Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šv Jono gatvė viena seniausių Vilniaus senamiesčio gatvių pavadinta nuo Šv Jonų bažnyčios jungianti Pilies gatvę su Univ
Šv. Jono gatvė
Šv. Jono gatvė – viena seniausių Vilniaus senamiesčio gatvių, pavadinta nuo Šv. Jonų bažnyčios, jungianti Pilies gatvę su Universiteto, ir gatvių sankirta bei skveru.
Sovietmečiu ši gatvė buvo vadinama Balio Sruogos gatve.
Istorija
Šv. Jono gatvė susiformavo XVI amžiuje, užstačius pirmąją Vilniaus turgaus aikštę. Daug namų šioje gatvėje priklausė arba Vilniaus katedros kapitulai, arba vyskupams, arba Vilniaus universitetui.
Pasukus iš Pilies gatvės į Šv. Jono gatvę, kairėje stovi betoninis XX a. pabaigos pastatas. Jis pastatytas II pasaulinio karo metu sugriautų Radvilų rūmų vietoje. Nuo XVI a. vidurio rūmai priklausė Mikalojui Radvilai Juodajam. Iš šio rūmus paveldėjo būsimasis Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila. Nuo jo laikų rūmai buvo pavadinti kardinalija. XIX a. šie rūmai buvo atitekę carinės imperijos paštui.
Šv. Jono g. 11 namas vadinamas Rusecko namu. Jis susidėjo iš trijų korpusų, kurie supo uždarą kiemą.
Šv. Jono g. 9 namas XVII a. jėzuitų atiduotas Vilniaus mūrininkui Jurgiui Ertliui. Namą jėzuitai padovanojo už po karo su Maskva sugriautos Šv. Jonų bažnyčios atstatymą. Vėliau namas atiteko Vilniaus universitetui. 1807-1812 m. name gyveno Vilniaus vyskupas Jeronimas Stroinovskis. Vėliau namas buvo išnuomotas Kurier Wileński ir Dziennik Wileński redakcijoms. Šv. Jono g. 7 namą taip pat buvo nupirkęs Ertlis. Namą jis restauravo ir pardavė Minsko pakamariui Korsakui. Nuo to laiko šio namo savininkai keitėsi, pastatas ne kartą degė. Šv. Jono g. 5 name 1629 m. buvo įsteigtas pamaldžių našlių ir netekėjusių merginų, bendrabutis. Vėliau namą įsigijo vaistininkas Šulcas. Per karą su Maskva namas buvo sugriautas, jo savininkas žuvo. Šv. Jono g. 4 name buvo įkurta Vilniaus akademijos spaustuvė. Ją jėzuitams padovanojo Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Šioje spaustuvėje buvo spausdinamos ir lietuviškos knygos. Jėzuitų ordiną panaikinus, spaustuvė atiteko Vyriausiajai Lietuvos mokyklai, vėliau – Vilniaus universitetui. 1805 m. spaustuvę iš universiteto nupirko Juozapas Zavadskis.
Šv. Jono g. 3 namas priklausė didikams Valavičiams. XVII a. šį namą nupirko Steponas Pacas, kuris rėmė basųjų karmelitų kūrimąsi Vilniuje. XVIII a. pastatą įsigijo Sapiegos. Jie jį perstatė ir išpuošė. Pacų, o vėliau Sapiegų rūmai buvo baroko stiliaus, dviejų aukštų, vėliau pristatytas trečias aukštas. Puošnų baroko fasadą puošė laiptuoti piliastrai, dekoratyviniai lipdiniai. Po 1831 m. sukilimo iš jame dalyvavusio Pranciškaus Sapiegos rūmai buvo konfiskuoti ir perduoti įvairioms carinėms įstaigoms. Šiuose rūmuose veikė ir spaustuvė, kurioje 1863 m. buvo išspausdintas caro manifestas apie baudžiavos panaikinimą. XIX a. šiuose rūmuose veikė Vilniaus civilinio gubernatoriaus įstaiga. Tarpukario metais, nuo 1918 m. name kažkiek laiko veikė lietuvių „Rūtos“ draugija, taip pat šiame name buvo įkurtas „Švyturio knygynas (veikė iki 1923 m.), vėliau perkeltas į Kauną. Sovietmečiu rūmuose veikė pašto darbuotojų kultūros rūmai. Pastatas rekonstruotas 1986 metais. Iš Lietuvos pašto rūmus nupirko Lenkijos ambasada, kuri čia veikia iki šių dienų.
