Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Didžiųjų ežerų valstybė BunyoroŠalis vakarų UgandaVėliavaTautos banjoraiKalbaLaikotarpis XVI a 1967 1993 Miestai Masindi
Bunjoro karalystė
| Didžiųjų ežerų valstybė: Bunyoro | |
|---|---|
| Šalis | vakarų Uganda |
| Vėliava | |
| Tautos | banjorai |
| Kalba | |
| Laikotarpis | XVI a.-1967, 1993- |
| Miestai | Masindis, Mparo |
| Valdovai | omukama |
Bunjoro karalystė – viena iš penkių tradicinių karalysčių Ugandos valstybės sudėtyje. XVI–XIX a. ji buvo viena galingiausių Rytų Afrikos valstybių. Jos karaliai vadinami Bunjoro omukamomis. Dabartinis karalius yra Solomon Gafabusa Iguru I, 27-asis Bunyoro omukama.
Istorija
Bunjoro-Kitaros karalystė susikūrė XVI a. suirus senovinei Kitaros imperijai, ir joje įsitvirtinus svetimšalei Babito dinastijai (Babiito). Valstybė laikė save senesnės Kitaros imperijos palikuone, todėl neretai vadinama Bunjoro-Kitaros karalyste.
Savo klestėjimo metais karalystė valdė beveik visas žemes tarp Viktorijos, Edvardo ir Alberto ežerų. Apie 1520 m. princo Cwa vadovaujama Bunjoro kariuomenė buvo užpuolusi žemes dabartinės Ruandos teritorijoje. Po to Bunjoro galia apnyko iki XVII a. vidurio.
Vėliau prasidėjo ilgas Bunjoro plėtros laikotarpis, o XVIII a. pradžioje Bunjoras vėl ėmė vyrauti šiame regione. Bunjoro galios augimas buvo paremtas regiono šventovių valdymu, pelningomis Kibiro druskos verslovėmis prie Alberto ežero ir galingiausia metalurgija regione. Dėl to Bunjoras tapo didžiausia Afrikos Didžiųjų ežerų regiono karine ir ekonomine jėga.
Bunjoras vėl ėmė silpti XVIII a pabaigoje, prasidėjus vidiniams skilimams. Šimtmečio pabaigoje rytuose išaugusi Buganda užgrobė Bunjoro Kooki ir Buddu sritis. Apie 1830 m. atsiskyrė didelė Toro karalystė, kartu atimdama daug pelningų druskos verslovių. Pietuose sparčiai stiprėjo ir didėjo Ruanda ir Nkorė, prisijungdamos kai kurias smulkias karalystes, anksčiau buvusias Bunjoro vasalėmis.
XIX a. viduryje Bunjoras jau buvo gerokai mažesnė valstybė, bet vis dar turtinga, nes kontroliavo pelningus prekybos maršrutus per Viktorijos ežerą ir siejančius su Indijos vandenynu. Bunjoras itin daug pelno gaudavo iš dramblio kaulo prekybos. Tačiau grėsmę nuolat kėlė dabar jau galinga Buganda, norėjusi perimti prekybinius maršrutus. Bunjoro ir Bugandos kova tęsėsi apsiginklavus europiniais ginklais. Karalystės sostinę teko perkelti iš Masindžio į lengviau apginamą Mparą.
Pagal 1890 m. liepos sutartį visas regionas šiauriau Viktorijos ežero buvo atiduotas D. Britanijai. 1894 m. D. Britanija paskelbė regioną savo protektoratu. Omukama Kabarega įtemptai priešinosi D. Britanijai ir Bugandai, besistengusioms užvaldyti Bunjorą. 1899 m. Kabarega buvo paimtas į nelaisvę ir ištremtas į Seišelius, o Bunjorą D. Britanija aneksavo.
Dėl pasipriešinimo dalis Bunjoro žemių buvo atimtos ir perduotos Bugandai ir Toro karalystei, todėl teritorijos dar labiau sumažėjo. Šalį ėmė valdyti Bugandos administratoriai. 1907 m. Bunjoras sukilo, bet sukilimas buvo numalšintas. Kadangi Pirmojo pasaulinio karo metais Bunjoras liko lojalus D. Britanijai, ši 1934 m. Bunjorui suteikė daugiau autonomijos.
Po nepriklausomybės Ugandos vyriausybė Bunjoro monarchiją panaikino 1967 m., kartu su Bugandos, Toro, Busogos ir kitomis monarchijoms, bet 1993 m. karalystė vėl buvo atkurta. Dabar Bunjoras yra viena iš Ugandos sudedamųjų karalysčių, turinti administracinį subregiono statusą.
Bunjoro omukamų sąrašas (Babito dinastija)
- Rukidi – XV a. pab.
- Ocaki – XV a. pab. – XVI a. pr.
- Oyo Nyiba – XVI a. pr.
- Winyi I–XVI a. pirma pusė
- Olimi I–XVI a. vidurys
- Nyabongo – XVI a. vidurys
- Winyi II–XVI a. pab. – XVII a. pr.
- Olimi II–XVII a. vidurys
- Nyarwa – XVII a. vidurys
- Cwamali – XVII a. vidurys
- Masamba – XVII a. pabaiga
- Kyebambe I–XVII a. pabaiga
- Winyi III–XVIII a. pradžia
- Nyaika – XVIII a. pirma pusė
- Kyebambe II–XVIII a. pirma pusė
- Olimi III – ~1710-1731 m.
- Duhaga – 1731- ~1782 m.
- Olimi IV – ~1782-1786 m.
- Nyamutukura Kyebambe III – 1786–1835 m.
- Nyabongo II – 1835–1848 m.
- Olimi V – 1848–1852 m.
