Šv Pijus X 1835 m birželio 2 d 1914 m rugpjūčio 20 d 257 asis Romos popiežius 1954 m gegužės 29 d paskelbtas šventuoju Š
Šventasis Pijus X

Šv. Pijus X (1835 m. birželio 2 d. – 1914 m. rugpjūčio 20 d.) – 257 – asis Romos popiežius. 1954 m. gegužės 29 d. paskelbtas šventuoju.
- Šis straipsnis apie Popiežių Šventąjį Pijų X. Apie kitus popiežius vardu Pijus skaitykite straipsnyje Popiežius Pijus. Apie asmenis, turinčius vardą Pijus skaitykite straipsnyje .
Šventasis Pijus X lot. Pius X | |
---|---|
257-asis Popiežius | |
Gimimo vardas | it. Giuseppe Melchiorre Sarto |
Gimė | 1835 m. birželio 2 d. Riesi, Italija |
Mirė | 1914 m. rugpjūčio 20 d. (79 metai) Vatikanas |
Palaidotas (-a) | Šv. Petro bazilika, Roma |
Tautybė | italas |
Pijaus X herbas | |
257-asis Popiežius | |
Išrinktas | 1903 m. rugpjūčio 4 d. |
Baigė | 1914 m. rugpjūčio 20 d. |
Pirmtakas | Leonas XIII |
Įpėdinis | Benediktas XV |
Vikiteka | Pijus X |
Biografija
Tikrasis vardas – Giuseppe Melchiorre Sarto. Gimė 1835 m. birželio 2 d., Riesi miestelyje, netoli Venecijos. Giuseppe anksti neteko tėvo. Baigęs pradinę mokyklą, privačiai mokėsi lotynų kalbos pas kunigą Don Titą Fusaronį, vėliau studijavo Castelfranco Veneto gimnazijoje. Nuo 1850 m. mokėsi Paduvos seminarijoje. Kunigu įšventintas 1858 m. 1884 m. paskirtas Mantuvos vyskupu. 1893 m. tapo Venecijos arkivyskupu ir kardinolu. 1903 rugpjūčio 4 d. išrinktas popiežiumi, pasirinko Pijaus X vardą. Tapęs popiežiumi reformavo Romos kuriją, 1904 m. pradėjo sisteminti bažnytinę teisę, atnaujino katekizmą, brevijorių, mišiolą, leido vaikams nuo 7 metų priimti šv. Komuniją. 1905 m. Prancūzijoje Bažnyčią atskyrus nuo valstybės, 1906 m. išleido encikliką Vehementernos ir nutraukė diplomatinius santykius su Prancūzija. 1907 m. į Draudžiamųjų knygų sąrašą įtraukė J. Ambraziejaus 1906 m. išleistą knygą Trumpas Rymo katalikų katekizmas. Tai – vienintelė į šį sąrašą įtraukta lietuviška knyga. 1909 m. įsteigė Popiežiškąjį Biblijos institutą. Pasmerkė modernizmą, jį pavadindamas visų erezijų sinteze ir įvedė antimodernistinę priesaiką, kuri 1967 m. buvo pakeista tikėjimo išpažinimu. 1910 m. išleido apaštališkąjį laišką Notre Charge Apostolique, kuriuo pasmerkė politinį ir socialinį modernizmą. Rėmė esperantininkus. Mirė 1914 m.
Modernizmo priešininkas
Socialinių santykių ir bažnytinės drausmės srityje jis buvo tvirtos rankos šalininkas. 1905 m. Prancūzijos parlamentui priėmus įstatymą dėl bažnyčios atskyrimo nuo valstybės, paaštrėjo Vatikano ir Prancūzijos santykiai. Pijus X ir jo aplinka atkreipė ypatingą dėmesį į naują modernizmo kryptį filosofijoje ir religijoje, siekiančią atnaujinti katalikybės ideologiją, pritaikant jos turinį ir kalbą XX a. žmogaus protui. Apie reformą galvojo jau Leonas XIII, bet jo programa rėmėsi viduramžių scholastinės filosofijos tradicijų atgimimu.
Modernistai ieškojo įkvėpimo šiuolaikinėje filosofijoje. Pijus X nenutolo nuo savo pirmtako programos ir 1907 m. rugsėjo 8 d. iškilmingai pasmerkė modernistus. Vatikanas ėmė rūsčiai persekioti bet kurį bažnyčios tarną, bent žodžiu teigiamai užsiminusį apie modernizmą. Popiežiaus iniciatyva buvo sukurta speciali organizacija, rinkusi informaciją, kurios pagrindu bažnyčios inkvizicija baudusi įtariamuosius „naujuosius eretikus“. Pijaus X mirtis ir Pirmojo pasaulinio karo pradžia pristabdė šį bažnyčios posūkį link viduramžių inkvizicijos metodų, tačiau Vatikano įstaigų kova su bandymais padaryti katalikybės esmę ir struktūrą šiuolaikiška tęsėsi iki pat II Vatikano susirinkimo (1962–1965).
Pijaus X, aktyviai kovojusio prieš modernizmą, vardu yra pasivadinusi opozicinė Vatikanui , kurią įkūrė Marselio Romos katalikų arkivyskupas . Ji nepripažįsta II Vatikano susirinkimo įvestų naujovių. Nuo 1995 m. brolija veikia ir Lietuvoje (įsteigtas Šv. Kazimiero , koplyčia Kaune ir kt.).