Šv. Jono g. 2 nuo XVII a. veikė jėzuitų vaistinė. Pats paskutinis kampinis su Gaono gatve stovėjęs Šv. Jono gatvės namas sudegė 1944 m. Vietoj griuvėsių buvo pasodinti medžiai. Nuo 1782 metų šiame name buvo gyvenęs architektas Laurynas Gucevičius.
Vilniaus šv. Jonų bažnyčia
Vilniaus šv. Jonų bažnyčia – pirmoji parapijinė bažnyčia, įkurta Jogailos 1387 m. nuo 1571 iki 1773 m. bažnyčia priklausė jėzuitams, vėliau Vilniaus universitetui. Panaikinus universitetą 1832 m., bažnyčia tapo parapijine. Bažnyčia stovi Pilies ir šv. Jono gatvių kampe. Gatvių sankryžos gilumoje stovinti bažnyčios varpinė – aukščiausias Vilniaus senamiesčio statinys. XVIII a. varpinėje koncertuodavo orkestras, per šventes varpinė būdavo iliuminuota.
Dabartis
Gatvė neilga, kylanti į kalnelį, paskiau ties sankryža su kitomis trijomis Vilniaus gatvėmis šiek tiek leidžiasi, ji 190 metrų ilgio.Gatvės danga: grindinys (trinkelės). Namų skaičius: 13.
Šv. Jono gatvėje veikia Ryšininkų Kultūros Namai, Lietuvos paštas (Šv. Jono g. 3), Europos Verslo Informacijos Centras Vilnius (Šv. Jono g. 3), Vilniaus Knygrišių Gildija, VO (Šv. Jono g. 4), Lietuvos institutas (Šv. Jono g. 5), Lietuvos nacionalinės Unesco komisijos sekretoriatas (Šv. Jono g. 11), Šv. Jono gatvės galerija, VšĮ (Šv. Jono g. 11), Vilniaus universiteto Mokslo muziejus (Šv. Jono g. 12) bei Šv. Jono krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia (Šv. Jono g. 12).
Priešais gatvėje veikiančią galeriją suformuotame kampelyje ant stulpo pastatyta Vytauto Nalivaikos sukurta į aukštį besiveržiančio žmogaus skulptūra.
Gatvėje yra pakabintos kelios memorialinės lentos. Ant Švento Jono g. 4 pastato kabo memorialinė lenta Vilniaus spaustuvininkui Juozui Zavadskiui. Taip pat paminėta, jog 1822 metais buvo išspausdinta pirmoji Adomo Mickevičiaus poezijos knyga „Baladės ir romansai“. Taip pat iškabinta memorialinė lenta, menanti Vilniaus universiteto bibliotekos 400-ųjų metinių jubiliejų.
Galerija
- Šv. Jono gatvė 3, Pacų rūmai, pastate įsikūrusi Lenkijos ambasada
- Šv. Jono gatvė 9 namas, kurį buvo įsigijęs Jurgis Ertlis
- Šv. Jono g. 6, atminimo lentelė Juozapui Zavadskiui ir pirmajai Adomo Mickevičiaus knygai
- Atminimo lentelė, žyminti Vilniaus universiteto bibliotekos 400-ųjų metinių jubiliejų (1570-1970 m.), autoriai R. Gibavičius, arch. A. Brusokas, A. Švabauskienė (1970).
Nuorodos
- Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvės. Vilnius: Charibdė, 2009. ISBN 9986-745-23-3.
- Irena Vaišvilaitė. Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių. Vilnius: Baltos lankos. ISBN 978-9955-23-952-9.
- Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
- Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.
- A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.
- Švento Jono gatvė Vilniaus kataloge. [1]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šv. Jono gatvė, Kas yra Šv. Jono gatvė? Ką reiškia Šv. Jono gatvė?
