Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

54 38 š pl 23 19 r ilg 54 64 š pl 23 32 r ilg 54 64 23 32 Šunskų valsčiusLaikotarpis 1867 1950 m Apytikrė valsčiaus viet

Šunskų valsčius

  • Pagrindinis puslapis
  • Šunskų valsčius
Šunskų valsčius
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

54°38′š. pl. 23°19′r. ilg. / 54.64°š. pl. 23.32°r. ilg. / 54.64; 23.32

Šunskų valsčius
Laikotarpis: 1867 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Šunskai,
Mokolai (188?–1915)
Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Marijampolės apskritis (1867–1915)
Lietuva
Marijampolės apskritis (1919–1931)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Marijampolės apskritis (1947–1950)

Šunskų valsčius (rus. гмина Шумскъ, lenk. gmina Szumsk) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Šunskai (kurį laiką – Mokolai).

Istorija

Valsčius buvo įkurtas XIX a. 1931 m. sausio 1 d. Šunskų valsčius kartu su Kvietiškio valsčiumi sujungtas į Marijampolės valsčių. Šunskų valsčius atkurtas 1947 m. lapkričio 6 d. iš dalies Marijampolės valsčiaus, dalies Sasnavos valsčiaus ir dalies Kazlų Rūdos valsčiaus. Valsčius galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Marijampolės rajonui (5 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1888 m. 6732
1923 m.
(išsamiau)
116 4459 841 46 gyvenvietės
1949-01-01
(išsamiau)
77 5 apylinkės

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.
Paršeliai Paršelių apylinkė
Puskelniai Puskelnių apylinkė
Rudžiai Rudžių apylinkė
Šunskai Šunskų apylinkė
Tursučiai Tursučių apylinkė
Iš viso: 5 apylinkės

Gyvenvietės

1923 m. valsčiuje buvo:

  • Balsupiai, k.
  • Barsukinė, k.
  • Bliūdžiškiai, k.
  • Briediškiai, k.
  • Cykakalnis, k.
  • Dielinė, k.
  • Grybinė, k.
  • Gustabūdis, k.
  • Katiliškiai, k.
  • Kidoliškiai, k.
  • Kuktiškiai, k.
  • Lūginė, k.
  • Lipniškiai, k.
  • Marciniškiai, k.
  • Meškučiai, k.
  • Mikalinė, k.
  • Milčiškiai, k.
  • Mokolai, k.
  • Mokolų Naujiena, k.
  • Obelinė, k.
  • Obšrūtėliai, k.
  • Ožkasviliai, k.
  • Pabaigai, k.
  • Paikiškiai, k.
  • Pakusinė, k.
  • Patašiškės, k.
  • Pietariai, k.
  • Puskepuriai, k.
  • Samsoniškės, k.
  • Steiniškiai, k.
  • Strazdiškiai, k.
  • Stūriškiai, k.
  • Svirnaviečiai, k.
  • Šunskai, mstl.
  • Tarpučiai, k.
  • Tursučiai, k.
  • Uosupis, k.
  • Užkirčiai, k.
  • Vekeriotiškė, k.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 4459 žmonės:

  • Lietuviai – 98,45% (4390);
  • Vokiečiai – 1% (48);
  • Kiti – 0,47% (21).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1840 Ašmonai Vincentas Senkus, kunigas 1911
1880 Balsupiai Pijus Bielskus, kunigas, profesorius 1958
1884 Piliakalniai Mykolas Brundza, kunigas 1938
1890 Puskepuriai Juozas Papečkys, karininkas, teisininkas 1942
1898 Meškučiai Kazys Ališauskas, karininkas 1979
1903 Katiliškiai Petras Katilius, matematikas 1995

Šaltiniai

  1. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 140
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 74
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 77
  5. Šunskų valsčius. Aruodai.lt (tikrinta 2022-08-17).

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 06 Lie, 2025 / 04:45

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šunskų valsčius, Kas yra Šunskų valsčius? Ką reiškia Šunskų valsčius?

