Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Šiaurės rytų indėnai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Ikikolumbinės Amerikos regionas Šiaurės rytai (Northeast) | |
|---|---|
| Šalis | šiaurės rytų JAV, pietryčių Kanada |
| Tautos | algonkinai, irokėzai |
| Kultūros | Hopvelio kultūra |
Šiaurės rytų indėnai – pagal etnografinę klasifikaciją yra tautos, gyvenusios JAV šiaurės rytuose ir Kanados pietryčiuose, kurios turėjo bendrų kultūrinių bruožų. Kartais ši grupė jungiama į stambesnį (angl. Eastern Woodland) regioną.
Geografija
Teritorija apėmė teritorijas JAV (Meinas, Naujasis Hampšyras, Vermontas, Masačusetsas, Rod Ailandas, Niujorkas, Konektikutas, Naujasis Džersis, Pensilvanija, Delavaras, Merilendas, Virdžinija, Vakarų Virdžinija, Pietų Karolina, Ohajas, Mičiganas, Indiana, Ilinojus, Viskonsinas) ir Kanadoje (pietų Ontarijas, rytų Kvebekas, Naujasis Brunsvikas, Naujoji Škotija, Princo Edvardo sala).
Šiaurės rytų miškai ribojosi su šiaurėje ir Pietryčių miškais pietuose. Rytuose perėjo į zoną. Regione buvo penki Didieji ežerai, o didžioji jo dalis priklausė Šv. Lauryno upės baseinui.
Pats regionas dalijamas į tris smulkesnius regionus. Rytinis ruožas prie Atlanto vandenyno vadinamas Pakrantės zona, šiaurinė teritorija vadinama Šv. Lauryno žemuma, didžioji teritorijos dalis krašto gilumoje vadinama Didžiųjų ežerų regionu.
Kultūra ir istorija
Priešistoriniais laikais į regioną atsikėlė algonkinų ir irokėzų kalbomis kalbančios gentys, kurios sudarė pagrindinę gyventojų dalį iki pat kolonizacijos. Kaip atskiras regionas Šiaurės rytai ėmė formuotis pirmaisiais mūsų eros amžiais, kuomet vietos gentys sukūrė taip vadinamąją Hopvelio kultūrą, kuri sujungė Didžiųjų ežerų gyventojus į vientisą prekybinę sistemą. Manoma, kad ši kultūra kilo dab. Ilinojaus valstijoje apie II a. ir paplito plačiame regione. Indėnai tarpusavyje dalijosi produktais, pylė vadinamuosius .
VI a. Hopvelio kultūra sunyko, bet vietos gyventojai perėjo prie žemdirbystės.
Europiečių atvykimo laikais XVI a. visa šiaurinė regiono pakrantė buvo apgyvendinta algonkinų genčių, vadinamųjų vabanakių (mikmakai, , ir kt.), piečiau gyveno , mohikanai, delavarai, , pouhatanai ir kt. Giliau krašte, Lauryno upės slėnyje ir aplink Ontario bei Erio ežerus, gyveno irokėzų kalbomis kalbėję gentys: mohaukai, , ir kt. Dar toliau į krašto gilumą vėl driekėsi algonkinų genčių, vadinamųjų , žemės.
Europiečių atvykimo laikais dauguma regiono indėnų genčių buvo sukūrę gentines konfederacijas, valdžiusias dideles teritorijas. Svarbiausios iš tų konfederacijų buvo Irokėzų konfederacija į pietus nuo Ontarijo ežero, aplink Aukštutinį ežerą, į pietus nuo Mičigano ežero, Vabanakiai, Mohikanai, Delavarai, ir Pouhatanai pakrantėje.
Šiaurės rytų indėnai buvo vieni pirmųjų, susidūrusių su europiečių olandų, britų ir prancūzų kolonizatoriais XVI–XVII a. Prancūzai ėmė kolonizuoti Šv. Lauryno upės baseiną, vėliau olandai įkūrė Naujuosius Nyderlandus, o britai – Plimuto koloniją. Kolonizatoriai naudojosi vietos konfederacijų tarpusavio karais ir remdavo tai vieną, tai kitą pusę. Iki XVIII a. pabaigos kraštas buvo kolonizuotas.
