Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gėluvos piliakalnisPerkasti pylimai ant piliakalnioGėluvos piliakalnisKoordinatės 55 14 55 š pl 23 30 24 r ilg 55 24861
Gėluvos piliakalnis
| Gėluvos piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Gėluvos piliakalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Raseinių rajonas | ||
| Seniūnija | Ariogalos seniūnija | ||
| Aukštis | 6-7 m | ||
| Plotas | 80x20-30 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1961 | ||
| Tirtas | 1980, 1991 m. | ||
| Registro Nr. | AR879 /23747, 23748, 5565/A363KP | ||
Gėluvos piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23748) Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, Gėluvos kaime (Ariogalos seniūnija), Dubysos kairiajame krante. Pasiekiamas plentu 1907 Vilkija–Čekiškė–Ariogala , Gėluvoje, prieš posūkį į kairę pasukus keliuku į dešinę, už 200 m.
Piliakalnis
Piliakalnis dar žinomas kaip Birutkalnis, Birutės kalnas. Jis yra kaimo pietrytinėje dalyje, aukštumos iškyšulyje į Dubysos slėnį. Birutkalnį iš pietų ir pietvakarių juosia Dubysos slėnis, iš šiaurės vakarų ir pietryčių - slėnio daubos. Per daubą, esančią pietrytinėje dalyje, teka Gėluvos upelis, kuriame įrengti tvenkiniai. Šiaurės rytų pusėje tęsiasi aukštuma. Šlaitai į slėnį ir daubas statūs, jų viršutinė 3–5 m aukščio dalis dirbtinai pastatinta. Šiaurės rytų pusėje, nuo aukštumos, supilti du tiesūs apie 40 m ilgio ir apie 2 m aukščio pylimai, kuriuos skiria apie 4 m gylio ir iki 16 m pločio (viršuje) griovys. Pylimai perkasti 6,5 m pločio grioviu, padarant įvažiavimą į aikštelę. Piliakalnio aikštelė netaisyklingos trapecijos formos, 80 m ilgio ir 30 m pločio šiaurės rytų bei 20 m pietvakariniame gale.
Į šiaurės rytus nuo piliakalnio, už pylimų, yra gyvenvietės kultūrinio sluoksnio žymių.
Tyrimai
Piliakalnį 1906 m. aprašė Liudvikas Kšivickis. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1961 m. atliko Lietuvos istorijos institutas,1980 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos, 1991 m. Kultūros paveldo mokslinio centro archeologai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 92000 m².
Manoma, piliakalnio pietvakarinėje papėdėje yra kapinynas. 1996 m. ištirtas (tyrėjas A. Strazdas) upelio išplautoje 10 x 4 m dydžio išgraužoje aptiktas moters kapas, rasta III a.- V a. žalvarinė segė lenkta kojele, žalvarinis juostinis žiedas ir geležinis peiliukas. 400 m į pietryčius nuo piliakalnio, ant gretimos aukštos kalvos, kelio į Čekiškę dešinėje pusėje yra buvęs X a.–XVII a. senkapis (gal net keletas pilkapių), tyrinėtas 1974 ir 1996 m. Kapai suardyti XVI a., kai buvo statomi kalvinų susirinkimų namai ir šalia jų XVI–XVII a. laidojami mirusieji, o vėliau dirbant žemę. 1936 m. iš šių senkapių į muziejus pateko keletas III a.–IV a. ir IX a.–XII a. kapams būdingų radinių. Šiuos senkapius savo raštuose mini ir Petras Tarasenka. 1974 m. Lietuvos istorijos instituto archeologai, vadovaujami V. Urbonavičiaus, buvusios kalvinistų bažnyčios vietoje ir šalia jos ištyrė 4 200 m² plotą. Kasinėjimų metu aptikta 370 XVI–XVII a. kapų, tarp jų ir 3 apardyti V–VI a. griautiniai kapai, bei keletas pavienių kapų.
