Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Šiluvos Švč Mergelės Marijos koplyčia reikšmės 55 31 50 š pl 23 13 11 r ilg 55 53065 š pl 23 219815 r ilg
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia
- Kitos reikšmės – Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia (reikšmės).
55°31′50″š. pl. 23°13′11″r. ilg. / 55.53065°š. pl. 23.219815°r. ilg.
| Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Raseinių |
| Savivaldybė | Raseinių rajonas |
| Gyvenvietė | Šiluva |
| Adresas | Jono Pauliaus II g. 7 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1924 m. |
| Stilius | modernizmas |
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia – koplyčia, stovinti Raseinių rajone, Šiluvos miestelio kapinėse, 300 m į vakarus nuo Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia yra viena iš katalikiškos piligrimystės vietų Kauno arkivyskupijoje.
Tai valstybės saugomas architektūros ir istorijos paminklas, 2007 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą. Koplyčia kartu su mūro siena ir Šviesos koplyčia, skiriančia ją nuo kapinių, sudaro vieningą kompleksą (unik. kodas 31214). Vienas iš popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimų kelio Lietuvoje sakralinių objektų.
Koplyčia pastatyta 1912–1924 m. Garsėja legendiniu akmeniu, ant kurio, kaip teigiama, apsireiškė Švč. Mergelė Marija.
Istorija
Skirtingų šaltinių duomenimis, Marijos apsireiškimo data minėta 1608, 1612 m.
1663 m. vysk. Aleksandras Sapiega Marijos apsireiškimo vietoje pastatė medinę koplyčią, ant apsireiškimo akmens buvo įrengtas altorius. Šiluvos istorijos tyrėjo kun. Stasio Ylos manymu, ši koplyčia galėjusi būti ne pirmoji Marijos apsireiškimo vietoje. Jau keletą dešimtmečių vietos katalikai eidavo į šią vietą pasimelsti, labai gerbė šią vietą, ją puošdavo, joje melsdavosi ir giedodavo. Įvykus kruvinam konfliktui su kalvinistais, čia buvo peršautas katalikų vikaras ir Nukryžiuotojo paveikslas, koplyčioje įvesti Šv. Kryžiaus garbinimo atlaidai.
Šiluvos klebonas Tadas Bukota nuvykęs į Londoną (jo brolis ten buvo Lietuvos-Lenkijos atstovas) parsivežė marmurinę Marijos su Kūdikiu statulą. Ji 1770 m. pastatyta koplyčios altoriuje. Peršautasis kryžius iš Apsireiškimo koplyčios perkeltas į bažnyčią ir pakabintas prie Švč. Jėzaus Širdies altoriaus. Po 1843 m. jis perneštas į bažnyčios koplytėlę, kur saugomos ir kitos istorinės vertybės.
1818 m. Žemaičių vyskupo Simonas Giedraitis perstatė nykstančią, dar 1663 m. statytą koplyčią. Naujoji koplyčia buvo medinė, erdvesnė, su kolonomis, primenančiomis Vilniaus arkikatedros architektūrinį stilių. Ši koplyčia išstovėjo iki XX a. pradžios.
Vysk. Mečislovas Paliulionis 1886 m. rugsėjo 8 d., švenčiant Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslo vainikavimo šimtmetį, iškilmingai vainikavo Marijos apsireiškimo vietoje stovinčią statulą, vadinamą Ligonių Sveikata.
Marijos apsireiškimo 300 metų sukakčiai norėta pastatyti naują, didingą koplyčią. To siekė kun. Marcelinas Jurgaitis, 1903 m. paskirtas Šiluvos klebonu. Tais pačiais metais padaryti naujos mūrinės koplyčios brėžiniai, kurių autorius buvo arch. Antanas Vivulskis, sukūręs ir Trijų Kryžių paminklą Vilniuje. Statybos pradžia užtruko, pamatai buvo pakloti 1912 m. – jau minint Marijos apsireiškimo 300 metų sukaktį. Koplyčios kertinį akmenį pašventino prelatas Maironis.
