Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Špandau kalėjimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Špandau karo nusikaltėlių kalėjimas (vok. Kriegsverbrechergefängnis Spandau) 1946–1987 m. veikė britų okupuotame Berlyno sektoriuje. Jame kalėjo Niurnbergo tribunole nuteisti reicho kariškiai ir funkcionieriai.
Istorija
Kalėjimas buvo pastatytas 1876 m., o nuo 1879 m. tapo kariniu kalėjimu. Nuo 1919 m. jame vėl buvo laikomi ir civiliai asmenys.
Po 1933 m. proceso Špandau kalėjime buvo laikomi taip vadinami prevenciškai suimtieji asmenys, antinacinės kovos dalyviai. Iki karo pradžios vienu metu čia kalėdavo apie 600 žmonių.
Nuo 1945 m. čia buvo laikomi tarptautinio Niurnbergo karo tribunolo bei vėlesnių procesų metu nuteistieji asmenys. Palaipsniui kalinčiųjų skaičius mažėjo, o nuo 1966 m. čia liko tik vienas kalinys – iki gyvos galvos nuteistas Rudolfas Hesas.
Špandau kalėjimas (be skrydžių saugumo centro) Šaltojo karo metu buvo vienintelė įstaiga, bendrai valdoma visų keturių sąjungininkų valstybių. Kalėjimo administracija keitėsi kas mėnesį, keičiant šalies vėliavą ant stiebo, esančio prieš sąjungininkų pastatą.
1987 m. mirus paskutiniam kaliniui R. Hesui, Špandau kalėjimo pastatas buvo nugriautas, o susmulkintos statybinės atliekos išpiltos Šiaurės jūroje. Kalėjimo vietoje įrengta The Britannia Centre.
Kalėjimo pastatas
Špandau kalėjimo pastatas buvo raudonų plytų ir turėjo įrengtą kelių lygių apsaugos sistemą:
- 5 m aukščio siena
- 10 m aukščio siena
- 3 m aukščio siena su elektros įtampa
- dygliuotos vielos tvora.
Kalėjime buvo 132 kameros, kuriose įrengta 600 vietų. Kameros ilgis buvo apie 3 m, plotis – 2,7 m, aukštis – 4 m.
Apsauga – šimtas TSRS, Britanijos, JAV ir Prancūzijos karių. Kalėjimo išlaikymas per metus kainavo apie milijoną USD.
Vidiniame kalėjimo kieme buvo įrengtas sodas, kuriame daugelis nuteistųjų turėjo savo prižiūrimą sklypelį. Karlas Denicas augino ankštines daržoves, Valteris Funkas – pomidorus, Albertas Špėras – gėles.
Kaliniai
Nr. | Kalinys | Nuosprendis | Baigė kalėti | Pareigos nacių valdžioje | Mirties data | Pastabos |
---|---|---|---|---|---|---|
1. | Balduras von Širachas | 20 metų | 1966 m. spalio 1 d. | Hitlerjugendo lyderis, reicho vietininkas Vienoje | 1974 m. rugpjūčio 8 d. | kalėjo visą bausmės laiką |
2. | Karlas Denicas | 10 metų | 1956 m. spalio 1 d. | grosadmirolas, karinio jūrų laivyno vadas, 1945 m. – paskutinis | 1980 m. gruodžio 24 d. | kalėjo visą bausmės laiką |
3. | Konstantinas Neiratas | 15 metų | 1954 m. lapkričio 6 d. | 1932–1938 m. – Užsienio reikalų ministras, 1939–1941 m. – Bohemijos ir Moravijos reichsprotektorius | 1956 m. rugpjūčio 14 d. | išlaisvintas anksčiau laiko dėl sveikatos būklės |
4. | Erikas Rėderis | iki gyvos galvos | 1955 m. rugsėjo 26 d. | grosadmirolas, karinio jūrų laivyno vadas iki 1943 m. | 1960 m. lapkričio 6 d. | išlaisvintas anksčiau laiko dėl sveikatos būklės |
5. | Albertas Špejeris | 20 metų | 1966 m. spalio 1 d. | ginkluotės ir karinės pramonės reichsministras, reicho sostinės vyr.architektas | 1981 m. rugsėjo 1 d. | kalėjo visą bausmės laiką |
6. | Valteris Funkas | iki gyvos galvos | 1957 m. gegužės 16 d. | Ekonomikos reichsministras, Reichsbanko prezidentas | 1960 m. gegužės 31 d. | išlaisvintas anksčiau laiko dėl sveikatos būklės |
7. | Rudolfas Hesas | iki gyvos galvos | mirė kalėjime | Fiurerio pavaduotojas iki 1941 m. | 1987 m. rugpjūčio 17 d. | nusižudė |