Gentys
Pakrantės gentys
- Beotukai – Niufaundlende;
- Vabanakiai (Wabenaki, Wobanaki) – gyveno dab. Maino, Naujojo Hampšyro, Vermonto, Naujojo Brunsviko, Naujosios Škotijos, Kvebeko teritorijose. Tradiciškai jų žemė vadinosi Wabanahkik (Aušros žemė):
- Mikmakai – jų tradicinė teritorija vadinosi Migmagi;
- – jų tradicinė teritorija vadinosi Wolastokuk;
- (Passamaquoddy) – jų tradicinė teritorija vadinosi Peskotomuhkatik;
- – jų tradicinė teritorija vadinosi Panaôbskaiiak;
- – jų tradicinė teritorija vadinosi Ndakinna;
- – pietiniame Naujajame Hampšyre;
- Mohikanai – vakarų Konektikute, vakarų Masačiusetse, pietų Vermonte, rytų Niujorke. Jų tradicinė teritorija vadinosi N’DahAhKiNaNa. Juos sudarė , , ir kitos gentys;
- – vidurio Masačiusetse. Jų tradicinė teritorija vadinosi Nippenit;
- – rytų Masačiusetse. Jų tradicinė teritorija vadinosi Massaadchueset;
- Vampanoagai – pietrytiniame Masačiusetse. Jų tradicinė teritorija vadinosi Pokanoket. Juos sudarė , , ;
- – Rod Ailande;
- – Konektikuto ir Rod Ailando pakrantėse;
- – rytiniame Konektikute. Jų tradicinė teritorija vadinosi Mohikaniks, Vilkų žmonių žemė;
- – rytiniame Konektikute. Jų tradicinė teritorija vadinosi Pequatit;
- (Kinipiakai) - didžiojoje Konektikuto dalyje ir pietryčių Niujorke. Jiems priklausė beveik dvidešimt genčių tarp Hadsono ir Konektikuto upių, tokios kaip , potatukai, matabesetai, tunšiai ir kt.;
- – Long Ailando rytuose;
- – Long Ailande;
- Delavarai (lenapiai) – Naujajame Džersyje, Delavere, Rytų Pensilvanijoje, Pietų Niujorke ir vakarų Long Ailande. Jų tradicinė teritorija vadinosi Lënapehòkink:
- ;
- ;
- – Delavere ir Merilende. Jų tradicinė žemė vadinosi Nanticoke Ahkee;
- ;
- ;
- (Konojai) – jų tradicinė žemė vadinosi Yagaocanahagary;
- ;
- – Virdžinijoje ir Merilende;
- Pouhatanai – Jų tradicinė žemė vadinosi Tsenacommacah:
- – Virdžinijoje;
- – Virdžinijoje;
- – Virdžinijoje;
- – Šiaurės Karolinoje.
- – Šiaurės Karolinoje;
Šv. Lauryno slėnio gentys (irokėzai)
- – į šiaurę nuo Ontarijo ir Erio ežerų;
- (tionontate);
- (huronai) – į šiaurę nuo Ontarijo ežero. Jų tradicinė teritorija vadinosi Wendake;
- ;
- Irokėzų konfederacija – į pietus nuo Ontarijo ežero ir šv. Lauryno upės. Jų tradicinė teritorija vadinosi Haudenosauneega:
- – jų tradicinė teritorija vadinosi Gweugwehonoga;
- Mohaukai – jų tradicinė teritorija vadinosi Kanién: ke;
- – jų tradicinė teritorija vadinosi Onayotekaonoga;
- – jų tradicinė teritorija vadinosi Onundagaonoga;
- Senekai – jų tradicinė teritorija vadinosi Nundawaonoga;
- ;
- – Merilende ir Pensilvanijoje;
- – Pensilvanijoje ir Niujorke;
Didžiųjų ežerų gentys
- (Anishinape, Anicinape, Neshnabé, Nishnaabe), teritorija vadinosi Anishinaabewaki:
- ;
- ;
- Odžibviai (Chippewa, Ojibwe) – į rytus nuo Aukštutinio ežero. Jų tradicinė teritorija vadinosi Ojibwewaki;
- (Ottawa);
- – tarp Mičigano ir Hurono ežerų. Jų tradicinė teritorija vadinosi Bodéwadmiakiwen.;
- – rytų Ohajas;
- Menominiai – tarp Mičigano ir Aukštutinio ežerų. Jų tradicinė teritorija vadinosi Omaeqnomenew-ahkew;
- Saukai – į vakarus nuo Mičigano ežero. Jų tradicinė teritorija vadinosi Thâkînâwe;
- – į vakarus nuo Mičigano ežero;
- – į vakarus nuo Mičigano ežero;
- – į vakarus nuo Mičigano ežero;
- (Winnebago) – į vakarus nuo Mičigano ežero, kalbėjo sijų kalba. Jų tradicinė teritorija vadinosi Wazija;