Pirmojo pasaulinio karo metais koplyčios statybos sulėtėjo, pastatas buvo apgriautas. Tačiau ir karo metais žmonių buvo lankoma. Statyba baigta ir koplyčia pašventinta klebono kun. M. Jurgaičio 1924 m. rugsėjo 8 d. Jos interjeras dar nebuvo įrengtas. Šį darbą po klebono mirties tęsė Paulius Katelė. Koplyčios vidaus įrengimas užtruko visus Nepriklausomybės metus. Darbai dėl skolų buvo sustabdyti, ir tik 1939 m. Kauno arkivyskupijos kurija patvirtino naują koplyčios pagražinimo planą. Koplyčios įrengimas tęsėsi ir sovietmečiu. 1979–1986 m. čia al secco technika buvo sukurtos keturios sieninės kompozicijos, perteikiančios apsireiškimo ir stebuklingojo paveikslo istoriją, sukurtos naujos aliejinės drobės religinio gyvenimo temomis, vaizduojančios daugelį to meto šviesuolių, dvasininkų. Darbus organizavo klebonas kun. Vaclovas Grauslys.
1933 m. įgyvendintas kunigo P. Katelės sumanymas Apsireiškimo koplyčioje įrengti 7 Sopulingosios Dievo Motinos skausmų stočių grafitinius atvaizdus. Tuos metus Apaštalinis Sostas buvo paskelbęs Šventaisiais metais, todėl ta proga sumanyta įsteigti Sopulingosios Dievo Motinos takus, arba stacijas. Baigiantis metams Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas šiuos atvaizdus pašventino ir iškabino Apsireiškimo koplyčioje. Septynių stočių apvaikščiojimas kalbant maldas bei giedant giesmes tapo sudėtine Šilinių atlaidų gavimo dalimi. Buvo tikima, kad norint gauti visuotinius atlaidus, reikia pasimelsti, pirma, Ligonių Sveikatos koplytėlėje; antra, meldžiantis ir giedant apeiti 7 stočių skausmų kelią Apsireiškimo koplyčioje; trečia, apvaikščioti 7 skausmų stotis Tytuvėnų vienuolyno bažnyčios ir, ketvirta, užlipti keliais Tytuvėnų Kristaus kančios laiptais.
Ruošiantis sutikti 325 metų (1937 m.) jubiliejų, arkivyskupo J. Skvirecko iniciatyva buvo paruoštas Šiluvos Marijos šventovės aplinkos sutvarkymo projektas. Buvo numatyta bažnyčią ir koplyčią sujungti parku ir Marijos stotimis. Antrojo pasaulinio karo pradžia sutrukdė įgyvendinti pradėtą projektą.
Iki galo architekto projektas galutinai įgyvendintas tiktai 1999 m., kai koplyčios prieigas papuošė užbaigta antroji iš dviejų akmeninių angelų skulptūra (autoriai skulpt. R. ir R. Antiniai). Projekto autorius buvo numatęs priešais koplyčią statyti dvi klūpančių angelų skulptūras. 1970 m. kun. V. Grauslio užsakymu tėvas ir sūnus Antiniai nulipdė iš gipso dvi monumentalias angelų skulptūras. 1971 m. architektas Vladas Eimutavičius pagal A. Vivulskio eskizinius brėžinius parengė koplyčios aplinkos sutvarkymo projektą su angelų skulptūromis – architektūros komplekso sudedamąja dalimi. Sovietmečiu tokį projektą realizuoti buvo neįmanoma, todėl tik 1990 m. sugrįžta prie angelų statymo idėjos. Į Kauną iš Ukrainos buvo atgabenti du didžiuliai granito akmenys, sveriantys po 25 tonas, pagaminti pjedestalai. 1992 m. pabaigoje buvo iškalta pirmoji rymančio angelo skulptūra. Tais pačiais metais mirus monsinjorui V. Grausliui ir nutrūkus finansavimui, antrosios skulptūros gamyba užsitęsė.
Architektūra
Apsireiškimo koplyčia Šiluvoje – įspūdingas miestelio statinys, panašus į baltą obeliską. 44 m aukščio bokštas atsiveria kraštovaizdyje iš toli, artėjant į Šiluvą pagrindiniu keliu. Apsireiškimo koplyčia dominuoja miestelio panoramoje ir apylinkių peizaže, nustelbdama gerokai senesnę baziliką.