Religiniai titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Leonas XIII | Popiežius 1903-1914 | Po to: Benediktas XV |
Šaltiniai
- Algirdas Jurevičius. Pijus X (Pius X). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 221 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šventasis Pijus X, Kas yra Šventasis Pijus X? Ką reiškia Šventasis Pijus X?
Sv Pijus X 1835 m birzelio 2 d 1914 m rugpjucio 20 d 257 asis Romos popiezius 1954 m geguzes 29 d paskelbtas sventuoju Sis straipsnis apie Popieziu Sventajį Piju X Apie kitus popiezius vardu Pijus skaitykite straipsnyje Popiezius Pijus Apie asmenis turincius varda Pijus skaitykite straipsnyje Sventasis Pijus X lot Pius X257 asis PopieziusGimimo vardas it Giuseppe Melchiorre SartoGime 1835 m birzelio 2 d Riesi ItalijaMire 1914 m rugpjucio 20 d 79 metai VatikanasPalaidotas a Sv Petro bazilika RomaTautybe italasPijaus X herbas257 asis PopieziusIsrinktas 1903 m rugpjucio 4 d Baige 1914 m rugpjucio 20 d Pirmtakas Leonas XIIIĮpedinis Benediktas XVVikiteka Pijus XBiografijaTikrasis vardas Giuseppe Melchiorre Sarto Gime 1835 m birzelio 2 d Riesi miestelyje netoli Venecijos Giuseppe anksti neteko tevo Baiges pradine mokykla privaciai mokesi lotynu kalbos pas kuniga Don Tita Fusaronį veliau studijavo Castelfranco Veneto gimnazijoje Nuo 1850 m mokesi Paduvos seminarijoje Kunigu įsventintas 1858 m 1884 m paskirtas Mantuvos vyskupu 1893 m tapo Venecijos arkivyskupu ir kardinolu 1903 rugpjucio 4 d isrinktas popieziumi pasirinko Pijaus X varda Tapes popieziumi reformavo Romos kurija 1904 m pradejo sisteminti baznytine teise atnaujino katekizma brevijoriu misiola leido vaikams nuo 7 metu priimti sv Komunija 1905 m Prancuzijoje Baznycia atskyrus nuo valstybes 1906 m isleido enciklika Vehementernos ir nutrauke diplomatinius santykius su Prancuzija 1907 m į Draudziamuju knygu sarasa įtrauke J Ambraziejaus 1906 m isleista knyga Trumpas Rymo kataliku katekizmas Tai vienintele į sį sarasa įtraukta lietuviska knyga 1909 m įsteige Popieziskajį Biblijos instituta Pasmerke modernizma jį pavadindamas visu ereziju sinteze ir įvede antimodernistine priesaika kuri 1967 m buvo pakeista tikejimo ispazinimu 1910 m isleido apastaliskajį laiska Notre Charge Apostolique kuriuo pasmerke politinį ir socialinį modernizma Reme esperantininkus Mire 1914 m Modernizmo priesininkasSocialiniu santykiu ir baznytines drausmes srityje jis buvo tvirtos rankos salininkas 1905 m Prancuzijos parlamentui priemus įstatyma del baznycios atskyrimo nuo valstybes paastrejo Vatikano ir Prancuzijos santykiai Pijus X ir jo aplinka atkreipe ypatinga demesį į nauja modernizmo kryptį filosofijoje ir religijoje siekiancia atnaujinti katalikybes ideologija pritaikant jos turinį ir kalba XX a zmogaus protui Apie reforma galvojo jau Leonas XIII bet jo programa remesi viduramziu scholastines filosofijos tradiciju atgimimu Modernistai ieskojo įkvepimo siuolaikineje filosofijoje Pijus X nenutolo nuo savo pirmtako programos ir 1907 m rugsejo 8 d iskilmingai pasmerke modernistus Vatikanas eme rusciai persekioti bet kurį baznycios tarna bent zodziu teigiamai uzsiminusį apie modernizma Popieziaus iniciatyva buvo sukurta speciali organizacija rinkusi informacija kurios pagrindu baznycios inkvizicija baudusi įtariamuosius naujuosius eretikus Pijaus X mirtis ir Pirmojo pasaulinio karo pradzia pristabde sį baznycios posukį link viduramziu inkvizicijos metodu taciau Vatikano įstaigu kova su bandymais padaryti katalikybes esme ir struktura siuolaikiska tesesi iki pat II Vatikano susirinkimo 1962 1965 Pijaus X aktyviai kovojusio pries modernizma vardu yra pasivadinusi opozicine Vatikanui kuria įkure Marselio Romos kataliku arkivyskupas Ji nepripazįsta II Vatikano susirinkimo įvestu naujoviu Nuo 1995 m brolija veikia ir Lietuvoje įsteigtas Sv Kazimiero koplycia Kaune ir kt Religiniai titulaiPries tai Leonas XIII Popiezius 1903 1914 Po to Benediktas XVSaltiniaiAlgirdas Jurevicius Pijus X Pius X Visuotine lietuviu enciklopedija T XVIII Perk Pra Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 221 psl