikretusio ZIV paruosta maista Per vabzdziu įkandimus ZIV neplatina uodai ir erkes Uzsikretimo tikimybeUNAIDS duomenimis apie 80 proc uzsikretusiuju ZIV pasaulyje uzsikrete nesaugiu nenaudojo prezervatyvo lytiniu santykiu metu Lietuvos AIDS centro duomenimis 20 santykiu su asmeniu ka tik uzsikretusiu ZIV baigiasi ZIV perdavimu ZIV perdavimo rizika is vyro moteriai 20 kartu didesne analiniu santykiu metu nei santykiaujant vaginaliai Apipjaustyti vyrai turi 8 kartus mazesne tikimybe uzsikresti ZIV nei neapipjaustyti Heteroseksualiu santykiu metu labiau pazeidziamos yra moterys ZIV atsparumasZIV priklauso nepatvariems virusams Ekstralastelinis laisvas ZIV virusas esantis skystoje audiniu kulturoje gali issilaikyti iki 15 paru kambario temperaturoje 20 22 L C ir iki 11 paru 37 L C temperaturoje Isdziuvusio kraujo liekanose kambario temperaturoje virusas islieka gyvybingas apie 7 dienas Intralastelinis esantis lasteleje ZIV issilaiko aplinkoje tik viena para Optimaliausias ZIV viruso biologiniam aktyvumui pH yra 7 0 8 0 o didinant ar mazinant aplinkos pH ZIV aktyvumas labai sumazeja ZIV greit zuva virinamas 100 L C temperaturoje is karto 56 L C temperaturoje per 20 min paveiktas spiritu chloru rugstimi ir sarmu balinamosiomis dezinfekuojamosiomis medziagomis 0 5 proc natrio hipochlorito ir 0 5 proc gliutaraldehido tirpaluose zuva per 1 minute 1 proc chloramino tirpale per 5 minutes 50 70 etilo alkoholyje per 10 minuciu ZIV atsparus ultravioletiniams ir rentgeno spinduliams bei salciui TyrimaiTiriamoji medziaga kraujas kuriame ieskoma antikunu pries ZIV netiesioginis diagnostinis metodas ar nustatomas ZIV tiesioginis diagnostinis metodas Pirma karta teigiamas tyrimas buna pirmasias 6 8 savaites po uzsikretimo Gavus teigiama rezultata atliekamas patvirtinantis testas Veliau visa gyvenima laboratoriniai rezultatai del ZIV bus teigiami nors pries mirtį gali buti ir neigiami Patikimam patvirtinimui kad asmuo nera uzsikretes ZIV kraujas turi buti tiriamas praejus 3 menesiams nuo įtariamo uzsikretimo momento ZIV teigiama asmenį stebi medikas specialistas ir kas 3 ar 6 menesius kviecia pasitikrinti ZIV infekcijos gydymasZIV infekcijai gydyti naudojami vaistai yra efektyviausi nei vaistai skirti kitu virusiniu infekciju gydymui taciau to nepakanka Kuriami nauji efektyvesni vaistai kurie pristabdo infekcijos eiga nors organizmo pilnai nuo ZIV neisvalo Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami kai skiriama triju vaistu po viena is toliau paminetu grupiu ir daugiau kombinacija kuri prailgina infekuoto asmens gyvenima 10 ir daugiau metu Siuo metu naudojamos trys antiretrovirusiniu vaistu grupes kurios skirtingai veikia ZIV infekcija CD4 lastelese Pirmoji vaistu rusis nukleozidiniai atvirkstines transkriptazes inhibitoriai kurie neleidzia virusui uzbaigti formuoti virusines DNR Nebaigta formuoti virusine DNR negali gaminti nauju viruso kopiju Antroji vaistu rusis nenukleozidiniai atvirkstines transkriptazes inhibitoriai kurie neleidzia ZIV RNR paversti į DNR ir todel stabdomas viruso dauginimasis Trecioji vaistu rusis viruso fermentu proteaziu inhibitoriai kurie veikia paskutiniaja viruso dauginimosi ciklo stadija ir trukdo suformuoti viruso kopijas todel virusas negali palikti uzkrestos CD4 lasteles ZIV Paplitimas pagal salis 2005 m 15 50 5 15 1 5 0 5 1 0 0 1 0 5 lt 0 1 nera duomenuPaplitimasZmoniu populiacijoje stebima ZIV infekcijos pandemija UNAIDS ir pasaulio sveikatos organizacijos vertinimais nuo pirmo zinomo AIDS atvejo 1981 m gruodzio 1 d iki 2006 m sausio menesio nuo AIDS mire daugiau nei 25 milijonai zmoniu Vien per 2005 metus nuo AIDS mire apie 2 4 3 3 milijonu zmoniu is kuriu daugiau nei 570 000 vaikai Trecdalis visu mirciu tenka Afrikos ekonomiskai silpnai issivysciusioms Sacharos regiono salims SaltiniaiVikiteka ZIV vaizdine ir garsine medziaga Apie ZIV AIDS Archyvuota kopija 2007 11 10 is Wayback Machine projekto Lietuvos AIDS centras Ziureta 2007 12 15 Apie ZIV AIDS Archyvuota kopija 2007 11 10 is Wayback Machine projekto Lietuvos AIDS centras Ziureta 2007 12 15 Apie ZIV AIDS Archyvuota kopija 2007 11 10 is Wayback Machine projekto Lietuvos AIDS centras Ziureta 2007 12 15 Apie ZIV AIDS Lietuvos AIDS centras Suarchyvuotas originalas 2007 11 10 Nuoroda tikrinta 2007 05 21 ZIV AIDS LPL Atsimink lt Joint United Nations Programme on HIV AIDS 2006 Overview of the global AIDS epidemic 2006 Report on the global AIDS epidemic PDF Nuoroda tikrinta 2006 m birzelio 8 d Greener R 2002 AIDS and macroeconomic impact In S Forsyth red State of The Art AIDS and Economics PDF IAEN pp 49 55 Suarchyvuotas originalas PDF 2006 11 02 Nuoroda tikrinta 2006 10 26