Architektūros istorikė N. Tolvaišienė koplyčią įvertino kaip lietuviško stiliaus XX a. pradžios moderniosios architektūros pavyzdį. Projekto autorius A. Vivulskis, studijavęs Paryžiuje, rėmėsi prancūzų modernizmo pavyzdžiais. Jis buvo iš anksto padaręs statinio erdvinį maketą (pirmą Lietuvos architektūroje), architektūrine forma pasirinkdamas kryžių, o medinį prieangį (deja, 1957–1959 m. vykusio remonto metu nugriautą) derindamas su mūro korpusu.
Koplyčia kvadratinio plano, centriškos kompozicijos, su viduryje iškilusiu prizmės formos masyviu bokštu ir keturiais bokšteliais (stulpais) kampuose. Statinys plytų mūro tinkuotomis sienomis. Fasaduose išsiskiria kampiniai bokšto kontraforsai, arkomis dekoruotos iškyšos su langais ir portalais, nišų ir langų arkados, priekyje – „Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu“ reljefas. Viduje įrengti skliautiniai perdenginiai, smailiaarkiai langai, puošti masverkais, medinės įsprūdinės durys su vitražais.
Koplyčios viduje į altoriaus pamatus įmontuotas Švč. M. Marijos apsireiškimo akmuo. Virš altoriaus iškyla Švč. M. Marijos skulptūra. Altorius stovi koplyčios viduryje, jį galima apeiti, todėl daugelis maldininkų, prašydami Dievo malonių, apie jį eina keliais. Koplyčios sienas puošia freskos, vaizduojančios svarbiausius Šiluvos įvykius: „Šiluvos Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslo atradimas“, „Šiluvos Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslo karūnavimas“, „Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimas Šiluvoje“, „Dabartinės Šiluvos koplyčios statyba“. Taip pat yra sienų ornamentinės tapybos, paveikslai „Šv. Kazimiero stebuklas prie Polocko“, „Švč. Mergelė Marija, Lietuvos rašytojų globėja“, „Kryžių Lietuva“, „Lietuvos krikštas“. Sienų tapybos atvaizdus 1979–1980 m. sukūrė dailininkai restauratoriai: Kęstutis Andziulis, Albinas Degutis, Juozas Algirdas Pilipavičius ir Vytis Dautartas. Bokšto viduje, sienų nišose kabo Albino Degučio ir Antano Kmieliausko tapyti paveikslai (1982–1988 m.). Vieno paveikslo autorius nežinomas.
Koplyčios teritoriją nuo kapinių skiria aštuoniakampė akmens mūro siena, kurioje įrengtos laidojimo kriptos su memorialiniais įrašais. Čia yra palaidotas kunigas, Apsireiškimo koplyčios statytojas, knygnešys M. Jurgaitis (1855–1926). Koplyčios užnugaryje 2019 m. rugsėjo 13 d. pašventinta nauja Šiluvos šventovės Šviesos koplytėlė.
Galerija
- Prelatas Maironis šventina koplyčios pamatus
- Šiluvos koplyčia tarpukariu
- Mergelė Marija (tarpukario nuotrauka)
- Mergelė Marija 2011 m.
- Šiluvos koplyčia 2007 m.
- Vaizdas iš kapinių (galinė dalis)
- Koplyčios prieigos
- Koplyčios vitražai
- Apsireiškimo akmuo (lentoje įrašas: čia meldėsi Jonas Paulius II)
- Freskų puošyba vargonų chore
- Mauzoliejinė siena, skirianti kapines nuo koplyčios
- Šviesos koplyčia palaidojimų sienoje
Šaltiniai
- Veprių kalvarijos // piligrimai.lt
- „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-07-01.
- http://www.piligrimukelias.lt/
- Ar buvo suklastota Šiluvos istorija?
- Švč. Mergelės apsireiškimas Šiluvoje: liudijimai, tradicija, kritika Archyvuota kopija 2018-07-01 iš Wayback Machine projekto.
- Konferencija „Šiluva Lietuvos kultūroje“
- Sopulingosios Dievo Motinos Septynių skausmų stotys.siluva.lt
- Sunkus Šiluvos angelų skrydis
- Tapybos kompozicijos Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje Archyvuota kopija 2018-07-01 iš Wayback Machine projekto.
