Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Šiaurės Nikosija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nikosija (gr. Λευκωσία, turk. Lefkoşa) – didžiausias Kipro miestas ir Kipro respublikos sostinė (šiaurinė miesto dalis laikoma nepripažintos Šiaurės Kipro Turkų respublikos sostine). Yra tarptautinis oro uostas (neveikia, JT administruojamoje teritorijoje).
| Nikosija Λευκωσία, Lefkoşa | |
|---|---|
| Buvusi Šv. Sofijos katedra (dabar mečetė) turkų kontroliuojamoje Nikosijos dalyje | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | Kipras |
| Apygarda | Nikosijos apygarda |
| Gyventojų | 116 392 |
| Plotas | 51 km² |
| Tankumas | 2 282 žm./km² |
| Altitudė | 220 m |
| Tinklalapis | [1] |
| Vikiteka | Nikosija |
| Kirčiavimas | Nikòsija |
2016 m. pietų (graikų) Nikosijoje gyveno 55 014 gyventojų, šiaurės (turkų) Nikosijoje – 61 378. Su priemiesčiais – virš 300 tūkst. gyventojų.
Mieste yra daugiau nei 50 bažnyčių ir mečečių. Šiauriniame (turkų kontroliuojamame) miesto sektoriuje stovi vienas iš miesto simbolių – Selimiye mečetė (iki XVI a. buvusi šv. Sofijos katedra). Senamiestis apsuptas 1567–1570 m. venecijiečių pastatyta siena su 11 fortų ir trimis – Famagustos, Pafo ir Kirenijos – vartais.
Istorija
Pirmieji gyventojai Nikosijos vietoje apsigyveno jau bronzos amžiaus pradžioje (apie 2500 m. pr. m. e.). Pirmą kartą miestas (Ledra) paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 672 m. pr. m. e., kaip mokantis duoklę asirų karaliams. Nuo IX–X a. miestas laikomas visos Kipro salos sostine.
1960 m. Kiprui paskelbus nepriklausomybę, Nikosija tapo Kipro respublikos sostine. Po 1963 m. vykusių etninių konfliktų, miestas žaliąja linija buvo padalintas į du sektorius (šiaurinį (turkiškąjį) ir pietinį (graikiškajį)). Po 1974 m. įvykusios Turkijos invazijos į salą žalioji linija tapo de facto valstybine siena tarp dviejų bendruomenių. Sektorius skiria Jungtinių Tautų administruojama demilitarizuota buferinė zona. Po Berlyno sienos griuvimo 1989 m. Nikosija liko vienintelė padalinta sostine pasaulyje.
Sportas
Futbolas
- APÓEL Leykōsía
- Çetinkaya Türk SK
- Olympiakós Leykōsía FC
- Ethnikós Ássia
- AS Omónoia Leykōsía
- Trast AC Leykōsía
Galerija
- Pietų Nikosijos reginys
- Atatiurko aikštė Šiaurės Nikosijoje
- Šv. Jono Apaštalo cerkvė
- Arkivyskupų rūmai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaurės Nikosija, Kas yra Šiaurės Nikosija? Ką reiškia Šiaurės Nikosija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Nikosija gr Leykwsia turk Lefkosa didziausias Kipro miestas ir Kipro respublikos sostine siaurine miesto dalis laikoma nepripazintos Siaures Kipro Turku respublikos sostine Yra tarptautinis oro uostas neveikia JT administruojamoje teritorijoje Nikosija Leykwsia Lefkosa Buvusi Sv Sofijos katedra dabar mecete turku kontroliuojamoje Nikosijos dalyjeNikosija35 10 00 s pl 33 21 00 r ilg 35 16667 s pl 33 35000 r ilg 35 16667 33 35000 Nikosija Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe KiprasApygarda Nikosijos apygardaGyventoju 2016 116 392Plotas 51 km Tankumas 2016 2 282 zm km Altitude 220 mTinklalapis 1 Vikiteka NikosijaKirciavimas Nikosija 2016 m pietu graiku Nikosijoje gyveno 55 014 gyventoju siaures turku Nikosijoje 61 378 Su priemiesciais virs 300 tukst gyventoju Mieste yra daugiau nei 50 baznyciu ir mececiu Siauriniame turku kontroliuojamame miesto sektoriuje stovi vienas is miesto simboliu Selimiye mecete iki XVI a buvusi sv Sofijos katedra Senamiestis apsuptas 1567 1570 m venecijieciu pastatyta siena su 11 fortu ir trimis Famagustos Pafo ir Kirenijos vartais IstorijaPirmieji gyventojai Nikosijos vietoje apsigyveno jau bronzos amziaus pradzioje apie 2500 m pr m e Pirma karta miestas Ledra paminetas rasytiniuose saltiniuose 672 m pr m e kaip mokantis duokle asiru karaliams Nuo IX X a miestas laikomas visos Kipro salos sostine 1960 m Kiprui paskelbus nepriklausomybe Nikosija tapo Kipro respublikos sostine Po 1963 m vykusiu etniniu konfliktu miestas zaliaja linija buvo padalintas į du sektorius siaurinį turkiskajį ir pietinį graikiskajį Po 1974 m įvykusios Turkijos invazijos į sala zalioji linija tapo de facto valstybine siena tarp dvieju bendruomeniu Sektorius skiria Jungtiniu Tautu administruojama demilitarizuota buferine zona Po Berlyno sienos griuvimo 1989 m Nikosija liko vienintele padalinta sostine pasaulyje SportasFutbolas APoEL Leykōsia Cetinkaya Turk SK Olympiakos Leykōsia FC Ethnikos Assia AS Omonoia Leykōsia Trast AC LeykōsiaGalerijaPietu Nikosijos reginys Atatiurko aikste Siaures Nikosijoje Sv Jono Apastalo cerkve Arkivyskupu rumai