Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Muzikos pedagogika muzikos edukologija kryptingo ir sistemingo muzikinio ugdymo teorija ir praktika Muzikinis ugdymas vy
Muzikos pedagogika
Muzikos pedagogika, muzikos edukologija – kryptingo ir sistemingo muzikinio ugdymo teorija ir praktika. Muzikinis ugdymas, vykstantis tiek bendrojo lavinimo, tiek ir mokyklose, remiasi tam tikromis teorijomis apie veiksmingą muzikinį lavinimą, ugdymą, muzikinių gebėjimų tobulinimą. Muzikos pedagogika (edukologija) yra pedagogikos (edukologijos) ir muzikologijos šaka. Muzikos pedagogika remiasi muzikos teorijos ir atlikimo praktikos, filosofijos, estetikos, sociologijos, istorijos, psichologijos, fiziologijos, etikos ir kt. mokslų duomenimis.
Kaip taikomoji disciplina apima muzikinį vaikų (muzikos pedagogika) ir suaugusių (muzikos edukologija) ugdymą. Lietuvoje muzikos mokoma ikimokyklinėse įstaigose, bandrojo lavinimo mokyklose, vaikų ir vidurinėse muzikos mokyklose, meno mokyklose, muzikos gimnazijose, konservatorijose, universitetuose, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Istorija
Muzikos teorijos, estetikos ir ugdymo filosofijos klausimus nagrinėjo Antikos graikų filosofai Pitagoras, Platonas, Aristotelis, ir kt. Nagrinėta muzikos prigimtis, jos ryšiai su aritmetika, geometrija, astronomija (Pitagoras, Aristotelis), muzikos etinis poveikis (Platonas, Aristotelis).
Šv. Augustinas, Tomas Akvienietis.
Lietuvoje
1667 m. Vilniuje buvo išleista Žygimanto Liauksmino knyga „Ars et praxis musica“ (lotynų k. „Muzikos menas ir praktika“) – tai pirmasis muzikos vadovėlis, parengtas ir išleistas Lietuvoje (lotynų k.).
Lietuvių nacionalinė muzikos pedagogika pradėjo formuotis 1918 m. po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Juozas Žilevičius parengė ir 1924 m. publikavo pirmąją muzikos ir dainavimo programą Lietuvos vidurinėms ir aukštesniosioms mokykloms, paskelbė metodinių ir probleminių straipsnių apie ikimokyklonukų bei pradinukų muzikinio ugdymo situaciją Lietuvoje. 1938–1940 parengtas ir išleistas pirmasis vidurinei mokyklai (IV–V kl.) skirtas muzikos vadovėlis; jį parengė Jonas Švedas ir Juozas Banaitis. Pokario metais muzikos vadovėlių bendrojo lavinimo mokyklų V–VIII klasėms parengė ir išleido Vincas Arnastauskas ir Antanas Budriūnas (buvo spasudinami ir mokyklose naudojami 1958–1974 m.).
Pradinių klasių muzikinio ugdymo metodikai stiprų postūmį davė ir Antano Jozėno parengtas ir 1960 m. išleistas bendrojo lavinimo mokyklų pradinių klasių muzikos pamokoms skirtų vadovėlių komplektas. Šiuose vadovėliuose gausiai remiamasi lietuvių liaudies dainomis, sistemingai pasinaudojama liaudies dainų melikos ir ritmikos galimybėmis. XX a. 7-ojo deš. antrojoje pusėje susidomima susidomima ir pažangiais užsienio metodais – reliatyviuoju solfedžiavimu pagal Zoltano Kodaly sistemą ir Karlo Orfo (Carl Orff, 1898–1982) „elementaraus muzikavimo“ (vok. Elementare Musik) idėjomis. 1967 m. išleistas K. Orfo elementaraus muzikavimo principais parengtas kompozitorės Genovaitės Vanagaitės pjesių rinkinys vaikams „Mes ir žaislai“. 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių sąvartoje Antano Mockaus iniciatyva Lietuvos mokyklų pradinėse klasėse įdiegiami mokykliniai metalofonai.
1972 m. parengė ir išleido pradinio mokymo pedagogikos studentams skirtą knygą „Muzikavimas, ritmika, improvizavimas“. Joje C. Orffo elementaraus muzikavimo idėjas kūrybiškai pritaikė lietuviškai mokyklai.
XX a. 7-ajame dešimtmetyje Lietuvoje atlikti pirmieji edukloginiai tyrimai, kuriais siekta atsklesiti dainavimo iš natų pradinėse klasėse mokymo galimybes, moksliškai pagrįsti I–III klasių muzikos mokymo turinį ir nuoseklumą (Z. Marcinkevičius), nagrinėjamos reliatyvios solfedžiavimo sistemos pritaikymo pradinių klasių muzikos mokymo metodikoje galimybės. Eduardas Balčytis sukūrė nuoseklią V–X klasių mokinių muzikinio ugdymo sistemą, kurios esmė – kompleksinis muzikinis ugdymas (apima įvairias muzikinės veiklos rūšis: dainavimą, muzikos klausymą, solfedžiavimą, ritminės klausos lavinimą ir grojimą mokykliniais muzikos instrumentais). Parengiami ir išleidžiami nauji muzikos vadovėliai I–III klasėms (Z. Marcinkevičius, P. Daugaravičius), IV–IX klasėms (E. Balčytis, V. Surgautaitė), X–XI klasėms (Gaudrimas, Jasinskas, Tauragis).