- Kyebambe IV – 1852–1869 m.
- Kabarega – 1869–1898 m.
- Kitahimbwa – 1898–1902 m.
- Duhaga II – 1902–1924 m.
- Winyi IV – 1925–1967 m.
- 1967–1994 m. karalystė buvo Ugandos vyriausybės panaikinta
- Iguru I – nuo 1994 m. iki dabar
Nuorodos
- Monarchies – Bunyoro kingdom Archyvuota kopija 2007-11-02 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bunjoro karalystė, Kas yra Bunjoro karalystė? Ką reiškia Bunjoro karalystė?
Didziuju ezeru valstybe BunyoroSalis vakaru UgandaVeliavaTautos banjoraiKalbaLaikotarpis XVI a 1967 1993 Miestai Masindis MparoValdovai omukama Bunjoro karalyste viena is penkiu tradiciniu karalysciu Ugandos valstybes sudetyje XVI XIX a ji buvo viena galingiausiu Rytu Afrikos valstybiu Jos karaliai vadinami Bunjoro omukamomis Dabartinis karalius yra Solomon Gafabusa Iguru I 27 asis Bunyoro omukama IstorijaBunjoro Kitaros karalyste susikure XVI a suirus senovinei Kitaros imperijai ir joje įsitvirtinus svetimsalei Babito dinastijai Babiito Valstybe laike save senesnes Kitaros imperijos palikuone todel neretai vadinama Bunjoro Kitaros karalyste Savo klestejimo metais karalyste valde beveik visas zemes tarp Viktorijos Edvardo ir Alberto ezeru Apie 1520 m princo Cwa vadovaujama Bunjoro kariuomene buvo uzpuolusi zemes dabartines Ruandos teritorijoje Po to Bunjoro galia apnyko iki XVII a vidurio Veliau prasidejo ilgas Bunjoro pletros laikotarpis o XVIII a pradzioje Bunjoras vel eme vyrauti siame regione Bunjoro galios augimas buvo paremtas regiono sventoviu valdymu pelningomis Kibiro druskos verslovemis prie Alberto ezero ir galingiausia metalurgija regione Del to Bunjoras tapo didziausia Afrikos Didziuju ezeru regiono karine ir ekonomine jega Bunjoras vel eme silpti XVIII a pabaigoje prasidejus vidiniams skilimams Simtmecio pabaigoje rytuose isaugusi Buganda uzgrobe Bunjoro Kooki ir Buddu sritis Apie 1830 m atsiskyre didele Toro karalyste kartu atimdama daug pelningu druskos versloviu Pietuose sparciai stiprejo ir didejo Ruanda ir Nkore prisijungdamos kai kurias smulkias karalystes anksciau buvusias Bunjoro vasalemis XIX a viduryje Bunjoras jau buvo gerokai mazesne valstybe bet vis dar turtinga nes kontroliavo pelningus prekybos marsrutus per Viktorijos ezera ir siejancius su Indijos vandenynu Bunjoras itin daug pelno gaudavo is dramblio kaulo prekybos Taciau gresme nuolat kele dabar jau galinga Buganda norejusi perimti prekybinius marsrutus Bunjoro ir Bugandos kova tesesi apsiginklavus europiniais ginklais Karalystes sostine teko perkelti is Masindzio į lengviau apginama Mpara Pagal 1890 m liepos sutartį visas regionas siauriau Viktorijos ezero buvo atiduotas D Britanijai 1894 m D Britanija paskelbe regiona savo protektoratu Omukama Kabarega įtemptai priesinosi D Britanijai ir Bugandai besistengusioms uzvaldyti Bunjora 1899 m Kabarega buvo paimtas į nelaisve ir istremtas į Seiselius o Bunjora D Britanija aneksavo Del pasipriesinimo dalis Bunjoro zemiu buvo atimtos ir perduotos Bugandai ir Toro karalystei todel teritorijos dar labiau sumazejo Salį eme valdyti Bugandos administratoriai 1907 m Bunjoras sukilo bet sukilimas buvo numalsintas Kadangi Pirmojo pasaulinio karo metais Bunjoras liko lojalus D Britanijai si 1934 m Bunjorui suteike daugiau autonomijos Po nepriklausomybes Ugandos vyriausybe Bunjoro monarchija panaikino 1967 m kartu su Bugandos Toro Busogos ir kitomis monarchijoms bet 1993 m karalyste vel buvo atkurta Dabar Bunjoras yra viena is Ugandos sudedamuju karalysciu turinti administracinį subregiono statusa Bunjoro omukamu sarasas Babito dinastija Rukidi XV a pab Ocaki XV a pab XVI a pr Oyo Nyiba XVI a pr Winyi I XVI a pirma puse Olimi I XVI a vidurys Nyabongo XVI a vidurys Winyi II XVI a pab XVII a pr Olimi II XVII a vidurys Nyarwa XVII a vidurys Cwamali XVII a vidurys Masamba XVII a pabaiga Kyebambe I XVII a pabaiga Winyi III XVIII a pradzia Nyaika XVIII a pirma puse Kyebambe II XVIII a pirma puse Olimi III 1710 1731 m Duhaga 1731 1782 m Olimi IV 1782 1786 m Nyamutukura Kyebambe III 1786 1835 m Nyabongo II 1835 1848 m Olimi V 1848 1852 m Kyebambe IV 1852 1869 m Kabarega 1869 1898 m Kitahimbwa 1898 1902 m Duhaga II 1902 1924 m Winyi IV 1925 1967 m 1967 1994 m karalyste buvo Ugandos vyriausybes panaikinta Iguru I nuo 1994 m iki dabarNuorodosMonarchies Bunyoro kingdom Archyvuota kopija 2007 11 02 is Wayback Machine projekto