Sv Jono gatve viena seniausiu Vilniaus senamiescio gatviu pavadinta nuo Sv Jonu baznycios jungianti Pilies gatve su Universiteto ir gatviu sankirta bei skveru Sv Jono gatve vaizdas nuo Gaono Dominikonu bei Universiteto gatviu sankirtos pusesSv Jono gatve vaizdas nuo Pilies gatves puses Sovietmeciu si gatve buvo vadinama Balio Sruogos gatve IstorijaSv Jono gatve autorius Stanislovas Filibertas Fleris 1896 m Sv Jono gatve susiformavo XVI amziuje uzstacius pirmaja Vilniaus turgaus aikste Daug namu sioje gatveje priklause arba Vilniaus katedros kapitulai arba vyskupams arba Vilniaus universitetui Pasukus is Pilies gatves į Sv Jono gatve kaireje stovi betoninis XX a pabaigos pastatas Jis pastatytas II pasaulinio karo metu sugriautu Radvilu rumu vietoje Nuo XVI a vidurio rumai priklause Mikalojui Radvilai Juodajam Is sio rumus paveldejo busimasis Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila Nuo jo laiku rumai buvo pavadinti kardinalija XIX a sie rumai buvo atiteke carines imperijos pastui Sv Jono g 11 namas vadinamas Rusecko namu Jis susidejo is triju korpusu kurie supo uzdara kiema Sv Jono g 9 namas XVII a jezuitu atiduotas Vilniaus murininkui Jurgiui Ertliui Nama jezuitai padovanojo uz po karo su Maskva sugriautos Sv Jonu baznycios atstatyma Veliau namas atiteko Vilniaus universitetui 1807 1812 m name gyveno Vilniaus vyskupas Jeronimas Stroinovskis Veliau namas buvo isnuomotas Kurier Wilenski ir Dziennik Wilenski redakcijoms Sv Jono g 7 nama taip pat buvo nupirkes Ertlis Nama jis restauravo ir pardave Minsko pakamariui Korsakui Nuo to laiko sio namo savininkai keitesi pastatas ne karta dege Sv Jono g 5 name 1629 m buvo įsteigtas pamaldziu nasliu ir netekejusiu merginu bendrabutis Veliau nama įsigijo vaistininkas Sulcas Per kara su Maskva namas buvo sugriautas jo savininkas zuvo Sv Jono g 4 name buvo įkurta Vilniaus akademijos spaustuve Ja jezuitams padovanojo Mikalojus Kristupas Radvila Naslaitelis Sioje spaustuveje buvo spausdinamos ir lietuviskos knygos Jezuitu ordina panaikinus spaustuve atiteko Vyriausiajai Lietuvos mokyklai veliau Vilniaus universitetui 1805 m spaustuve is universiteto nupirko Juozapas Zavadskis Sv Jono g 3 namas priklause didikams Valaviciams XVII a sį nama nupirko Steponas Pacas kuris reme basuju karmelitu kurimasi Vilniuje XVIII a pastata įsigijo Sapiegos Jie jį perstate ir ispuose Pacu o veliau Sapiegu rumai buvo baroko stiliaus dvieju aukstu veliau pristatytas trecias aukstas Puosnu baroko fasada puose laiptuoti piliastrai dekoratyviniai lipdiniai Po 1831 m sukilimo is jame dalyvavusio Pranciskaus Sapiegos rumai buvo konfiskuoti ir perduoti įvairioms carinems įstaigoms Siuose rumuose veike ir spaustuve kurioje 1863 m buvo isspausdintas caro manifestas apie baudziavos panaikinima XIX a siuose rumuose veike Vilniaus civilinio gubernatoriaus įstaiga Tarpukario metais nuo 1918 m name kazkiek laiko veike lietuviu Rutos draugija taip pat siame name buvo įkurtas Svyturio knygynas veike iki 1923 m veliau perkeltas į Kauna Sovietmeciu rumuose veike pasto darbuotoju