- Ligonių dienos rytą pašventinta nauja Šiluvos šventovės Šviesos koplytėlė
Nuorodos
- Sąrašas:Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietos Lietuvoje
- Šiluvos šventovė (arkivyskupijos inf.)
- Šiluvos koplyčia (siluva.lt)
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia, Kas yra Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia? Ką reiškia Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia?
Kitos reiksmes Siluvos Svc Mergeles Marijos koplycia reiksmes 55 31 50 s pl 23 13 11 r ilg 55 53065 s pl 23 219815 r ilg 55 53065 23 219815 Siluvos Svc Mergeles Marijos Apsireiskimo koplyciaVyskupija KaunoDekanatas RaseiniuSavivaldybe Raseiniu rajonasGyvenviete SiluvaAdresas Jono Pauliaus II g 7Statybine medziaga tinkuotas murasPastatyta įrengta 1924 m Stilius modernizmasAltorius stovi viduryje koplycios yra apeinamas Siluvos Svc Mergeles Marijos Apsireiskimo koplycia koplycia stovinti Raseiniu rajone Siluvos miestelio kapinese 300 m į vakarus nuo Siluvos Svc Mergeles Marijos Gimimo bazilikos Siluvos Svc Mergeles Marijos Apsireiskimo koplycia yra viena is katalikiskos piligrimystes vietu Kauno arkivyskupijoje Tai valstybes saugomas architekturos ir istorijos paminklas 2007 m įrasytas į LR Kulturos vertybiu registra Koplycia kartu su muro siena ir Sviesos koplycia skiriancia ja nuo kapiniu sudaro vieninga kompleksa unik kodas 31214 Vienas is popieziaus Jono Pauliaus II piligrimu kelio Lietuvoje sakraliniu objektu Koplycia pastatyta 1912 1924 m Garseja legendiniu akmeniu ant kurio kaip teigiama apsireiske Svc Mergele Marija IstorijaSkirtingu saltiniu duomenimis Marijos apsireiskimo data mineta 1608 1612 m 1663 m vysk Aleksandras Sapiega Marijos apsireiskimo vietoje pastate medine koplycia ant apsireiskimo akmens buvo įrengtas altorius Siluvos istorijos tyrejo kun Stasio Ylos manymu si koplycia galejusi buti ne pirmoji Marijos apsireiskimo vietoje Jau keleta desimtmeciu vietos katalikai eidavo į sia vieta pasimelsti labai gerbe sia vieta ja puosdavo joje melsdavosi ir giedodavo Įvykus kruvinam konfliktui su kalvinistais cia buvo persautas kataliku vikaras ir Nukryziuotojo paveikslas koplycioje įvesti Sv Kryziaus garbinimo atlaidai Siluvos klebonas Tadas Bukota nuvykes į Londona jo brolis ten buvo Lietuvos Lenkijos atstovas parsiveze marmurine Marijos su Kudikiu statula Ji 1770 m pastatyta koplycios altoriuje Persautasis kryzius is Apsireiskimo koplycios perkeltas į baznycia ir pakabintas prie Svc Jezaus Sirdies altoriaus Po 1843 m jis pernestas į baznycios koplytele kur saugomos ir kitos istorines vertybes 1818 m Zemaiciu vyskupo Simonas Giedraitis perstate nykstancia dar 1663 m statyta koplycia Naujoji koplycia buvo medine erdvesne su kolonomis primenanciomis Vilniaus arkikatedros architekturinį stiliu Si koplycia isstovejo iki XX a pradzios Vysk Mecislovas Paliulionis 1886 m rugsejo 8 d svenciant Svc M Marijos su Kudikiu paveikslo vainikavimo simtmetį iskilmingai vainikavo Marijos apsireiskimo vietoje stovincia statula vadinama Ligoniu Sveikata Marijos apsireiskimo 300 metu sukakciai noreta pastatyti nauja didinga koplycia To sieke kun Marcelinas Jurgaitis 1903 m paskirtas Siluvos klebonu Tais paciais metais padaryti naujos murines koplycios breziniai kuriu autorius buvo arch Antanas Vivulskis sukures ir Triju Kryziu paminkla Vilniuje Statybos pradzia uztruko pamatai buvo pakloti 1912 m jau minint Marijos apsireiskimo 300 metu sukaktį Koplycios kertinį