Ankaros mūšisPriklauso Timūridų Osmanų karasSultonas Bajezidas Timūro nelaisvėje 1878 m Stanisław Chlebowski paveikslas
Ankaros mūšis

Ankaros mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Timūridų - Osmanų karas | |||||||
Sultonas Bajezidas Timūro nelaisvėje. 1878 m. Stanisław Chlebowski paveikslas. | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Osmanų imperija Moravijos Serbija | Timūridų imperija | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Sultonas Bajezidas I | Timūras | ||||||
Pajėgos | |||||||
Tvirtai nežinomos (ginčytinos). Maždaug 85 000 karių. | Tvirtai nežinomos (ginčytinos). Maždaug 140 000 karių. | ||||||
Nuostoliai | |||||||
Tiksliai nežinomi Maždaug 15-40 tūkst. | nežinomi Maždaug 15-25 tūkst. |
Ankaros mūšis – 1402 m. liepos 20 arba liepos 28 d. vykęs mūšis tarp Osmanų imperijos ir Timūridų imperijos. Osmanai šiame mūšyje buvo sutriuškinti ir tai atvedė prie imperijos krizės bei vėliau – pilietinio karo dėl valdžios. Šis Osmanų imperijos periodas po pralaimėjimo Timūrui žinomas pavadinimu.
Istorija
1390-aisiais Vidurinėje Azijoje iškilo karvedys Timūras. Jis kildinosi save iš Temudžino ir tvirtino, kad jam pagal paveldėjimą priklauso valdyti buvusias mongolų imperijos žemes, tarp jų − seldžiukų ilchanų buvusias valdas Anatolijoje, kurios priklausė Osmanų imperijai. Timūras nusiuntė pasiuntinius pas Osmanų sultoną Bajazitą I reikalaudamas, kad šis pripažintų jį (Timūrą) savo siuzerenu. Atsakydamas Bajazitas I kreipėsi į Kairo kalifą prašydamas jam suteikti Rumo sultono titulą – anksčiau seldžiukų naudotą Anatolijoje. Tarp Osmanų ir Timūro imperijų buvusios turkų valstybėlės manevravo tarp abiejų imperijų. „Juodosios avies“ konfederacija siekė praplėsti savo valdas nuo Vano ežero rytinėje Anatolijoje į Azerbaidžaną, todėl parėmė Bajazitą I. Jų konkurentai, „Baltosios avies“ konfederacija, kurių centras buvo Dijarbakyras, baiminosi Osmanų ekspansijos ir parėmė Timūrą.
1400–1401 m. Timūras kariavo prieš Osmanų sąjungininkus, užgrobė Bagdadą, Alepą ir Damaską. 1402 m. pavasarį su savo pajėgomis jis paliko savo žiemos stovyklą Kaukaze ir išžygiavo į Anatoliją. Beveik tikra, kad jis buvo sąjungoje su tuo metu Bajazito I apgulto Konstantinopolio Bizantijos regentu . Timūro armija po 10 dienų apgulties užėmė tvirtovę prie Eufrato, neseniai užvaldytą Bajazito I. Po to Timūras nukreipė pajėgas Sivaso link. Ten Osmanai atmetė jo reikalavimą išduoti Bagdado sultoną ir „Juodosios avies“ konfederacijos lyderį, pabėgusius pagalbos pas Bajazitą I. Timūras tęsė žygį Ankaros link ir apėjo prieš juos žygiavusias Bajazito I pajėgas, apgulė Ankaros pilį. Apgultį teko nutraukti, kai žvalgai pranešė apie grįžtančias Bajazito I pajėgas.
Senovės šaltiniai skirtingai aprašo šalių pajėgas iki fantastiškų 1,6 mln. karių iš abiejų pusių. Šiuolaikiniai tyrinėtojai mano, kad Timūro pajėgose buvo apie 140 tūkst. karių su įvairiais rytinės Anatolijos sąjungininkais. Bajazito I pajėgose buvo apie 85 tūkst. karių su kitais turkų sąjungininkais ir krikščionių vasalais iš Balkanų. Be karių skaičiaus persvaros, Timūras pasinaudojo, kad Bajazito I armija bus išsekusi po žygio ir užvertė vandens šulinius aplink Ankarą. Taip pat, istoriniai šaltiniai mini, kad jis pastatė užtvanką ant Čubuko upelio ir nukreipė jo vandenį, tad Bajazito I armija neturėjo priėjimo prie vandens ir buvo palikta arba stoti iškart į kovą, arba mirti iš troškulio karštą vasaros dieną. Mūšis įvyko liepos 20 arba liepos 28 d. Nepaisant savo silpnesnės padėties Bajazito I armija sėkmingai atsilaikė prieš Timūro pajėgas, ypač dėl serbų kavalerijos narsumo. Tačiau dienos pabaigoje dalis totorių iš jo gretų, slaptame susitarime su Timūru, užpuolė Bajazito I pajėgas iš už nugaros. Po to neseniai užkariautų emyratų pajėgos išdavikiškai pasitraukė iš mūšio. Bajazitas I buvo apsuptas ir su grupe janyčarų ir krikščionių vasalų sutriuškintas, paimtas į nelaisvę.
Po mūšio Timūras užėmė Ankarą ir jo pajėgos nesiekė užimti Anatolijos, o pasklido plėšdamos kraštą. Timūras užėmė Bursą, kur užvaldė Bajazito I brangenybes. Po Timūro atsitraukimo Osmanų valdose kilo pilietinis karas tarp Bajazito I sūnų dėl sosto. Osmanų valdžia Anatolijoje patyrė didelį smūgį, įsikūrė keli nauji nepriklausomi emyratai. Dėl šio pralaimėjimo Bizantijos imperijos žlugimas įvyko 50 metų vėliau. Pasakojama, kad Timūras kalino Bajazitą I auksiniame narve ir demonstravo kaip karo grobį. Bajazitas I mirė nelaisvėje 1403 m. kovą. Vėliau Osmanų imperija atsigavo ir tapo viena didžiausių jėgų pasaulyje, o Timūro imperija po jo mirties greitai nusilpo ir žlugo.
Šaltiniai
- Encyclopedia of the Ottoman Empire. Infobase Publishing, 2010, p. 43–44
- Enciklopedija Britannica
Išnašos
- Nicolle, D. & McBride, A. Armies of the Ottoman Turks, 1300-1774
- Visuotinė lietuvių enciklopedija internete, 2019 m. redakcija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ankaros mūšis, Kas yra Ankaros mūšis? Ką reiškia Ankaros mūšis?
Ankaros musisPriklauso Timuridu Osmanu karasSultonas Bajezidas Timuro nelaisveje 1878 m Stanislaw Chlebowski paveikslas Data 1402 m liepos 20 arba liepos 28 d Vieta Cubuk regionas salia Ankaros dab TurkijaRezultatas Timuridu pergaleKonflikto salysOsmanu imperija Moravijos Serbija Timuridu imperijaVadovai ir kariniai vadaiSultonas Bajezidas I TimurasPajegosTvirtai nezinomos gincytinos Mazdaug 85 000 kariu Tvirtai nezinomos gincytinos Mazdaug 140 000 kariu NuostoliaiTiksliai nezinomi Mazdaug 15 40 tukst nezinomi Mazdaug 15 25 tukst Ankaros musis 1402 m liepos 20 arba liepos 28 d vykes musis tarp Osmanu imperijos ir Timuridu imperijos Osmanai siame musyje buvo sutriuskinti ir tai atvede prie imperijos krizes bei veliau pilietinio karo del valdzios Sis Osmanu imperijos periodas po pralaimejimo Timurui zinomas pavadinimu Istorija1390 aisiais Vidurineje Azijoje iskilo karvedys Timuras Jis kildinosi save is Temudzino ir tvirtino kad jam pagal paveldejima priklauso valdyti buvusias mongolu imperijos zemes tarp ju seldziuku ilchanu buvusias valdas Anatolijoje kurios priklause Osmanu imperijai Timuras nusiunte pasiuntinius