Čostkuvo valsčius

54°13′š. pl. 22°38′r. ilg. / 54.21°š. pl. 22.63°r. ilg. / 54.21; 22.63

Čostkuvo valsčius
1867 – 1933
Administracinis centras	Čostkuvas, Filipovka
1867–1933 m.	Suvalkų apskritis

Čostkuvo valsčius (rus. гмина Чостков, lenk. gmina Czostków) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lenkijoje. Centras – Čostkuvas, vėliau – Filipovka (nepainiotina su Pilypavu).

Istorija

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Lenkijos Kongreso karalystės laikais valsčiaus teritorija priklausė Suvalkų apskričiai, Suvalkų gubernijai. 1870 m. gegužės 31 d. iš valsčiaus buvo perduoti keli kaimai naujam Pilypavo valsčiui. Valsčiaus teritorijoje buvo daug ežerų.

Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Tarpukario laikotarpiu valsčius priklausė Suvalkų apskričiai, Balstogės vaivadijai. 1933 m. gruodžio 14 d. valsčius buvo panaikintas, o jo kaimai padalinti naujai įkurtam Pilypavo valsčiui ir Prieraslio valsčiui.

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888		5289

Tautinė sudėtis

1888 m.:

• Lenkai – 90,0 %
• Vokiečiai – 9,4 %
• Žydai – 0,4 %
• Rusai – 0,1 %

Gyvenvietės

1933 m. Čostkuvo valsčių sudarė šie kaimai:

• įtraukti į Pilypavo valsčių: Čarnė, Ūta, Rospuda, Supieniai, Čostkuvas, Pilypuvka, Stare Motulė, Miodobožė, Milanovizna, Pieckai, Mliniskas, Gaciskas, Ciepluvka, Škiluvka, Stara Dempščizna, Ogrodziskas, Suchožečas, Zusnas, Garbaso ir Karolinovo palivarkai;
• įtraukti į Prieraslio valsčių: Kživulka, Mala Prieraslis, Rozalinovo palivarkas, Aksamitovizna, Pžistainė, Antosinas, Rakuvekas, Biale Jeziorkai, Buda, Cisuvekas, Zusenkas, Tabaluvka, Uviesai, Lanovičių Dužė ir Novinų Pienkų palivarkas.