- (Illiniwek) – į pietus nuo Mičigano ežero, dab. Ilinojuje ir Indianoje. Jų tradicinė teritorija vadinosi Inokinki:
- ;
- ;
- – jų tradicinė teritorija vadinosi Myaamionki, t. y. Žemupio žmonių žemė;
- ;
- Šoniai – į pietryčius nuo Ilinojaus konfederacijos. jų tradicinė teritorija vadinosi Shawandasse Tula;
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaurės rytų indėnai, Kas yra Šiaurės rytų indėnai? Ką reiškia Šiaurės rytų indėnai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ikikolumbines Amerikos regionas Siaures rytai Northeast Salis siaures rytu JAV pietryciu KanadaTautos algonkinai irokezaiKulturos Hopvelio kultura Siaures rytu indenai pagal etnografine klasifikacija yra tautos gyvenusios JAV siaures rytuose ir Kanados pietryciuose kurios turejo bendru kulturiniu bruozu Kartais si grupe jungiama į stambesnį angl Eastern Woodland regiona GeografijaTeritorija apeme teritorijas JAV Meinas Naujasis Hampsyras Vermontas Masacusetsas Rod Ailandas Niujorkas Konektikutas Naujasis Dzersis Pensilvanija Delavaras Merilendas Virdzinija Vakaru Virdzinija Pietu Karolina Ohajas Miciganas Indiana Ilinojus Viskonsinas ir Kanadoje pietu Ontarijas rytu Kvebekas Naujasis Brunsvikas Naujoji Skotija Princo Edvardo sala Siaures rytu miskai ribojosi su siaureje ir Pietryciu miskais pietuose Rytuose perejo į zona Regione buvo penki Didieji ezerai o didzioji jo dalis priklause Sv Lauryno upes baseinui Pats regionas dalijamas į tris smulkesnius regionus Rytinis ruozas prie Atlanto vandenyno vadinamas Pakrantes zona siaurine teritorija vadinama Sv Lauryno zemuma didzioji teritorijos dalis krasto gilumoje vadinama Didziuju ezeru regionu Kultura ir istorijaPriesistoriniais laikais į regiona atsikele algonkinu ir irokezu kalbomis kalbancios gentys kurios sudare pagrindine gyventoju dalį iki pat kolonizacijos Kaip atskiras regionas Siaures rytai eme formuotis pirmaisiais musu eros amziais kuomet vietos gentys sukure taip vadinamaja Hopvelio kultura kuri sujunge Didziuju ezeru gyventojus į vientisa prekybine sistema Manoma kad si kultura kilo dab Ilinojaus valstijoje apie II a ir paplito placiame regione Indenai tarpusavyje dalijosi produktais pyle vadinamuosius VI a Hopvelio kultura sunyko bet vietos gyventojai perejo prie zemdirbystes Europieciu atvykimo laikais XVI a visa siaurine regiono pakrante buvo apgyvendinta algonkinu genciu vadinamuju vabanakiu mikmakai ir kt pieciau gyveno mohikanai delavarai pouhatanai ir kt Giliau kraste Lauryno upes slenyje ir aplink Ontario bei Erio ezerus gyveno irokezu kalbomis kalbeje gentys mohaukai ir kt Dar toliau į krasto giluma vel driekesi algonkinu genciu vadinamuju zemes Europieciu atvykimo laikais dauguma regiono indenu genciu buvo sukure gentines konfederacijas valdziusias dideles teritorijas Svarbiausios is tu konfederaciju buvo Irokezu konfederacija į pietus nuo Ontarijo ezero aplink Aukstutinį ezera į pietus nuo Micigano ezero Vabanakiai Mohikanai Delavarai ir Pouhatanai pakranteje Siaures rytu indenai buvo vieni pirmuju susidurusiu su europieciu olandu britu ir prancuzu kolonizatoriais XVI XVII a Prancuzai eme kolonizuoti Sv Lauryno upes baseina veliau olandai įkure Naujuosius Nyderlandus o britai Plimuto kolonija Kolonizatoriai naudojosi vietos konfederaciju tarpusavio karais ir remdavo tai