pas Osmanu sultona Bajazita I reikalaudamas kad sis pripazintu jį Timura savo siuzerenu Atsakydamas Bajazitas I kreipesi į Kairo kalifa prasydamas jam suteikti Rumo sultono titula anksciau seldziuku naudota Anatolijoje Tarp Osmanu ir Timuro imperiju buvusios turku valstybeles manevravo tarp abieju imperiju Juodosios avies konfederacija sieke praplesti savo valdas nuo Vano ezero rytineje Anatolijoje į Azerbaidzana todel pareme Bajazita I Ju konkurentai Baltosios avies konfederacija kuriu centras buvo Dijarbakyras baiminosi Osmanu ekspansijos ir pareme Timura 1400 1401 m Timuras kariavo pries Osmanu sajungininkus uzgrobe Bagdada Alepa ir Damaska 1402 m pavasarį su savo pajegomis jis paliko savo ziemos stovykla Kaukaze ir iszygiavo į Anatolija Beveik tikra kad jis buvo sajungoje su tuo metu Bajazito I apgulto Konstantinopolio Bizantijos regentu Timuro armija po 10 dienu apgulties uzeme tvirtove prie Eufrato neseniai uzvaldyta Bajazito I Po to Timuras nukreipe pajegas Sivaso link Ten Osmanai atmete jo reikalavima isduoti Bagdado sultona ir Juodosios avies konfederacijos lyderį pabegusius pagalbos pas Bajazita I Timuras tese zygį Ankaros link ir apejo pries juos zygiavusias Bajazito I pajegas apgule Ankaros pilį Apgultį teko nutraukti kai zvalgai pranese apie grįztancias Bajazito I pajegas Senoves saltiniai skirtingai apraso saliu pajegas iki fantastisku 1 6 mln kariu is abieju pusiu Siuolaikiniai tyrinetojai mano kad Timuro pajegose buvo apie 140 tukst kariu su įvairiais rytines Anatolijos sajungininkais Bajazito I pajegose buvo apie 85 tukst kariu su kitais turku sajungininkais ir krikscioniu vasalais is Balkanu Be kariu skaiciaus persvaros Timuras pasinaudojo kad Bajazito I armija bus issekusi po zygio ir uzverte vandens sulinius aplink Ankara Taip pat istoriniai saltiniai mini kad jis pastate uztvanka ant Cubuko upelio ir nukreipe jo vandenį tad Bajazito I armija neturejo priejimo prie vandens ir buvo palikta arba stoti iskart į kova arba mirti is troskulio karsta vasaros diena Musis įvyko liepos 20 arba liepos 28 d Nepaisant savo silpnesnes padeties Bajazito I armija sekmingai atsilaike pries Timuro pajegas ypac del serbu kavalerijos narsumo Taciau dienos pabaigoje dalis totoriu is jo gretu slaptame susitarime su Timuru uzpuole Bajazito I pajegas is uz nugaros Po to neseniai uzkariautu emyratu pajegos isdavikiskai pasitrauke is musio Bajazitas I buvo apsuptas ir su grupe janycaru ir krikscioniu vasalu sutriuskintas paimtas į nelaisve Po musio Timuras uzeme Ankara ir jo pajegos nesieke uzimti Anatolijos o pasklido plesdamos krasta Timuras uzeme Bursa kur uzvalde Bajazito I brangenybes Po Timuro atsitraukimo Osmanu valdose kilo pilietinis karas tarp Bajazito I sunu del sosto Osmanu valdzia Anatolijoje patyre didelį smugį įsikure keli nauji nepriklausomi emyratai Del sio pralaimejimo Bizantijos imperijos zlugimas įvyko 50 metu veliau Pasakojama kad Timuras kalino Bajazita I auksiniame narve ir demonstravo kaip karo grobį Bajazitas I mire nelaisveje 1403 m kova Veliau Osmanu imperija atsigavo ir tapo viena didziausiu jegu pasaulyje o Timuro imperija po jo mirties greitai nusilpo ir zlugo SaltiniaiEncyclopedia of the Ottoman Empire Infobase Publishing 2010 p 43 44 Enciklopedija BritannicaIsnasosNicolle D amp McBride A Armies of the Ottoman Turks 1300 1774 Visuotine lietuviu enciklopedija internete 2019 m redakcija