Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Turkologija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Turkologija – orientalistikos spektrui priklausanti mokslinė disciplina, nagrinėjanti tiurkų tautų kultūrą. Turkologija apima tiurkų kalbų, tiurkų tautų istorijos, kultūros, literatūros, tiurkiškojo islamo, tengrizmo studijas. Į turkologijos sferą patenka tiurkų tautos nuo pat jakutų Sibire iki gagaūzų, karaimų Europoje, nors didžiausia dalis dėmesio neretai skiriama Turkijai ir turkams.
Pirmosios mokslinės žinios apie tiurkus surašytos XI a. islamo pasaulio mokslininko veikale Kitâbü divân-i lûgat it-Türk. XV–XVII a. Europoje daugiausia buvo aprašoma Osmanų imperija. 1795 m. Paryžiuje atidaryta pirmoji Vakarų mokymo įstaiga, kurioje dėstytos tiurkų kalbos – L'école des langues Orienteles vivantes. 1893 m. danų kalbininkas Vilhelm Thomsen iššifravo senuosius tiurkų raštus.
Nuo XVIII a. turkologija suklestėjo Rusijoje, nors dar iki tol tiurkai buvo aprašyti įvairiuose šaltiniuose. XVIII–XIX a. Rusijoje dirbęs biologas Peter Simon Pallas surašė įvairių Rusijos tautų, tarp jų ir tiurkų, kalbų žodynėlį. 1863 m. Peterburgo universitete atidaryta Rytų istorijos katedra, kurioje pradėtos tirti ir tiurkų tautos. 1893 m. išleido osmanų kalbos gramatiką, 1851 m. – jakutų kalbos gramatiką, 1900 m. – kazachų-kirgizų kalbų gramatiką, tyrė senąjį tiurkų raštą, tiurkizmus rusų kalboje, tyrė Krymo totorius. XX a. Rusijoje iškilo tokie turkologai kaip Vasilijus Radlovas, , , , Gabdulchajus Achatovas, , , , , ir kt. Tiesa, XX a. vid. TSRS tiurkologija buvo varžoma, mokslininkai represuojami.
Nuo XX a. antros pusės turkologija pradėta vystyti Turkijoje (Agop Dilaçar, ), Švedijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje (Gyula Németh), Lenkijoje, Vokietijoje (Gerhard Doerfer, Marcel Erdal, Annemarie von Gabain), JAV (Christopher I. Beckwith).
Lietuvoje turkologija dėstoma VU Orientalistikos centre (svarbiausia tyrinėtoja – dr. Galina Miškinienė) ir VDU Užsienio kalbų institute (Aleksandr Ismailov).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Turkologija, Kas yra Turkologija? Ką reiškia Turkologija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Turkologija orientalistikos spektrui priklausanti moksline disciplina nagrinejanti tiurku tautu kultura Turkologija apima tiurku kalbu tiurku tautu istorijos kulturos literaturos tiurkiskojo islamo tengrizmo studijas Į turkologijos sfera patenka tiurku tautos nuo pat jakutu Sibire iki gagauzu karaimu Europoje nors didziausia dalis demesio neretai skiriama Turkijai ir turkams Pirmosios mokslines zinios apie tiurkus surasytos XI a islamo pasaulio mokslininko veikale Kitabu divan i lugat it Turk XV XVII a Europoje daugiausia buvo aprasoma Osmanu imperija 1795 m Paryziuje atidaryta pirmoji Vakaru mokymo įstaiga kurioje destytos tiurku kalbos L ecole des langues Orienteles vivantes 1893 m danu kalbininkas Vilhelm Thomsen issifravo senuosius tiurku rastus Nuo XVIII a turkologija suklestejo Rusijoje nors dar iki tol tiurkai buvo aprasyti įvairiuose saltiniuose XVIII XIX a Rusijoje dirbes biologas Peter Simon Pallas surase įvairiu Rusijos tautu tarp ju ir tiurku kalbu zodynelį 1863 m Peterburgo universitete atidaryta Rytu istorijos katedra kurioje pradetos tirti ir tiurku tautos 1893 m isleido osmanu kalbos gramatika 1851 m jakutu kalbos gramatika 1900 m kazachu kirgizu kalbu gramatika tyre senajį tiurku rasta tiurkizmus rusu kalboje tyre Krymo totorius XX a Rusijoje iskilo tokie turkologai kaip Vasilijus Radlovas Gabdulchajus Achatovas ir kt Tiesa XX a vid TSRS tiurkologija buvo varzoma mokslininkai represuojami Nuo XX a antros puses turkologija pradeta vystyti Turkijoje Agop Dilacar Svedijoje Bulgarijoje Vengrijoje Gyula Nemeth Lenkijoje Vokietijoje Gerhard Doerfer Marcel Erdal Annemarie von Gabain JAV Christopher I Beckwith Lietuvoje turkologija destoma VU Orientalistikos centre svarbiausia tyrinetoja dr Galina Miskiniene ir VDU Uzsienio kalbu institute Aleksandr Ismailov