viena tai kita puse Iki XVIII a pabaigos krastas buvo kolonizuotas GentysPakrantes gentys Beotukai Niufaundlende Vabanakiai Wabenaki Wobanaki gyveno dab Maino Naujojo Hampsyro Vermonto Naujojo Brunsviko Naujosios Skotijos Kvebeko teritorijose Tradiciskai ju zeme vadinosi Wabanahkik Ausros zeme Mikmakai ju tradicine teritorija vadinosi Migmagi ju tradicine teritorija vadinosi Wolastokuk Passamaquoddy ju tradicine teritorija vadinosi Peskotomuhkatik ju tradicine teritorija vadinosi Panaobskaiiak ju tradicine teritorija vadinosi Ndakinna pietiniame Naujajame Hampsyre Mohikanai vakaru Konektikute vakaru Masaciusetse pietu Vermonte rytu Niujorke Ju tradicine teritorija vadinosi N DahAhKiNaNa Juos sudare ir kitos gentys vidurio Masaciusetse Ju tradicine teritorija vadinosi Nippenit rytu Masaciusetse Ju tradicine teritorija vadinosi Massaadchueset Vampanoagai pietrytiniame Masaciusetse Ju tradicine teritorija vadinosi Pokanoket Juos sudare Rod Ailande Konektikuto ir Rod Ailando pakrantese rytiniame Konektikute Ju tradicine teritorija vadinosi Mohikaniks Vilku zmoniu zeme rytiniame Konektikute Ju tradicine teritorija vadinosi Pequatit Kinipiakai didziojoje Konektikuto dalyje ir pietryciu Niujorke Jiems priklause beveik dvidesimt genciu tarp Hadsono ir Konektikuto upiu tokios kaip potatukai matabesetai tunsiai ir kt Long Ailando rytuose Long Ailande Delavarai lenapiai Naujajame Dzersyje Delavere Rytu Pensilvanijoje Pietu Niujorke ir vakaru Long Ailande Ju tradicine teritorija vadinosi Lenapehokink Delavere ir Merilende Ju tradicine zeme vadinosi Nanticoke Ahkee Konojai ju tradicine zeme vadinosi Yagaocanahagary Virdzinijoje ir Merilende Pouhatanai Ju tradicine zeme vadinosi Tsenacommacah Virdzinijoje Virdzinijoje Virdzinijoje Siaures Karolinoje Siaures Karolinoje Sv Lauryno slenio gentys irokezai į siaure nuo Ontarijo ir Erio ezeru tionontate huronai į siaure nuo Ontarijo ezero Ju tradicine teritorija vadinosi Wendake Irokezu konfederacija į pietus nuo Ontarijo ezero ir sv Lauryno upes Ju tradicine teritorija vadinosi Haudenosauneega ju tradicine teritorija vadinosi Gweugwehonoga Mohaukai ju tradicine teritorija vadinosi Kanien ke ju tradicine teritorija vadinosi Onayotekaonoga ju tradicine teritorija vadinosi Onundagaonoga Senekai ju tradicine teritorija vadinosi Nundawaonoga Merilende ir Pensilvanijoje Pensilvanijoje ir Niujorke Didziuju ezeru gentys Anishinape Anicinape Neshnabe Nishnaabe teritorija vadinosi Anishinaabewaki Odzibviai Chippewa Ojibwe į rytus nuo Aukstutinio ezero Ju tradicine teritorija vadinosi Ojibwewaki Ottawa tarp Micigano ir Hurono ezeru Ju tradicine teritorija vadinosi Bodewadmiakiwen rytu Ohajas Menominiai tarp Micigano ir Aukstutinio ezeru Ju tradicine teritorija vadinosi Omaeqnomenew ahkew Saukai į vakarus nuo Micigano ezero Ju tradicine teritorija vadinosi Thakinawe į vakarus nuo Micigano ezero į vakarus nuo Micigano ezero į vakarus nuo Micigano ezero Winnebago į vakarus nuo Micigano ezero kalbejo siju kalba Ju tradicine teritorija vadinosi Wazija Illiniwek į pietus nuo Micigano ezero dab Ilinojuje ir Indianoje Ju tradicine teritorija vadinosi Inokinki ju tradicine teritorija vadinosi Myaamionki t y Zemupio zmoniu zeme Soniai į pietrycius nuo Ilinojaus konfederacijos ju tradicine teritorija vadinosi Shawandasse Tula Nuorodos