1974 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje buvo įkurta Pedagogikos katedra. Siekta rengti mokytojus vaikų muzikos mokykloms. Vaikų muzikos mokyklų tinklas Lietuvoje plėtėsi, apimdamas net ir atokiausius Lietuvos miestelius. Kvalifikuotų pedagogų, ypač pianistų trūkdavo (tuo metu Lietuvos muzikos mokyklose fortepijono pamokas paprastai vesdavo kitų specialybių mokytojai).
Šiuo metu muzikos pedagogikos specialybės programas (rengiami bendrojo lavinimo muzikos pedagogai) Lietuvoje siūlo šios aukštosios mokyklos:
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija;
- Vilniaus pedagoginis universitetas;
- Klaipėdos universitetas (menų fakultetas);
- Šiaulių universitetas (menų fakultetas);
- Marijampolės kolegija.
Bibliografija
- BALČYTIS, Eduardas. Muzikos edukologija, muzikos pedagogika. Muzikos enciklopedija, II tomas: I-N. Vilnius, 2003, p. 508–510.
- GIRDZIJAUSKIENĖ, Rūta. Jaunesniojo amžiaus vaikų ugdymas muzikine veikla. Klaipėda, 2004. 120 p.
- GRICIUS, Algis. Sveika, muzika. Vilnius, 1967.
- JARECKAITĖ, Stanislova. Muzikinio ugdymo raidos bruožai. Vilnius, 1993.
- JARECKAITĖ, Stanislova. Muzikinis ugdymas Vakarų Europoje ir Lietuvoje. Klaipėda, 2006.
- PILIČIAUSKAS, Albertas. Muzikos pažinimo pradmenys Medžiaga lektoriui. Vilnius, 1985.
- RINKEVIČIUS, Zenonas. Muzikos pedagogika. Klaipėda, 1998.
- RINKEVIČIUS, Zenonas. Mokinių muzikinis ugdymas (teorinių pagrindų metmenys). Klaipėda, 1993.
Nuorodos
- LMTA Muzikos pedagogikos katedros tinklalapis Archyvuota kopija 2007-11-07 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos (LMMA) svetainė Archyvuota kopija 2008-09-17 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Muzikos pedagogika, Kas yra Muzikos pedagogika? Ką reiškia Muzikos pedagogika?
Muzikos pedagogika muzikos edukologija kryptingo ir sistemingo muzikinio ugdymo teorija ir praktika Muzikinis ugdymas vykstantis tiek bendrojo lavinimo tiek ir mokyklose remiasi tam tikromis teorijomis apie veiksminga muzikinį lavinima ugdyma muzikiniu gebejimu tobulinima Muzikos pedagogika edukologija yra pedagogikos edukologijos ir muzikologijos saka Muzikos pedagogika remiasi muzikos teorijos ir atlikimo praktikos filosofijos estetikos sociologijos istorijos psichologijos fiziologijos etikos ir kt mokslu duomenimis Kaip taikomoji disciplina apima muzikinį vaiku muzikos pedagogika ir suaugusiu muzikos edukologija ugdyma Lietuvoje muzikos mokoma ikimokyklinese įstaigose bandrojo lavinimo mokyklose vaiku ir vidurinese muzikos mokyklose meno mokyklose muzikos gimnazijose konservatorijose universitetuose Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje IstorijaMuzikos teorijos estetikos ir ugdymo filosofijos klausimus nagrinejo Antikos graiku filosofai Pitagoras Platonas Aristotelis ir kt Nagrineta muzikos prigimtis jos rysiai su aritmetika geometrija astronomija Pitagoras Aristotelis muzikos etinis poveikis Platonas Aristotelis Sv Augustinas Tomas Akvienietis Lietuvoje1667 m Vilniuje buvo isleista Zygimanto Liauksmino knyga Ars et praxis musica lotynu k Muzikos menas ir praktika tai pirmasis muzikos vadovelis parengtas ir isleistas Lietuvoje lotynu k Lietuviu nacionaline muzikos pedagogika pradejo formuotis 1918 m po Lietuvos nepriklausomybes paskelbimo Juozas Zilevicius parenge ir 1924 m publikavo pirmaja muzikos ir dainavimo programa Lietuvos vidurinems ir aukstesniosioms mokykloms paskelbe metodiniu ir probleminiu straipsniu apie ikimokyklonuku bei pradinuku muzikinio ugdymo situacija Lietuvoje 1938 1940 parengtas ir isleistas pirmasis vidurinei mokyklai IV V kl skirtas muzikos vadovelis jį parenge Jonas Svedas ir Juozas