kulturos rumai Pastatas rekonstruotas 1986 metais Is Lietuvos pasto rumus nupirko Lenkijos ambasada kuri cia veikia iki siu dienu Sv Jono g 2 nuo XVII a veike jezuitu vaistine Pats paskutinis kampinis su Gaono gatve stovejes Sv Jono gatves namas sudege 1944 m Vietoj griuvesiu buvo pasodinti medziai Nuo 1782 metu siame name buvo gyvenes architektas Laurynas Gucevicius Vilniaus sv Jonu baznyciaPagrindinis straipsnis Vilniaus Sv Jono Krikstytojo ir Sv Jono apastalo ir evangelisto baznycia Sv Jonu baznycios varpine Sv Jono gatveje Vilniaus sv Jonu baznycia pirmoji parapijine baznycia įkurta Jogailos 1387 m nuo 1571 iki 1773 m baznycia priklause jezuitams veliau Vilniaus universitetui Panaikinus universiteta 1832 m baznycia tapo parapijine Baznycia stovi Pilies ir sv Jono gatviu kampe Gatviu sankryzos gilumoje stovinti baznycios varpine auksciausias Vilniaus senamiescio statinys XVIII a varpineje koncertuodavo orkestras per sventes varpine budavo iliuminuota DabartisGatve neilga kylanti į kalnelį paskiau ties sankryza su kitomis trijomis Vilniaus gatvemis siek tiek leidziasi ji 190 metru ilgio Gatves danga grindinys trinkeles Namu skaicius 13 Sv Jono gatveje veikia Rysininku Kulturos Namai Lietuvos pastas Sv Jono g 3 Europos Verslo Informacijos Centras Vilnius Sv Jono g 3 Vilniaus Knygrisiu Gildija VO Sv Jono g 4 Lietuvos institutas Sv Jono g 5 Lietuvos nacionalines Unesco komisijos sekretoriatas Sv Jono g 11 Sv Jono gatves galerija VsĮ Sv Jono g 11 Vilniaus universiteto Mokslo muziejus Sv Jono g 12 bei Sv Jono krikstytojo ir Sv Jono apastalo ir evangelisto baznycia Sv Jono g 12 Priesais gatveje veikiancia galerija suformuotame kampelyje ant stulpo pastatyta Vytauto Nalivaikos sukurta į aukstį besiverziancio zmogaus skulptura Gatveje yra pakabintos kelios memorialines lentos Ant Svento Jono g 4 pastato kabo memorialine lenta Vilniaus spaustuvininkui Juozui Zavadskiui Taip pat pamineta jog 1822 metais buvo isspausdinta pirmoji Adomo Mickeviciaus poezijos knyga Balades ir romansai Taip pat iskabinta memorialine lenta menanti Vilniaus universiteto bibliotekos 400 uju metiniu jubilieju GalerijaSv Jono gatve 3 Pacu rumai pastate įsikurusi Lenkijos ambasada Sv Jono gatve 9 namas kurį buvo įsigijes Jurgis Ertlis Sv Jono g 6 atminimo lentele Juozapui Zavadskiui ir pirmajai Adomo Mickeviciaus knygai Atminimo lentele zyminti Vilniaus universiteto bibliotekos 400 uju metiniu jubilieju 1570 1970 m autoriai R Gibavicius arch A Brusokas A Svabauskiene 1970 NuorodosVikiteka Sv Jono gatve vaizdine ir garsine medziagaAntanas Rimvydas Caplinskas Vilniaus gatves Vilnius Charibde 2009 ISBN 9986 745 23 3 Irena Vaisvilaite Pasivaiksciojimai po krikscioniskajį Vilniu Vilnius Baltos lankos ISBN 978 9955 23 952 9 Vladas Drema Dinges Vilnius Vilnius Versus Aureus 2013 ISBN 978 9955 34 401 8 Morta Bauziene Pasizvalgymas po senojo Vilniaus murus Vilnius Savastis 2012 ISBN 978 9986 420 89 7 A Juskevicius J Maceika Vilnius ir jo apylinkes 1937 m perleista Vilnius Mintis 1991 ISBN 5 417 00366 2 Svento Jono gatve Vilniaus kataloge 1