Istorija
Manoma, piliakalnyje stovėjo medinė Ariogalos pilis, sudeginta kryžiuočių 1382 m. per Jogailos ir Kęstučio tarpusavio kovas.
Legendos
Pasakojama, kad pagonybės laikais ant kalno šventą ugnį kurstė geltonkasė vaidilutė Birutė. Ją įsižiūrėjo narsus karys Darbutas ir naktį pasiryžo Birutę pagrobti iš šventyklos. Vaidilutė tam nesipriešino, tačiau dėl to supyko Perkūnas ir trenkė žaibu į Birutę, kuri paliko šventąją ugnį. Toje vietoje, kur šalia kalno skradžiai prasmego Birutė, dabar trykšta šaltinis. Tuo tarpu Darbutą žyniai nubaudė sudegindami jį ant laužo.
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Gabrieliškių piliakalnis 20 km Kejėnų piliakalnis 13 km Ročiškės piliakalnis 11 km | Vaitiekūnų piliakalnis 29 km | Plinkaigalio piliakalnis 20 km Bažavalės piliakalnis 4 km | |||||||||
| Eržvilko piliakalnis 52 km | | Stašaičių piliakalnis 48 km | |||||||||
| Seredžiaus I piliakalnis 17 km Veliuonos I piliakalnis 22 km | Butvilonių piliakalnis 13 km Ringovės piliakalnis 16 km | Daugėliškių piliakalnis 3 km Vikūnų piliakalnis 21 km | |||||||||
Šaltiniai
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 62 (Nr. 202)
- Jonas Balčiūnas. Gėluvos piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 518 psl.
- Danguolė Želvytė. Gėluvos piliakalnis. „Žemaičių žemė“ 2006 m. Nr. 1 Archyvuota kopija 2006-09-23 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 164
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 133;.
Nuorodos
- Gėluvos piliakalnis
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gėluvos piliakalnis, Kas yra Gėluvos piliakalnis? Ką reiškia Gėluvos piliakalnis?
Geluvos piliakalnisPerkasti pylimai ant piliakalnioGeluvos piliakalnisKoordinates 55 14 55 s pl 23 30 24 r ilg 55 24861 s pl 23 50667 r ilg 55 24861 23 50667Vieta Raseiniu rajonasSeniunija Ariogalos seniunijaAukstis 6 7 mPlotas 80x20 30Priespilis gyvenvieteNaudotas I tukstantmetis II tukstantmecio pradziaZvalgytas 1961Tirtas 1980 1991 m Registro Nr AR879 23747 23748 5565 A363KP Geluvos piliakalnis su gyvenviete piliakalnis ir gyvenviete unikalus objekto MC kodas 23748 Raseiniu rajono savivaldybes teritorijoje Geluvos kaime Ariogalos seniunija Dubysos kairiajame krante Pasiekiamas plentu 1907 Vilkija Cekiske Ariogala Geluvoje pries posukį į kaire pasukus keliuku į desine uz 200 m Piliakalnis3D modelisAikstele ant piliakalnio Piliakalnis dar zinomas kaip Birutkalnis Birutes kalnas Jis yra kaimo pietrytineje dalyje aukstumos iskysulyje į Dubysos slenį Birutkalnį is pietu ir pietvakariu juosia Dubysos slenis is siaures vakaru ir pietryciu slenio daubos Per dauba esancia pietrytineje dalyje teka Geluvos upelis kuriame įrengti tvenkiniai Siaures rytu puseje tesiasi aukstuma Slaitai į slenį ir daubas status ju virsutine 3 5 m aukscio dalis dirbtinai pastatinta Siaures rytu puseje nuo aukstumos supilti du tiesus apie 40 m ilgio ir apie 2 m aukscio pylimai kuriuos skiria apie 4 m gylio ir iki 16 m plocio virsuje griovys Pylimai perkasti 6 5 m plocio grioviu padarant įvaziavima į aikstele Piliakalnio aikstele netaisyklingos trapecijos formos 80 m ilgio ir 30 m