54 38 s pl 23 19 r ilg 54 64 s pl 23 32 r ilg 54 64 23 32 Sunsku valsciusLaikotarpis 1867 1950 m Apytikre valsciaus vieta dabartines Lietuvos zemelapyjeAdm centras Sunskai Mokolai 188 1915 Rusijos imperijaSuvalku gubernija Marijampoles apskritis 1867 1915 LietuvaMarijampoles apskritis 1919 1931 Sovietu SajungaLietuvos TSR Marijampoles apskritis 1947 1950 Sunsku valscius rus gmina Shumsk lenk gmina Szumsk buves administracinis teritorinis vienetas dabartines pietvakariu Lietuvos teritorijoje Centras Sunskai kurį laika Mokolai IstorijaValscius buvo įkurtas XIX a 1931 m sausio 1 d Sunsku valscius kartu su Kvietiskio valsciumi sujungtas į Marijampoles valsciu Sunsku valscius atkurtas 1947 m lapkricio 6 d is dalies Marijampoles valsciaus dalies Sasnavos valsciaus ir dalies Kazlu Rudos valsciaus Valscius galutinai panaikintas 1950 m birzelio 20 d jo teritorija perduota Marijampoles rajonui 5 apylinkes Valsciaus istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk ukiu sk Suskirstymas Gyvenvietes1888 m 67321923 m issamiau 116 4459 841 46 gyvenvietes1949 01 01 issamiau 77 5 apylinkesSuskirstymasPagrindine gyvenviete Apylinke 1949 m Parseliai Parseliu apylinkePuskelniai Puskelniu apylinkeRudziai Rudziu apylinkeSunskai Sunsku apylinkeTursuciai Tursuciu apylinkeIs viso 5 apylinkesGyvenvietes1923 m valsciuje buvo Balsupiai k Barsukine k Bliudziskiai k Briediskiai k Cykakalnis k Dieline k Grybine k Gustabudis k Katiliskiai k Kidoliskiai k Kuktiskiai k Lugine k Lipniskiai k Marciniskiai k Meskuciai k Mikaline k Milciskiai k Mokolai k Mokolu Naujiena k Obeline k Obsruteliai k Ozkasviliai k Pabaigai k Paikiskiai k Pakusine k Patasiskes k Pietariai k Puskepuriai k Samsoniskes k Steiniskiai k Strazdiskiai k Sturiskiai k Svirnavieciai k Sunskai mstl Tarpuciai k Tursuciai k Uosupis k Uzkirciai k Vekeriotiske k GyventojaiTautine sudetis 1923 m gyveno 4459 zmones Lietuviai 98 45 4390 Vokieciai 1 48 Kiti 0 47 21 Zymus zmones Valsciuje gime zymus zmonesGimimo metai Gimimo vieta Zmogus Mirties metai1840 Asmonai Vincentas Senkus kunigas 19111880 Balsupiai Pijus Bielskus kunigas profesorius 19581884 Piliakalniai Mykolas Brundza kunigas 19381890 Puskepuriai Juozas Papeckys karininkas teisininkas 19421898 Meskuciai Kazys Alisauskas karininkas 19791903 Katiliskiai Petras Katilius matematikas 1995SaltiniaiSpiski naselennyh mѣst Suvalkskoj gubernii kak material dlya istoriko etnograficheskoj geografii kraya Sobral E A Volter Sanktpeterburg 1901 Archive org nuoroda Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Centralinis Statistikos Biuras 1925 psl 140 Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 74 Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 77 Sunsku valscius Aruodai lt tikrinta 2022 08 17

Naujausi straipsniai
  • Liepa 05, 2025

    Aimarų kalbos

  • Liepa 05, 2025

    Ailinginaė

  • Liepa 05, 2025

    Aitaskos ežeras

  • Liepa 04, 2025

    Agridžento provincija

  • Liepa 04, 2025

    Agridžento archeologinė vietovė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje