Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vincentas Polis lenk Wincenty PolVincentas Polis 1874 m dailininkas Maksymilian Fajans Gimė 1807 m balandžio 20 d Liubli
Vincentas Polis
| Vincentas Polis lenk. Wincenty Pol | |
|---|---|
| Vincentas Polis, 1874 m., (dailininkas Maksymilian Fajans) | |
| Gimė | 1807 m. balandžio 20 d. Liublinas, Austrijos imperija |
| Mirė | 1872 m. gruodžio 2 d. (65 metai) Krokuva, Galicijos ir Lodomerijos karalystė, Austrija-Vengrija |
| Tėvas | Pranciškus Ksaveras Polis |
| Motina | Eleanora Longchamps de Bérier |
| Veikla | Krokuvos universiteto profesorius, Vilniaus universiteto dėstytojas, 1831 m. sukilimo dalyvis, poetas, etnografas, geografas |
| Išsilavinimas | Ternopolio jėzuitų kolegija |
| Alma mater | Lvovo universitetas |
Vincentas Polis (lenk. Wincenty Pol; 1807 m. balandžio 20 d. Liublinas, Austrijos imperija – 1872 m. gruodžio 2 d. Krokuva, Austrija-Vengrija) – Krokuvos universiteto profesorius, Vilniaus universiteto dėstytojas, 1831 m. sukilimo dalyvis, poetas, etnografas, geografas.
Biografija
Vincentas Polis gimė 1807 m. balandžio 20 d. Liubline vokiečių kilmės Austrijos kariuomenės karininko Pranciškaus Ksavero Polio ir lenkų prancūzaitės Eleanoros Longchamps de Bérier, kuri buvo Lvovo bankininko, burmistro Pranciškaus Longchamps de Bérier duktė, šeimoje. Jis užaugo Lvove. Ūgtelėjęs Vincentas Polis baigė jėzuitų kolegiją Ternopolyje, vėliau – Lvovo universiteto filosofijos fakultetą. Besimokant universite, mirė Polio tėvas, dėl to studijas buvo trumpam nutraukęs.
Studijų metais Polis dalyvavo žygyje į Gologorų Raudonąjį mišką (Краснa Пущіa), kuriame patyrė smarkią audrą. Šis įvykis sukėlė jo susidomėjimą gamtos reiškiniais.
1830 m. su profesoriaus Adomo Benedikto Jocherio rekomendacija, Vincentas Polis buvo pakviestas skaityti vokiečių kalbos ir literatūros paskaitų Vilniaus universitete. Kartu su Vilniaus gamtininkais keliavo po Trakų apylinkes.
Gyvendamas Lietuvoje Vincentas Polis dalyvavo 1831 m. sukilime, buvo vienas sukilimo rengėjų. Kartu su studentų būriu išėjęs į miškus, kovojo Rūdninkų girioje, Žemaitijoje. Kovų metu jis buvo sužeistas. Už nuopelnus buvo apdovanotas „Virtuti Militari“ ordinu ir jam suteiktas paporučikio laipsnis.
Po sukilimo numalšinimo, 1831 m. spalio 5 d. Polis perėjo Prūsijos sieną, kur buvo internuotas. Išsiųstas generolo Juzefo Bemo į Leipcigą ir Drezdeną Vincentas Polis organizavo pagalbą buvusiems sukilėliams dėl jų tolesnės emigracijos klausimų. Drezdene Polis susitiko su Adomu Mickevičium, kuris palankiai atsiliepė apie Polio kūrybinius bandymus. Vėliau Vincentas Polis emigravo į Prancūziją.
1847–1848 m. Vincentas Polis gyveno Lvove. Dalyvavo Lvovo mokslų akademijos bibliotekos (Osolinskių) Mokslo skyriaus leidybos darbuose, jis taip pat buvo žurnalo „Biblioteka“, redaktorius. Publikavo ir savo straipsnius. 1848 m. Polis buvo kritikuojamas dėl jo politinių pažiūrų poeto Kornelio Ujejskio, pastarojo straipsniuose pavadinimais: „Apie Janušą“, „Apie Vincentą Polį“.
1849 m. Vincentas Polis tapo Jogailos universiteto geografijos profesoriumi. Visą gyvenimą Polis domėjosi geografija. Jis analizavo Aleksandro Humbolto, su kuriuo draugavo, taip pat kito vokiečių žinomo geografo Karlo Riterio veikalus. Polis leisdavosi į mokslines ekspedicijas po Tatrus ir Beskidus. Surinktą medžiagą naudojo Lenkijos geografijai aprašyti.
Polis priklausė daugeliui geografijos mokslo draugijų, įskaitant draugijas, veikusias Karaliaučiuje, Leipcige, Lvove, Tirolyje ir Prahoje. 1853 m. Vincentas Polis buvo atleistas iš universiteto dėl nelojalumo valdžiai.
Dėl prasto regėjimo Polis nebegalėjo toliau dirbti jokio kito darbo. Nuo gimimo ar po vaikystėje patirtos ligos jis nematė viena akimi. 1868 m. Vincentas Polis visiškai apako. Paskutinius gyvenimo metus jis praleido Krokuvoje, kur mirė 1872 m. gruodžio 2 d.