Nuorodos
- Špandau kalėjimas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Špandau kalėjimas, Kas yra Špandau kalėjimas? Ką reiškia Špandau kalėjimas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Spandau karo nusikalteliu kalejimas vok Kriegsverbrechergefangnis Spandau 1946 1987 m veike britu okupuotame Berlyno sektoriuje Jame kalejo Niurnbergo tribunole nuteisti reicho kariskiai ir funkcionieriai Spandau kalejimo pastatasIstorijaKalejimas buvo pastatytas 1876 m o nuo 1879 m tapo kariniu kalejimu Nuo 1919 m jame vel buvo laikomi ir civiliai asmenys Po 1933 m proceso Spandau kalejime buvo laikomi taip vadinami prevenciskai suimtieji asmenys antinacines kovos dalyviai Iki karo pradzios vienu metu cia kaledavo apie 600 zmoniu Nuo 1945 m cia buvo laikomi tarptautinio Niurnbergo karo tribunolo bei velesniu procesu metu nuteistieji asmenys Palaipsniui kalinciuju skaicius mazejo o nuo 1966 m cia liko tik vienas kalinys iki gyvos galvos nuteistas Rudolfas Hesas Spandau kalejimas be skrydziu saugumo centro Saltojo karo metu buvo vienintele įstaiga bendrai valdoma visu keturiu sajungininku valstybiu Kalejimo administracija keitesi kas menesį keiciant salies veliava ant stiebo esancio pries sajungininku pastata 1987 m mirus paskutiniam kaliniui R Hesui Spandau kalejimo pastatas buvo nugriautas o susmulkintos statybines atliekos ispiltos Siaures juroje Kalejimo vietoje įrengta The Britannia Centre Kalejimo pastatasE Rederis iseina is kalejimo Spandau kalejimo pastatas buvo raudonu plytu ir turejo įrengta keliu lygiu apsaugos sistema 5 m aukscio siena 10 m aukscio siena 3 m aukscio siena su elektros įtampa dygliuotos vielos tvora Kalejime buvo 132 kameros kuriose įrengta 600 vietu Kameros ilgis buvo apie 3 m plotis 2 7 m aukstis 4 m Apsauga simtas TSRS Britanijos JAV ir Prancuzijos kariu Kalejimo islaikymas per metus kainavo apie milijona USD Vidiniame kalejimo kieme buvo įrengtas sodas kuriame daugelis nuteistuju turejo savo priziurima sklypelį Karlas Denicas augino ankstines darzoves Valteris Funkas pomidorus Albertas Speras geles KaliniaiNr Kalinys Nuosprendis Baige kaleti Pareigos naciu valdzioje Mirties data Pastabos1 Balduras von Sirachas 20 metu 1966 m spalio 1 d Hitlerjugendo lyderis reicho vietininkas Vienoje 1974 m rugpjucio 8 d kalejo visa bausmes laika2 Karlas Denicas 10 metu 1956 m spalio 1 d grosadmirolas karinio juru laivyno vadas 1945 m paskutinis 1980 m gruodzio 24 d kalejo visa bausmes laika3 Konstantinas Neiratas 15 metu 1954 m lapkricio 6 d 1932 1938 m Uzsienio reikalu ministras 1939 1941 m Bohemijos ir Moravijos reichsprotektorius 1956 m rugpjucio 14 d islaisvintas anksciau laiko del sveikatos bukles4 Erikas Rederis iki gyvos galvos 1955 m rugsejo 26 d grosadmirolas karinio juru laivyno vadas iki 1943 m 1960 m lapkricio 6 d islaisvintas anksciau laiko del sveikatos bukles5 Albertas Spejeris 20 metu 1966 m spalio 1 d ginkluotes ir karines pramones reichsministras reicho sostines vyr architektas 1981 m rugsejo 1 d kalejo visa bausmes laika6 Valteris Funkas iki gyvos galvos 1957 m geguzes 16 d Ekonomikos reichsministras Reichsbanko prezidentas 1960 m geguzes 31 d islaisvintas anksciau laiko del sveikatos bukles7 Rudolfas Hesas iki gyvos galvos mire kalejime Fiurerio pavaduotojas iki 1941 m 1987 m rugpjucio 17 d nusizudeNuorodosSpandau kalejimas Vikiteka Spandau kalejimas vaizdine ir garsine medziaga