Šovė urvas pranc Grotte Chauvet Pont d Arc urvas su vėlyvojo paleolito piešiniais esantis Ardešo departamente Pietų Pran
Šovė urvas

Šovė urvas (pranc. Grotte Chauvet-Pont d’Arc) – urvas su vėlyvojo paleolito piešiniais, esantis Ardešo departamente, Pietų Prancūzijoje.
Šovė urvas ir paleolitinis Pietų Prancūzijos menas | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Vieta | Prancūzija |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | i, iii |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 1426 |
Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 2014 (38-oji sesija) |
Šovė urvas šalies/regiono žemėlapyje | |
Vikiteka: | Šovė urvas |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Urvas yra 800 metrų ilgio bei turi kelis atsišakojimus. Kai kurios ertmės siekia 18 metrų aukštį. Landa, vedanti į urvą, esantį maždaug 25 metrų gylyje, buvo užversta akmenų griūties prieš maždaug 23 tūkst. metų, todėl jame priešistorinis menas gerai išsilaikė.
Daugelis piešinių buvo nupiešti pirmojo periodo laikotarpyje tarp 30–32 tūkst. metų prieš mūsų erą, tačiau randama ir vėliau užklydusių žmonių pėdsakų. Jie tarp 25–27 tūkst. metų prieš mūsų erą paliko deglų žymes ir medžio anglis ant žemės.
Urve yra per tūkstantis piešinių, užimančių per 8,5 tūkst. m². Mokslininkai spėja, kad jie buvo sukurti prieš maždaug 36 tūkst. metų, pirmosios žmonių kultūros (orinjako kultūra) Europoje. Mokslininkų nuomone, urvas buvo šamanų šventvietė, kurioje buvo atliekamos ritualinės praktikos.
Tarp tame urve esančių piešinių esama žmogaus rankų ir priešistorinių žinduolių atvaizdų, tokių kaip mamutų, urvinių liūtų, panterų, gauruotųjų raganosių, tarpanų, šiaurinių elnių, gigantiškųjų elnių, avijaučių, stumbrų, urvinių lokių ir taurų. Urve taip pat rasta jų liekanų ir pėdsakų – daugiausiai stambių urvinių lokių, kurie, kaip manoma, ten žiemodavo.
Urvas buvo atrastas trijų prancūzų speleologų 1994 m. Tai Eliette Brunel-Deschamps, Christian Hillaire ir Jean-Marie Chauvet, kurio vardu ir buvo pavadintas urvas. 2014 m. Šovė urvas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Šaltiniai
- Clottes, Jean. “Chauvet Cave (ca. 30,000 B.C.).” In Heilbrunn Timeline of Art History. New York: The Metropolitan Museum of Art, 2000–. [1] (October 2002)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šovė urvas, Kas yra Šovė urvas? Ką reiškia Šovė urvas?
Sove urvas pranc Grotte Chauvet Pont d Arc urvas su velyvojo paleolito piesiniais esantis Ardeso departamente Pietu Prancuzijoje Sove urvas ir paleolitinis Pietu Prancuzijos menasPasaulio paveldo sarasasVieta PrancuzijaTipas KulturinisKriterijus i iiiNuoroda angl pranc 1426Regionas Europa ir Siaures AmerikaĮrasymo istorijaĮrasas 2014 38 oji sesija Sove urvas salies regiono zemelapyjeVikiteka Sove urvas Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Urvas yra 800 metru ilgio bei turi kelis atsisakojimus Kai kurios ertmes siekia 18 metru aukstį Landa vedanti į urva esantį mazdaug 25 metru gylyje buvo uzversta akmenu griuties pries mazdaug 23 tukst metu todel jame priesistorinis menas gerai issilaike Daugelis piesiniu buvo nupiesti pirmojo periodo laikotarpyje tarp 30 32 tukst metu pries musu era taciau randama ir veliau uzklydusiu zmoniu pedsaku Jie tarp 25 27 tukst metu pries musu era paliko deglu zymes ir medzio anglis ant zemes Urve yra per tukstantis piesiniu uzimanciu per 8 5 tukst m Mokslininkai speja kad jie buvo sukurti pries mazdaug 36 tukst metu pirmosios zmoniu kulturos orinjako kultura Europoje Mokslininku nuomone urvas buvo samanu sventviete kurioje buvo atliekamos ritualines praktikos Tarp tame urve esanciu piesiniu esama zmogaus ranku ir priesistoriniu zinduoliu atvaizdu tokiu kaip mamutu urviniu liutu panteru gauruotuju raganosiu tarpanu siauriniu elniu gigantiskuju elniu avijauciu stumbru urviniu lokiu ir tauru Urve taip pat rasta ju liekanu ir pedsaku daugiausiai stambiu urviniu lokiu kurie kaip manoma ten ziemodavo Urvas buvo atrastas triju prancuzu speleologu 1994 m Tai Eliette Brunel Deschamps Christian Hillaire ir Jean Marie Chauvet kurio vardu ir buvo pavadintas urvas 2014 m Sove urvas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sarasa SaltiniaiClottes Jean Chauvet Cave ca 30 000 B C In Heilbrunn Timeline of Art History New York The Metropolitan Museum of Art 2000 1 October 2002