Kūryba
Gyvendamas emigracijoje Vincentas Pilis sukūrė ir išspausdino savo pirmuosius eilėraščius, pagerbdamas sukilėlių heroizmą. Jo eilėraščių rinkinys išleistas pavadinimu: „Janušo dainos“. Būtent šiame veikale išspausdinti eilėraščiai inspiravo Frederiką Šopeną sukurti pagal juos muziką.
Populiariausias Vincento Polio veikalas „Piesni o ziemi naszej“ („Giesmė apie mūsų žemę“), parašytas 1835 metais. Šiame kūrinyje vaizduojamos Lietuvos ir Lenkijos vietovės, todėl kūrinys dažnai vadinamas „Rimuota geografija“. Apie Vilnių Vincentas Polis yra parašęs:
- Jei prarastum viltį kilnią, kad sulauksim atgimimo, nuvažiuok, brolau, į Vilnių, pasimokyk iš jaunimo…
Šaltiniai
- Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21.
- Wincenty Pol. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- Por.: S. Górzyński, Nobilitacje w Galicji w latach 1772–1918, Warszawa, DiG, 1999, s. 214.
- „vom Kaiser Franz 1815 mit dem Prädikat „Poll von Pollenburg“ geadelt“ In: Zeitschrift für slavische Philologie. S. 385, 1956.
- Дуда І. Поль Вінцент // Тернопільський енциклопедичний словник : у 4 т. / редкол.: Г. Яворський та ін. – Тернопіль : Видавничо-поліграфічний комбінат «Збруч», 2008. – Т. 3 : П – Я. – С. 112–113. – ISBN 978-966-528-279-2.
- Hanik J. i Rosnowska K. Pol (Pohl, Poll, Pol von Pollenburg) Wincenty Terencjusz Jakub (1807–1872) // Polski Słownik Bibliograficzny. – Wrocław – Warszawa – Kraków – Gdańsk – Łódź : Zakład Narodowy Imienia Ossolińskich, Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1983. – T. XXVII/2. – Zeszyt 113. – S. 255–263.
- Piotr Czartoryski-Sziler. Wielcy zapomniani. Wincenty Pol – twórca „Mohorta“. „Nasz Dziennik". [1]
- Mann, Maurycy (1904). Wincenty Pol: studjum biograficzno-krytyczne. Gebethner. p. 199.
- Vincento Polio biografija. [2]
- Dr. Bolesław Oleksowicz. Wincenty POL. [3]
- Wincenty Pol – ojciec polskiej geografii, 2014. [4]
- Wrzesiński, Wojciech; Achremczyk, Stanisław (1993). Królewiec a Polska: praca zbiorowa. Ośrodek Badań Naukowych. p. 118.
Išorinės nuorodos
- Vincento Polio muziejus Liubline. [5]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vincentas Polis, Kas yra Vincentas Polis? Ką reiškia Vincentas Polis?
Vincentas Polis lenk Wincenty PolVincentas Polis 1874 m dailininkas Maksymilian Fajans Gime 1807 m balandzio 20 d Liublinas Austrijos imperijaMire 1872 m gruodzio 2 d 65 metai Krokuva Galicijos ir Lodomerijos karalyste Austrija VengrijaTevas Pranciskus Ksaveras PolisMotina Eleanora Longchamps de BerierVeikla Krokuvos universiteto profesorius Vilniaus universiteto destytojas 1831 m sukilimo dalyvis poetas etnografas geografasIssilavinimas Ternopolio jezuitu kolegijaAlma mater Lvovo universitetas Vincentas Polis lenk Wincenty Pol 1807 m balandzio 20 d Liublinas Austrijos imperija 1872 m gruodzio 2 d Krokuva Austrija Vengrija Krokuvos universiteto profesorius Vilniaus universiteto destytojas 1831 m sukilimo dalyvis poetas etnografas geografas Vincento Polio parasasBiografijaVincento Polio portretas Aleksandras Racinskis Vincentas Polis gime 1807 m balandzio 20 d Liubline vokieciu kilmes Austrijos kariuomenes karininko Pranciskaus Ksavero Polio ir lenku prancuzaites Eleanoros Longchamps de Berier kuri buvo Lvovo bankininko burmistro Pranciskaus Longchamps de Berier dukte seimoje Jis uzaugo Lvove ugtelejes Vincentas Polis baige jezuitu kolegija Ternopolyje veliau Lvovo universiteto filosofijos fakulteta Besimokant universite mire Polio tevas del to studijas buvo trumpam nutraukes Studiju metais Polis dalyvavo zygyje į Gologoru Raudonajį miska Krasna Pushia kuriame patyre smarkia audra Sis įvykis sukele jo susidomejima gamtos reiskiniais 1830 m su profesoriaus Adomo Benedikto Jocherio rekomendacija Vincentas Polis buvo pakviestas skaityti vokieciu kalbos ir literaturos paskaitu Vilniaus universitete Kartu su Vilniaus gamtininkais keliavo po Traku apylinkes Gyvendamas