25°26′05″ š. pl. 141°16′51″ r. ilg. / 25.43472°š. pl. 141.28083°r. ilg.
Šiaurės Ivo Džima (jap. 北硫黄島, oficialiai Kita-Iōtō, taip pat Kita-Iwō-jima, Kita-Iōjima 'Šiaurės sieros sala') – toliausiai į šiaurę nutolusi Vulkaninių salų, priklausančių Ogasavaros salynui, sala, esanti 80 km į šiaurę nuo Ivo Džimos. Ji nutolusi 1170 km į pietus nuo Tokijo ir 207 km pietų-pietryčių kryptimi nuo Čičidžimos.
Salos plotas siekia 5,57 km², kranto linijos ilgis – 8 km. Salą sudaro smarkiai erozijos paveiktas Sakagigaminės (榊ヶ峰) stratovulkanas, iškylantys į 792 m aukštį virš jūros lygio (pagal kitus šaltinius, 804 m). Yra dar viena viršukalnė – Šimidzugaminė (清水峰, 665 m). Sala priskiriama Ogasavaros savivaldybei, bet yra negyvenama.
Istorija
Anksčiau saloje gyventa žmonių. Pirmieji gyventojai atsikėlė iš Idzu salų 1889 m. Jie įkūrė Išinomuros (rytuose) ir Nišimuros (vakaruose) kaimus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui saloje gyveno 103 gyventojai. Karo metu jie buvo evakuoti.
1940 m. tapo Ioto savivaldybės dalimi. 1968 m. tapo Ogasavaros kaimo dalimi, kai salos buvo grąžintos Japonijai.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Šiaurės Ivo Džima, Kas yra Šiaurės Ivo Džima? Ką reiškia Šiaurės Ivo Džima?