Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Slavų mitologija senoji slavų mitologija ir religija vystėsi 3000 metų Ji gimininga Lietuvių mitologijai nes kaip ir pas
Slavų mitologija
Slavų mitologija - senoji slavų mitologija ir religija vystėsi 3000 metų. Ji gimininga Lietuvių mitologijai, nes kaip ir pastarosios, jos pagrindas yra senųjų indoeuropiečių mitologija. Slavų mitologija apima visų slavų tautų mitologijas. Čia pateikiami pagrindiniai jų bruožai.
Šaltiniai
Slavai, kaip ir baltai ilgai neturėjo savo rašto, taigi pagrindiniai šaltiniai yra labai fragmentiški senųjų autorių paminėjimai, taip pat tautosakos duomenys.
Kalendorius ir šventės
Senovės slavų religija ir pagrindinės apeigos buvo susijusios su metų ciklu. Remiantis įvairiais šaltiniais ir išlikusia liaudies tradicija atkuriamos senosios slavų kalendorinės šventės.
- Metai buvo dalinami pagal mėnulio ciklus (mėnesius) ir prasidėdavo Kovo mėnesį. Paskutinė metų naktis/diena vadinta Velja Noč/Velik Dan (Didžioji naktis/savaitė) Priėmus krikščionybę ši šventė tapo Velykomis. Beabejo, toks pavadinimas galėjo atsirasti ir dėl graikiško Velykų pavadinimo Megale Hemera (Didžioji savaitė). Pagonybės laikais Velykos buvo švenčiamos panašiai kaip Vėlinės arba keltų Helovinas. Po kaimus vaikščiodavo persirengėliai, liaudyje tikėta, jog po namus klajoja protėvių vėlės. Greičiausiai šios šventės globėjas buvo Velesas, požeminio pasaulio dievas, artimas lietuvių Velniui.
- Didžiulis pavasario festivalis buvo pašvęstas Jarilui - augmenijos dievui. Jaunuoliai keliaudavo per kaimus nešdami žalumynus ir gėles - naujos gyvybės simbolius. Eisenas vesdavo jaunuoliai ant žirgų, pamėgdžiodami Jarilą. Didelę reikšmę turėjo velykiniai margučiai, simbolizuojantys atgimstantį pasaulį. Ši tradicija buvo perimta ir krikščioniškųjų Velykų.
- Vasaros saulėgrįža šiandien įvairiai vadinama: Ivanje, Kupala, Krijes'as. Šios šventės metu žmonės tuokdavosi, taip pat tam tikri šaltiniai rodo, jog galėjo būti atliekamos orgijos. Žmonės švęsdami šią šventę daug valgydavo, gerdavo, šokdavo ratelius, degindavo laužus ir per juos šokinėdavo. Merginos pindavo vainikus ir burdavo iš žolių, kada susituoksią. Greičiausiai šventė buvo skirta augmenijos, vaisingumo ar santuokos dievybėms. Pastebėtina, jog ši šventė labai artima lietuvių Rasoms, ir Joninėms.
- Vidurvasario šventė buvo skirta griaustinio dievui Perunui. Priėmus krikščionybę ji paversta į šventę. Kai kurie duomenys leidžia manyti, jog senovėj vykdyti net žmonių aukojimai. Po šios šventės prasidėdavo derliaus nuėmimas.
- Derliaus šventė - tiksliai nežinoma, kada ji švęsta, tačiau yra duomenų, jog Riugeno saloje ji švęsta Svantevito šventykloje.
- Veikiausiai švęsta ir žiemos saulėgrįža per Kalėdas. Ši šventė greičiausiai buvo pašvęsta saulės dievui Svarogui. Dar ši šventė vadinama Karačunu.
Kosmologija
Galimas daiktas, jog slavai pasaulio struktūrą įsivaizdavo kaip medį, tokių užuominų gausu folklore.
Saulė buvo moteriška dievybė, o Mėnuo vyriška. Taip pat kaip ir baltų bei .
Panteonas
Slavų mitologijoje buvo daugybė dievų, kiekviena gentis ir giminė turėjo savus dievus. Čia pateikiamas pagrindinis slavų panteonas.