Lietuvoje Vincentas Polis dalyvavo 1831 m sukilime buvo vienas sukilimo rengeju Kartu su studentu buriu isejes į miskus kovojo Rudninku girioje Zemaitijoje Kovu metu jis buvo suzeistas Uz nuopelnus buvo apdovanotas Virtuti Militari ordinu ir jam suteiktas paporucikio laipsnis Po sukilimo numalsinimo 1831 m spalio 5 d Polis perejo Prusijos siena kur buvo internuotas Issiustas generolo Juzefo Bemo į Leipciga ir Drezdena Vincentas Polis organizavo pagalba buvusiems sukileliams del ju tolesnes emigracijos klausimu Drezdene Polis susitiko su Adomu Mickevicium kuris palankiai atsiliepe apie Polio kurybinius bandymus Veliau Vincentas Polis emigravo į Prancuzija Vincento Polio knygos Piesni Janusza virselis 1847 1848 m Vincentas Polis gyveno Lvove Dalyvavo Lvovo mokslu akademijos bibliotekos Osolinskiu Mokslo skyriaus leidybos darbuose jis taip pat buvo zurnalo Biblioteka redaktorius Publikavo ir savo straipsnius 1848 m Polis buvo kritikuojamas del jo politiniu paziuru poeto Kornelio Ujejskio pastarojo straipsniuose pavadinimais Apie Janusa Apie Vincenta Polį 1849 m Vincentas Polis tapo Jogailos universiteto geografijos profesoriumi Visa gyvenima Polis domejosi geografija Jis analizavo Aleksandro Humbolto su kuriuo draugavo taip pat kito vokieciu zinomo geografo Karlo Riterio veikalus Polis leisdavosi į mokslines ekspedicijas po Tatrus ir Beskidus Surinkta medziaga naudojo Lenkijos geografijai aprasyti Polis priklause daugeliui geografijos mokslo draugiju įskaitant draugijas veikusias Karaliauciuje Leipcige Lvove Tirolyje ir Prahoje 1853 m Vincentas Polis buvo atleistas is universiteto del nelojalumo valdziai Del prasto regejimo Polis nebegalejo toliau dirbti jokio kito darbo Nuo gimimo ar po vaikysteje patirtos ligos jis nemate viena akimi 1868 m Vincentas Polis visiskai apako Paskutinius gyvenimo metus jis praleido Krokuvoje kur mire 1872 m gruodzio 2 d KurybaGyvendamas emigracijoje Vincentas Pilis sukure ir isspausdino savo pirmuosius eilerascius pagerbdamas sukileliu heroizma Jo eilerasciu rinkinys isleistas pavadinimu Januso dainos Butent siame veikale isspausdinti eilerasciai inspiravo Frederika Sopena sukurti pagal juos muzika Populiariausias Vincento Polio veikalas Piesni o ziemi naszej Giesme apie musu zeme parasytas 1835 metais Siame kurinyje vaizduojamos Lietuvos ir Lenkijos vietoves todel kurinys daznai vadinamas Rimuota geografija Apie Vilniu Vincentas Polis yra parases Jei prarastum viltį kilnia kad sulauksim atgimimo nuvaziuok brolau į Vilniu pasimokyk is jaunimo SaltiniaiTomas Venclova Vilniaus vardai Vilnius R Paknio leidykla 2017 ISBN 978 995 57367 21 Wincenty Pol Visuotine lietuviu enciklopedija T XVIII Perk Pra Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 Por S Gorzynski Nobilitacje w Galicji w latach 1772 1918 Warszawa DiG 1999 s 214 vom Kaiser Franz 1815 mit dem Pradikat Poll von Pollenburg geadelt In Zeitschrift fur slavische Philologie S 385 1956 Duda I Pol Vincent Ternopilskij enciklopedichnij slovnik u 4 t redkol G Yavorskij ta in Ternopil Vidavnicho poligrafichnij kombinat Zbruch 2008 T 3 P Ya S 112 113 ISBN 978 966 528 279 2 Hanik J i Rosnowska K Pol Pohl Poll Pol von Pollenburg Wincenty Terencjusz Jakub 1807 1872 Polski Slownik Bibliograficzny Wroclaw Warszawa Krakow Gdansk Lodz Zaklad Narodowy Imienia Ossolinskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk 1983 T XXVII 2 Zeszyt 113 S 255 263 Piotr Czartoryski Sziler Wielcy zapomniani Wincenty Pol tworca Mohorta Nasz Dziennik 1 Mann Maurycy 1904 Wincenty Pol studjum biograficzno krytyczne Gebethner p 199 Vincento Polio biografija 2 Dr Boleslaw Oleksowicz Wincenty POL 3 Wincenty Pol ojciec polskiej geografii 2014 4 Wrzesinski Wojciech Achremczyk Stanislaw 1993 Krolewiec a Polska praca zbiorowa Osrodek Badan Naukowych p 118 Vikiteka Wincenty Pol vaizdine ir garsine medziagaIsorines nuorodosVincento Polio muziejus Liubline 5