Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vizma BelševicaGimė 1931 m gegužės 30 d RygaMirė 2005 m rugpjūčio 6 d 74 metai RygaTėvas Janis BelševicasMotina Ieva Cyr
Vizma Belševica
| Vizma Belševica | |
|---|---|
| Gimė | 1931 m. gegužės 30 d. Ryga |
| Mirė | 2005 m. rugpjūčio 6 d. (74 metai) Ryga |
| Tėvas | Janis Belševicas |
| Motina | Ieva Cyrulė |
| Vaikai | Klavas Elsbergas, Janis Elsbergas |
| Veikla | rašytoja, vertėja |
| Alma mater | 1961 m. Maksimo Gorkio Literatūros institutas |
Vizma Belševica (1931 m. gegužės 30 d. Ryga – 2005 m. rugpjūčio 6 d. Ryga) – latvių rašytoja, vertėja. Viena iš nedaugelio latvių rašytojų, kurios kūryba išversta į daugelį pasaulio kalbų.
Biografija
Gimė per pasaulinę ekonominę krizę nusigyvenusių darbininko Janio Belševico ir Ievos Cyrulės šeimoje. Tėvas turėjo problemų su alkoholiu. Vasaras praleisdavo vaizdingoje Kuržemėje pas gimines. Pirmąją poemą išspausdino 1947 m., dar besimokydama gimnazijoje. 1955 m. pasirodė pirmoji eilėraščių knyga. 1961 m. baigė Maskvos M. Gorkio literatūros institutą.
1968 m., kai saugumas perskaitė jos knygą „Jūra dega“ apie tai, kaip Vokiečių ordinas užkariavo Latviją, buvo uždrausta spausdinti jos knygas. Todėl ji užsiėmė vertimais teatrui. Gyvenimo saulėlydyje sunkiai sirgo.
Sūnūs poetai ir .
Kūryba
Poezijos rinkiniuose „Visą žiemą šiemet pavasaris“ (Visu ziemu šogad pavasaris), „Žemės šiluma“ (Zemes siltums), „Metų žiedai“ (Gadu gredzeni), „Tarp vijoklių“ (Madarās), „Skaudus laikas“ (Dzeltu laiks) vyrauja dramatiškos intonacijos, individualūs išgyvenimai siejami su universalia būties problematika, gausu istorinių motyvų, tragiško tėvynės likimo apmąstymų.
Išleido psichologinių novelių rinkinius „Kikurago apsakymai“ (Ķikuraga stāsti), „Nelaimė namuose“ (Nelaime mājās). Parašė pasakų vaikams rinkinį „Po mėlynu dangaus dubeniu“ (Zem zilas debesu blodas). Viena populiariausių jos knygų – autobiografinis romanas „Bilė“ (Bille).
Įvertinimas
1990 m. apdovanota Spidolos prizu, išrinkta Latvijos mokslų akademijos nare. Gavo Švedijos literatūrines premijas: Einaro Forseto fondo (1992 m.) ir Tomo Tranströmerio (1998 m.) premiją. 2000 m. buvo nominuota Nobelio literatūros premijai. Jos kūrybą į švedų kalbą išvertė .
Bibliografija
- Visu ziemu šogad pavasaris, 1955.
- Zemes siltums, 1959.
- Ķikuraga stāsti (proza), 1965.
- Jūra deg, 1966.
- Gadu gredzeni, 1969.
- Madarās, 1976.
- Nelaime mājās (proza), 1979.
- Kamolā tinēja, 1981.
- Dzeltu laiks, 1987.
- Ievziedu aukstums, 1988.
- Baltās paslēpes, 1991.
- Bille. Triloģija (autobiografinis romanas):
- Bille (1992 m. JAV, 1995 m. Latvijoje)
- Bille un karš (Bille dzīvo tālāk), 1996.
- Billes skaistā jaunība, 1999.
- Par saknēm būt, 1996.
- Lauzta sirds uz goda dēļa, 1997.
- Raksti, 1-4. sējums, 1999–2002.
Šaltiniai
- Silvestras Gaižiūnas. Vizma Belševica. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vizma Belševica, Kas yra Vizma Belševica? Ką reiškia Vizma Belševica?
Vizma BelsevicaGime 1931 m geguzes 30 d RygaMire 2005 m rugpjucio 6 d 74 metai RygaTevas Janis BelsevicasMotina Ieva CyruleVaikai Klavas Elsbergas Janis ElsbergasVeikla rasytoja vertejaAlma mater 1961 m Maksimo Gorkio Literaturos institutas Vizma Belsevica 1931 m geguzes 30 d Ryga 2005 m rugpjucio 6 d Ryga latviu rasytoja verteja Viena is nedaugelio latviu rasytoju kurios kuryba isversta į daugelį pasaulio kalbu BiografijaGime per pasauline ekonomine krize nusigyvenusiu darbininko Janio Belsevico ir Ievos Cyrules seimoje Tevas turejo problemu su alkoholiu Vasaras praleisdavo vaizdingoje Kurzemeje pas gimines Pirmaja poema isspausdino 1947 m dar besimokydama gimnazijoje 1955 m pasirode pirmoji eilerasciu knyga 1961 m baige Maskvos M Gorkio literaturos instituta 1968 m kai saugumas perskaite jos knyga Jura dega apie tai kaip Vokieciu ordinas uzkariavo Latvija buvo uzdrausta spausdinti jos knygas Todel ji uzsieme vertimais teatrui Gyvenimo saulelydyje sunkiai sirgo Sunus poetai ir KurybaPoezijos rinkiniuose Visa ziema siemet pavasaris Visu ziemu sogad pavasaris Zemes siluma Zemes siltums Metu ziedai Gadu gredzeni Tarp vijokliu Madaras Skaudus laikas Dzeltu laiks vyrauja dramatiskos intonacijos individualus isgyvenimai siejami su universalia buties problematika gausu istoriniu motyvu tragisko tevynes likimo apmastymu Isleido psichologiniu noveliu rinkinius Kikurago apsakymai kikuraga stasti Nelaime namuose Nelaime majas Parase pasaku vaikams rinkinį Po melynu dangaus dubeniu Zem zilas debesu blodas Viena populiariausiu jos knygu autobiografinis romanas Bile Bille Įvertinimas1990 m apdovanota Spidolos prizu isrinkta Latvijos mokslu akademijos nare Gavo Svedijos literaturines premijas Einaro Forseto fondo 1992 m ir Tomo Transtromerio 1998 m premija 2000 m buvo nominuota Nobelio literaturos premijai Jos kuryba į svedu kalba isverte BibliografijaVisu ziemu sogad pavasaris 1955 Zemes siltums 1959 kikuraga stasti proza 1965 Jura deg 1966 Gadu gredzeni 1969 Madaras 1976 Nelaime majas proza 1979 Kamola tineja 1981 Dzeltu laiks 1987 Ievziedu aukstums 1988 Baltas paslepes 1991 Bille Trilogija autobiografinis romanas Bille 1992 m JAV 1995 m Latvijoje Bille un kars Bille dzivo talak 1996 Billes skaista jauniba 1999 Par saknem but 1996 Lauzta sirds uz goda dela 1997 Raksti 1 4 sejums 1999 2002 SaltiniaiSilvestras Gaiziunas Vizma Belsevica Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003