plocio siaures rytu bei 20 m pietvakariniame gale Į siaures rytus nuo piliakalnio uz pylimu yra gyvenvietes kulturinio sluoksnio zymiu TyrimaiPiliakalnį 1906 m aprase Liudvikas Ksivickis Piliakalnio zvalgomuosius archeologinius tyrimus 1961 m atliko Lietuvos istorijos institutas 1980 m tyre Mokslines metodines kulturos paminklu apsaugos tarybos 1991 m Kulturos paveldo mokslinio centro archeologai Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas del paskelbimo kulturos paminklu 1998 05 19 Nr 612 Paminklo teritorijos plotas 92000 m Manoma piliakalnio pietvakarineje papedeje yra kapinynas 1996 m istirtas tyrejas A Strazdas upelio isplautoje 10 x 4 m dydzio isgrauzoje aptiktas moters kapas rasta III a V a zalvarine sege lenkta kojele zalvarinis juostinis ziedas ir gelezinis peiliukas 400 m į pietrycius nuo piliakalnio ant gretimos aukstos kalvos kelio į Cekiske desineje puseje yra buves X a XVII a senkapis gal net keletas pilkapiu tyrinetas 1974 ir 1996 m Kapai suardyti XVI a kai buvo statomi kalvinu susirinkimu namai ir salia ju XVI XVII a laidojami mirusieji o veliau dirbant zeme 1936 m is siu senkapiu į muziejus pateko keletas III a IV a ir IX a XII a kapams budingu radiniu Siuos senkapius savo rastuose mini ir Petras Tarasenka 1974 m Lietuvos istorijos instituto archeologai vadovaujami V Urbonaviciaus buvusios kalvinistu baznycios vietoje ir salia jos istyre 4 200 m plota Kasinejimu metu aptikta 370 XVI XVII a kapu tarp ju ir 3 apardyti V VI a griautiniai kapai bei keletas pavieniu kapu IstorijaManoma piliakalnyje stovejo medine Ariogalos pilis sudeginta kryziuociu 1382 m per Jogailos ir Kestucio tarpusavio kovas LegendosPasakojama kad pagonybes laikais ant kalno sventa ugnį kurste geltonkase vaidilute Birute Ja įsiziurejo narsus karys Darbutas ir naktį pasiryzo Birute pagrobti is sventyklos Vaidilute tam nesipriesino taciau del to supyko Perkunas ir trenke zaibu į Birute kuri paliko sventaja ugnį Toje vietoje kur salia kalno skradziai prasmego Birute dabar tryksta saltinis Tuo tarpu Darbuta zyniai nubaude sudegindami jį ant lauzo Aplinkiniai piliakalniaiGabrieliskiu piliakalnis 20 km Kejenu piliakalnis 13 km Rociskes piliakalnis 11 km Vaitiekunu piliakalnis 29 km Plinkaigalio piliakalnis 20 km Bazavales piliakalnis 4 kmErzvilko piliakalnis 52 km Stasaiciu piliakalnis 48 kmSeredziaus I piliakalnis 17 km Veliuonos I piliakalnis 22 km Butviloniu piliakalnis 13 km Ringoves piliakalnis 16 km Daugeliskiu piliakalnis 3 km Vikunu piliakalnis 21 kmSaltiniaiLietuvos TSR archeologijos atlasas II Piliakalniai Vilnius Mintis 1975 m t 2 p 62 Nr 202 Jonas Balciunas Geluvos piliakalnis Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 518 psl Danguole Zelvyte Geluvos piliakalnis Zemaiciu zeme 2006 m Nr 1 Archyvuota kopija 2006 09 23 is Wayback Machine projekto Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas V 1973 p 164 Lietuvos TSR archeologijos atlasas V 1975 T 2 Kulturos paminklu enciklopedija V 1998 T 2 Pokrovskij F V Arheologicheskaya karta Kovenskoj gubernii Vilna 1899 c 133 NuorodosGeluvos piliakalnis Hillforts eu atviruju duomenu istekliai