Banaitis Pokario metais muzikos vadoveliu bendrojo lavinimo mokyklu V VIII klasems parenge ir isleido Vincas Arnastauskas ir Antanas Budriunas buvo spasudinami ir mokyklose naudojami 1958 1974 m Pradiniu klasiu muzikinio ugdymo metodikai stipru postumį dave ir Antano Jozeno parengtas ir 1960 m isleistas bendrojo lavinimo mokyklu pradiniu klasiu muzikos pamokoms skirtu vadoveliu komplektas Siuose vadoveliuose gausiai remiamasi lietuviu liaudies dainomis sistemingai pasinaudojama liaudies dainu melikos ir ritmikos galimybemis XX a 7 ojo des antrojoje puseje susidomima susidomima ir pazangiais uzsienio metodais reliatyviuoju solfedziavimu pagal Zoltano Kodaly sistema ir Karlo Orfo Carl Orff 1898 1982 elementaraus muzikavimo vok Elementare Musik idejomis 1967 m isleistas K Orfo elementaraus muzikavimo principais parengtas kompozitores Genovaites Vanagaites pjesiu rinkinys vaikams Mes ir zaislai 7 ojo ir 8 ojo desimtmeciu savartoje Antano Mockaus iniciatyva Lietuvos mokyklu pradinese klasese įdiegiami mokykliniai metalofonai 1972 m parenge ir isleido pradinio mokymo pedagogikos studentams skirta knyga Muzikavimas ritmika improvizavimas Joje C Orffo elementaraus muzikavimo idejas kurybiskai pritaike lietuviskai mokyklai XX a 7 ajame desimtmetyje Lietuvoje atlikti pirmieji edukloginiai tyrimai kuriais siekta atsklesiti dainavimo is natu pradinese klasese mokymo galimybes moksliskai pagrįsti I III klasiu muzikos mokymo turinį ir nuosekluma Z Marcinkevicius nagrinejamos reliatyvios solfedziavimo sistemos pritaikymo pradiniu klasiu muzikos mokymo metodikoje galimybes Eduardas Balcytis sukure nuoseklia V X klasiu mokiniu muzikinio ugdymo sistema kurios esme kompleksinis muzikinis ugdymas apima įvairias muzikines veiklos rusis dainavima muzikos klausyma solfedziavima ritmines klausos lavinima ir grojima mokykliniais muzikos instrumentais Parengiami ir isleidziami nauji muzikos vadoveliai I III klasems Z Marcinkevicius P Daugaravicius IV IX klasems E Balcytis V Surgautaite X XI klasems Gaudrimas Jasinskas Tauragis 1974 m Lietuvos valstybineje konservatorijoje buvo įkurta Pedagogikos katedra Siekta rengti mokytojus vaiku muzikos mokykloms Vaiku muzikos mokyklu tinklas Lietuvoje pletesi apimdamas net ir atokiausius Lietuvos miestelius Kvalifikuotu pedagogu ypac pianistu trukdavo tuo metu Lietuvos muzikos mokyklose fortepijono pamokas paprastai vesdavo kitu specialybiu mokytojai Siuo metu muzikos pedagogikos specialybes programas rengiami bendrojo lavinimo muzikos pedagogai Lietuvoje siulo sios aukstosios mokyklos Lietuvos muzikos ir teatro akademija Vilniaus pedagoginis universitetas Klaipedos universitetas menu fakultetas Siauliu universitetas menu fakultetas Marijampoles kolegija BibliografijaWikisource Puslapis Vikisaltiniuose Muzikos pedagogika BALCYTIS Eduardas Muzikos edukologija muzikos pedagogika Muzikos enciklopedija II tomas I N Vilnius 2003 p 508 510 GIRDZIJAUSKIENĖ Ruta Jaunesniojo amziaus vaiku ugdymas muzikine veikla Klaipeda 2004 120 p GRICIUS Algis Sveika muzika Vilnius 1967 JARECKAITĖ Stanislova Muzikinio ugdymo raidos bruozai Vilnius 1993 JARECKAITĖ Stanislova Muzikinis ugdymas Vakaru Europoje ir Lietuvoje Klaipeda 2006 PILICIAUSKAS Albertas Muzikos pazinimo pradmenys Medziaga lektoriui Vilnius 1985 RINKEVICIUS Zenonas Muzikos pedagogika Klaipeda 1998 RINKEVICIUS Zenonas Mokiniu muzikinis ugdymas teoriniu pagrindu metmenys Klaipeda 1993 NuorodosLMTA Muzikos pedagogikos katedros tinklalapis Archyvuota kopija 2007 11 07 is Wayback Machine projekto Lietuvos muzikos mokytoju asociacijos LMMA svetaine Archyvuota kopija 2008 09 17 is Wayback Machine projekto