akmenį pasventino prelatas Maironis Pirmojo pasaulinio karo metais koplycios statybos suletejo pastatas buvo apgriautas Taciau ir karo metais zmoniu buvo lankoma Statyba baigta ir koplycia pasventinta klebono kun M Jurgaicio 1924 m rugsejo 8 d Jos interjeras dar nebuvo įrengtas Sį darba po klebono mirties tese Paulius Katele Koplycios vidaus įrengimas uztruko visus Nepriklausomybes metus Darbai del skolu buvo sustabdyti ir tik 1939 m Kauno arkivyskupijos kurija patvirtino nauja koplycios pagrazinimo plana Koplycios įrengimas tesesi ir sovietmeciu 1979 1986 m cia al secco technika buvo sukurtos keturios sienines kompozicijos perteikiancios apsireiskimo ir stebuklingojo paveikslo istorija sukurtos naujos aliejines drobes religinio gyvenimo temomis vaizduojancios daugelį to meto sviesuoliu dvasininku Darbus organizavo klebonas kun Vaclovas Grauslys 1933 m įgyvendintas kunigo P Kateles sumanymas Apsireiskimo koplycioje įrengti 7 Sopulingosios Dievo Motinos skausmu stociu grafitinius atvaizdus Tuos metus Apastalinis Sostas buvo paskelbes Sventaisiais metais todel ta proga sumanyta įsteigti Sopulingosios Dievo Motinos takus arba stacijas Baigiantis metams Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas siuos atvaizdus pasventino ir iskabino Apsireiskimo koplycioje Septyniu stociu apvaiksciojimas kalbant maldas bei giedant giesmes tapo sudetine Siliniu atlaidu gavimo dalimi Buvo tikima kad norint gauti visuotinius atlaidus reikia pasimelsti pirma Ligoniu Sveikatos koplyteleje antra meldziantis ir giedant apeiti 7 stociu skausmu kelia Apsireiskimo koplycioje trecia apvaikscioti 7 skausmu stotis Tytuvenu vienuolyno baznycios ir ketvirta uzlipti keliais Tytuvenu Kristaus kancios laiptais Ruosiantis sutikti 325 metu 1937 m jubilieju arkivyskupo J Skvirecko iniciatyva buvo paruostas Siluvos Marijos sventoves aplinkos sutvarkymo projektas Buvo numatyta baznycia ir koplycia sujungti parku ir Marijos stotimis Antrojo pasaulinio karo pradzia sutrukde įgyvendinti pradeta projekta Iki galo architekto projektas galutinai įgyvendintas tiktai 1999 m kai koplycios prieigas papuose uzbaigta antroji is dvieju akmeniniu angelu skulptura autoriai skulpt R ir R Antiniai Projekto autorius buvo numates priesais koplycia statyti dvi klupanciu angelu skulpturas 1970 m kun V Grauslio uzsakymu tevas ir sunus Antiniai nulipde is gipso dvi monumentalias angelu skulpturas 1971 m architektas Vladas Eimutavicius pagal A Vivulskio eskizinius brezinius parenge koplycios aplinkos sutvarkymo projekta su angelu skulpturomis architekturos komplekso sudedamaja dalimi Sovietmeciu tokį projekta realizuoti buvo neįmanoma todel tik 1990 m sugrįzta prie angelu statymo idejos Į Kauna is Ukrainos buvo atgabenti du didziuliai granito akmenys sveriantys po 25 tonas pagaminti pjedestalai 1992 m pabaigoje buvo iskalta pirmoji rymancio angelo skulptura Tais paciais metais mirus monsinjorui V Grausliui ir nutrukus finansavimui antrosios skulpturos gamyba uzsitese 1993 m koplycioje lankesi popiezius Jonas Paulius II ArchitekturaApsireiskimo koplycia Siluvoje įspudingas miestelio statinys panasus į balta obeliska 44 m aukscio bokstas atsiveria krastovaizdyje is toli artejant į Siluva pagrindiniu keliu Apsireiskimo koplycia dominuoja miestelio panoramoje ir apylinkiu peizaze nustelbdama gerokai senesne bazilika Architekturos istorike N Tolvaisiene koplycia įvertino kaip lietuvisko stiliaus XX a pradzios moderniosios