Kitos būtybės
Raganos atitikmuo slavų mitologijoje yra Baba Jaga. Piesta yra svarbus slavų pasakų veikėjos Babos Jagos atributas.
Nuorodos
Išnašos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Slavų mitologija, Kas yra Slavų mitologija? Ką reiškia Slavų mitologija?
Slavu mitologija senoji slavu mitologija ir religija vystesi 3000 metu Ji gimininga Lietuviu mitologijai nes kaip ir pastarosios jos pagrindas yra senuju indoeuropieciu mitologija Slavu mitologija apima visu slavu tautu mitologijas Cia pateikiami pagrindiniai ju bruozai SaltiniaiSlavai kaip ir baltai ilgai neturejo savo rasto taigi pagrindiniai saltiniai yra labai fragmentiski senuju autoriu paminejimai taip pat tautosakos duomenys Kalendorius ir sventesSenoves slavu religija ir pagrindines apeigos buvo susijusios su metu ciklu Remiantis įvairiais saltiniais ir islikusia liaudies tradicija atkuriamos senosios slavu kalendorines sventes Metai buvo dalinami pagal menulio ciklus menesius ir prasidedavo Kovo menesį Paskutine metu naktis diena vadinta Velja Noc Velik Dan Didzioji naktis savaite Priemus krikscionybe si svente tapo Velykomis Beabejo toks pavadinimas galejo atsirasti ir del graikisko Velyku pavadinimo Megale Hemera Didzioji savaite Pagonybes laikais Velykos buvo svenciamos panasiai kaip Velines arba keltu Helovinas Po kaimus vaiksciodavo persirengeliai liaudyje tiketa jog po namus klajoja proteviu veles Greiciausiai sios sventes globejas buvo Velesas pozeminio pasaulio dievas artimas lietuviu Velniui Didziulis pavasario festivalis buvo pasvestas Jarilui augmenijos dievui Jaunuoliai keliaudavo per kaimus nesdami zalumynus ir geles naujos gyvybes simbolius Eisenas vesdavo jaunuoliai ant zirgu pamegdziodami Jarila Didele reiksme turejo velykiniai marguciai simbolizuojantys atgimstantį pasaulį Si tradicija buvo perimta ir krikscioniskuju Velyku Vasaros saulegrįza siandien įvairiai vadinama Ivanje Kupala Krijes as Sios sventes metu zmones tuokdavosi taip pat tam tikri saltiniai rodo jog galejo buti atliekamos orgijos Zmones svesdami sia svente daug valgydavo gerdavo sokdavo ratelius degindavo lauzus ir per juos sokinedavo Merginos pindavo vainikus ir burdavo is zoliu kada susituoksia Greiciausiai svente buvo skirta augmenijos vaisingumo ar santuokos dievybems Pastebetina jog si svente labai artima lietuviu Rasoms ir Joninems Vidurvasario svente buvo skirta griaustinio dievui Perunui Priemus krikscionybe ji paversta į svente Kai kurie duomenys leidzia manyti jog senovej vykdyti net zmoniu aukojimai Po sios sventes prasidedavo derliaus nuemimas Derliaus svente tiksliai nezinoma kada ji svesta taciau yra duomenu jog Riugeno saloje ji svesta Svantevito sventykloje Veikiausiai svesta ir ziemos saulegrįza per Kaledas Si svente greiciausiai buvo pasvesta saules dievui Svarogui Dar si svente vadinama Karacunu KosmologijaGalimas daiktas jog slavai pasaulio struktura įsivaizdavo kaip medį tokiu uzuominu gausu folklore Saule buvo moteriska dievybe o Menuo vyriska Taip pat kaip ir baltu bei PanteonasSlavu mitologijoje buvo daugybe dievu kiekviena gentis ir gimine turejo savus dievus Cia pateikiamas pagrindinis slavu panteonas Kitos butybesRaganos atitikmuo slavu mitologijoje yra Baba Jaga Piesta yra svarbus slavu pasaku veikejos Babos Jagos atributas Baba Jaga Ivano Bilibino piesinyjeNuorodosIsnasos Sis straipsnis apie mitologija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį