Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pouhatanai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Renape | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | 3–3,5 tūkst. |
| Populiacija šalyse | Jungtinės Valstijos (Virdžinija) |
| Kalba (-os) | anglų, seniau |
| Religijos | krikščionybė |
| Giminingos etninės grupės | , |
| Vikiteka: | Renape |
Pouhatanai (Powhatan) – indėnų genčių konfederacija, XVII a. apėmusi apie 30 genčių dabartinės Virdžinijos valstijos rytuose. Kalbėjo , priklausančia algonkinų kalbų grupei. Šiuo metu jų likučiai gyvena Virdžinijoje ir naudoja tik anglų kalbą.
Save vadino Renape, kas reiškė tiesiog „Žmonės“. Angliškas jų konfederacijos pavadinimas kilo iš valdovo titulo mamanatowick, kurį britai pavertė į Chief Powhatan. Dar juos vadino Virdžinijos algonkinais.
Teritorija
| Šiaurės rytų miškų indėnų konfederacija: Tsenacommacah | |
|---|---|
| Šalis | rytų JAV (Virdžinija) |
| Tautos | pouhatanai |
| Miestai | Verovokomokas |
Tradicinė pouhatanų teritorija vadinosi Tsenacommacah, kas reiškė „Tankiai gyvenama žemė“. Ji apėmė maždaug 20 tūkst. km² teritoriją Virdžinijos pakrantės lygumoje. Tai yra dabartinės Virdžinijos valstijos rytinė dalis, įskaitant Delmarvos pusiasalį. Jos geografinės ribos buvo Potomako upė šiaurėje, už kurios gyveno ir pietuose, už kurios buvo pamlikų žemės. Vakaruose Tsenacommacah riba buvo Pidmonto plynaukštė ir greičiausiai sijų kalba kalbančių teritorija. Šios teritorijos viduryje gyvenę čikahominiai (Chickahominy) į konfederaciją neįėjo.
Konfederacijai priklausiusios gentys
Pouhatanų konfederaciją sudarė apie 30 skirtingų genčių. Svarbiausios jų buvo: akaumakiai (Accawmacke), apomatokai (Appomattoc), nansemondai (Nansemond), veanokai (Weanoc), pouhitai (Powhites), pamunkiai (Pamunkey), mataponiai (Mattaponi), čikahominiai (Chickahominy), rapahanokai (Rappahannock), kiskiakai (Kiskiack), vikokomikai (Wiccocomico), patavomekai (Patawomeck), moratikai (Morattico), nanzatikai (Nanzatico), sakakavonai (Sekakawon), onavmanientai (Onawmanient) ir kt.
Istorija
Pouhatanų konfederacija ėmė kurtis iš smulkių vietinių genčių XVI–XVII a. sandūroje, ir jos kūrėjas buvo pouhitų genties vadas vardu . Pradėjęs kurti savo valstybę nuo 6 pirminių genčių, jis sugebėjo apjungti apie 30 genčių. Visas jas valdė vadai, tituluojami weroance, ar vadės, tituluojamos weroansqua. Pats Wahunsunacawh titulavosi mamanatowick ir valdė iš gyvenvietės . Jam duoklę mokėjo ir akaumakiai, kurie gyveno Delmarvos pusiasalyje ir nuo likusių grupių buvo atskirti vandens. Tai buvo klestintis ir tankiai gyvenamas kraštas, kuriame priskaičiuojama apie 15 tūkst. gyventojų.
1607 m., dar valdant pirmajam konfederacijos vadui, į kraštą atvyko britai, kurie čia įkūrė savo pirmąją koloniją Šiaurės Amerikoje – Džeimstauno gyvenvietę, kuri tapo Virdžinijos kolonijos pradžia. Tyrinėdami kraštą Džeimso upe, jie susitiko pouhitų vadą. Iš šio laikotarpio pasakojama istorija apie vado dukterį , kuri apgynė britų kapitoną nuo mirties bausmės, tačiau šios istorijos realumu dabar yra abejojama.
Britai siekė palaikyti gerus santykius su indėnais, tam kad jų maža kolonija išliktų. Susitikę su valdovu, jie pasiūlė jam vainikuotis, kad galėtų traktuoti jį kaip Anglijos vasalą. Kartu britai nesėkmingai bandė skverbtis į krašto gilumą, kur susidūrė su nuožmiu pouhatanų pasipriešinimu. 1610 m. prasidėjo . 1614 m. mirus Vakunsunahaukui, jo valdžią paveldėjo jo brolis Opitchapam, o 1618 m. – kitas brolis . Jis buvo nužudytas.
1646 m. britai laimėjo karus su pouhatanais ir privertė juos pasirašyti sutartį, kuria gavo dideles žemes jų teritorijose. Šios žemės padalino konfederaciją į dvi dalis, kas galiausiai reiškė, jog ją valdyti buvo nebeįmanoma. Pietinės konfederacijos gentys į pietus nuo Džeimso upės, nensemondai, vejanokai ir apotamokai bėgdami nuo britų grėsmės migravo į pietus. Šiaurėje likę gentys patyrė tolimesnę britų invaziją: jie buvo suvaromi į ribotas teritorijas, kurios tapo dabartinių rezervatų pirmtakais. 1665 m. kolonijinė valdžia pati ėmė skirti pouhatanų vadus, o 1684 m. jų konfederacija nustojo egzistuoti.
Šiuo metu priskaičiuojama 3–3,5 tūkst. indėnų, kurie laiko save pouhatanų konfederacijos palikuonimis. Jie organizuojasi į 9 bendruomenes, kurių 8 gyvena Virdžinijoje, o viena (Pouhatanai renapiai) – Naujajame Džersyje. Dvi iš bendruomenių turi savo rezervatus.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pouhatanai, Kas yra Pouhatanai? Ką reiškia Pouhatanai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais RenapeGyventoju skaicius 3 3 5 tukst Populiacija salyse Jungtines Valstijos Virdzinija Kalba os anglu seniauReligijos krikscionybeGiminingos etnines grupes Vikiteka Renape Pouhatanai Powhatan indenu genciu konfederacija XVII a apemusi apie 30 genciu dabartines Virdzinijos valstijos rytuose Kalbejo priklausancia algonkinu kalbu grupei Siuo metu ju likuciai gyvena Virdzinijoje ir naudoja tik anglu kalba Save vadino Renape kas reiske tiesiog Zmones Angliskas ju konfederacijos pavadinimas kilo is valdovo titulo mamanatowick kurį britai paverte į Chief Powhatan Dar juos vadino Virdzinijos algonkinais TeritorijaSiaures rytu misku indenu konfederacija TsenacommacahSalis rytu JAV Virdzinija Tautos pouhatanaiMiestai Verovokomokas Tradicine pouhatanu teritorija vadinosi Tsenacommacah kas reiske Tankiai gyvenama zeme Ji apeme mazdaug 20 tukst km teritorija Virdzinijos pakrantes lygumoje Tai yra dabartines Virdzinijos valstijos rytine dalis įskaitant Delmarvos pusiasalį Jos geografines ribos buvo Potomako upe siaureje uz kurios gyveno ir pietuose uz kurios buvo pamliku zemes Vakaruose Tsenacommacah riba buvo Pidmonto plynaukste ir greiciausiai siju kalba kalbanciu teritorija Sios teritorijos viduryje gyvene cikahominiai Chickahominy į konfederacija neįejo Konfederacijai priklausiusios gentysPouhatanu konfederacija sudare apie 30 skirtingu genciu Svarbiausios ju buvo akaumakiai Accawmacke apomatokai Appomattoc nansemondai Nansemond veanokai Weanoc pouhitai Powhites pamunkiai Pamunkey mataponiai Mattaponi cikahominiai Chickahominy rapahanokai Rappahannock kiskiakai Kiskiack vikokomikai Wiccocomico patavomekai Patawomeck moratikai Morattico nanzatikai Nanzatico sakakavonai Sekakawon onavmanientai Onawmanient ir kt IstorijaPouhatanu konfederacija eme kurtis is smulkiu vietiniu genciu XVI XVII a sanduroje ir jos kurejas buvo pouhitu genties vadas vardu Pradejes kurti savo valstybe nuo 6 pirminiu genciu jis sugebejo apjungti apie 30 genciu Visas jas valde vadai tituluojami weroance ar vades tituluojamos weroansqua Pats Wahunsunacawh titulavosi mamanatowick ir valde is gyvenvietes Jam duokle mokejo ir akaumakiai kurie gyveno Delmarvos pusiasalyje ir nuo likusiu grupiu buvo atskirti vandens Tai buvo klestintis ir tankiai gyvenamas krastas kuriame priskaiciuojama apie 15 tukst gyventoju 1607 m dar valdant pirmajam konfederacijos vadui į krasta atvyko britai kurie cia įkure savo pirmaja kolonija Siaures Amerikoje Dzeimstauno gyvenviete kuri tapo Virdzinijos kolonijos pradzia Tyrinedami krasta Dzeimso upe jie susitiko pouhitu vada Is sio laikotarpio pasakojama istorija apie vado dukterį kuri apgyne britu kapitona nuo mirties bausmes taciau sios istorijos realumu dabar yra abejojama Britai sieke palaikyti gerus santykius su indenais tam kad ju maza kolonija isliktu Susitike su valdovu jie pasiule jam vainikuotis kad galetu traktuoti jį kaip Anglijos vasala Kartu britai nesekmingai bande skverbtis į krasto giluma kur susidure su nuozmiu pouhatanu pasipriesinimu 1610 m prasidejo 1614 m mirus Vakunsunahaukui jo valdzia paveldejo jo brolis Opitchapam o 1618 m kitas brolis Jis buvo nuzudytas 1646 m britai laimejo karus su pouhatanais ir priverte juos pasirasyti sutartį kuria gavo dideles zemes ju teritorijose Sios zemes padalino konfederacija į dvi dalis kas galiausiai reiske jog ja valdyti buvo nebeįmanoma Pietines konfederacijos gentys į pietus nuo Dzeimso upes nensemondai vejanokai ir apotamokai begdami nuo britu gresmes migravo į pietus Siaureje like gentys patyre tolimesne britu invazija jie buvo suvaromi į ribotas teritorijas kurios tapo dabartiniu rezervatu pirmtakais 1665 m kolonijine valdzia pati eme skirti pouhatanu vadus o 1684 m ju konfederacija nustojo egzistuoti Siuo metu priskaiciuojama 3 3 5 tukst indenu kurie laiko save pouhatanu konfederacijos palikuonimis Jie organizuojasi į 9 bendruomenes kuriu 8 gyvena Virdzinijoje o viena Pouhatanai renapiai Naujajame Dzersyje Dvi is bendruomeniu turi savo rezervatus