architekturos pavyzdį Projekto autorius A Vivulskis studijaves Paryziuje remesi prancuzu modernizmo pavyzdziais Jis buvo is anksto padares statinio erdvinį maketa pirma Lietuvos architekturoje architekturine forma pasirinkdamas kryziu o medinį prieangį deja 1957 1959 m vykusio remonto metu nugriauta derindamas su muro korpusu Koplycia kvadratinio plano centriskos kompozicijos su viduryje iskilusiu prizmes formos masyviu bokstu ir keturiais boksteliais stulpais kampuose Statinys plytu muro tinkuotomis sienomis Fasaduose issiskiria kampiniai boksto kontraforsai arkomis dekoruotos iskysos su langais ir portalais nisu ir langu arkados priekyje Svc Mergeles Marijos su Vaikeliu reljefas Viduje įrengti skliautiniai perdenginiai smailiaarkiai langai puosti masverkais medines įsprudines durys su vitrazais Koplycios viduje į altoriaus pamatus įmontuotas Svc M Marijos apsireiskimo akmuo Virs altoriaus iskyla Svc M Marijos skulptura Altorius stovi koplycios viduryje jį galima apeiti todel daugelis maldininku prasydami Dievo maloniu apie jį eina keliais Koplycios sienas puosia freskos vaizduojancios svarbiausius Siluvos įvykius Siluvos Svc Mergeles Marijos su Vaikeliu paveikslo atradimas Siluvos Svc Mergeles Marijos su Vaikeliu paveikslo karunavimas Svc Mergeles Marijos Apsireiskimas Siluvoje Dabartines Siluvos koplycios statyba Taip pat yra sienu ornamentines tapybos paveikslai Sv Kazimiero stebuklas prie Polocko Svc Mergele Marija Lietuvos rasytoju globeja Kryziu Lietuva Lietuvos krikstas Sienu tapybos atvaizdus 1979 1980 m sukure dailininkai restauratoriai Kestutis Andziulis Albinas Degutis Juozas Algirdas Pilipavicius ir Vytis Dautartas Boksto viduje sienu nisose kabo Albino Degucio ir Antano Kmieliausko tapyti paveikslai 1982 1988 m Vieno paveikslo autorius nezinomas Koplycios teritorija nuo kapiniu skiria astuoniakampe akmens muro siena kurioje įrengtos laidojimo kriptos su memorialiniais įrasais Cia yra palaidotas kunigas Apsireiskimo koplycios statytojas knygnesys M Jurgaitis 1855 1926 Koplycios uznugaryje 2019 m rugsejo 13 d pasventinta nauja Siluvos sventoves Sviesos koplytele GalerijaPrelatas Maironis sventina koplycios pamatus Siluvos koplycia tarpukariu Mergele Marija tarpukario nuotrauka Mergele Marija 2011 m Siluvos koplycia 2007 m Vaizdas is kapiniu galine dalis Koplycios prieigos Koplycios vitrazai Apsireiskimo akmuo lentoje įrasas cia meldesi Jonas Paulius II Fresku puosyba vargonu chore Mauzoliejine siena skirianti kapines nuo koplycios Sviesos koplycia palaidojimu sienojeSaltiniaiVepriu kalvarijos piligrimai lt Koplycia Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2018 07 01 http www piligrimukelias lt Ar buvo suklastota Siluvos istorija Svc Mergeles apsireiskimas Siluvoje liudijimai tradicija kritika Archyvuota kopija 2018 07 01 is Wayback Machine projekto Konferencija Siluva Lietuvos kulturoje Sopulingosios Dievo Motinos Septyniu skausmu stotys siluva lt Sunkus Siluvos angelu skrydis Tapybos kompozicijos Siluvos Svc Mergeles Marijos Apsireiskimo koplycioje Archyvuota kopija 2018 07 01 is Wayback Machine projekto Ligoniu dienos ryta pasventinta nauja Siluvos sventoves Sviesos koplyteleNuorodosVikiteka Siluvos Svc Mergeles Marijos Apsireiskimo koplycia vaizdine ir garsine medziagaSarasas Svc Mergeles Marijos apsireiskimu vietos Lietuvoje Siluvos sventove arkivyskupijos inf Siluvos koplycia siluva lt Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu