Antikoaguliantas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kraujo antikoaguliantas – cheminė medžiaga, stabdanti kraujo krešėjimą.

Antikoaguliantai naudojami kaip vaistai prieš trombozę.
Kai kurie antikoaguliantai naudojami medicininėje įrangoje ir įrankiuose, kaip kad kraujo perpylimo maišeliuose, inkstų dializėje.

Prieštromboziniai antikoaguliantai

Šie preparatai naudojami stabdyti nereikalingą kraujo krešėjimą kraujagyslėse. Jie naudojami sergant giliųjų venų tromboze, plaučių embolizmu, miokardo infarktu.

Kumarinai

yra vitamino K antagonistai.

Kai kurie geriamieji kraujo antikoaguliantai yra vitamino K antagonistai, stabdantys jo veikimą. Vienas žinomiausių tokių preparatų yra . Daugelis jų veikia lėtai, jų poveikis visu pajėgumu pasireiškia dažnai tik po 48 – 72 valandų. Jeigu krešėjimą reikia nusilpninti sparčiai, kartu leidžiamas heparinas. Šie preparatai yra naudojami gydant pacientus su giliųjų venų tromboze, plaučių embolizmu, prieširdžių virpėjimu, širdies vožtuvų protezais.

Komplikacijos

80 m. ir vyresni pacientai gali būti labai linkę kraujuoti.

Kitoks naudojimas

Kumarinai plačiai naudojami kaip žinduolių, ypač graužikų, nuodai. Labai dažnai taip naudojamas varfarinas.

Kumarinų preparatai

• (Warfarin; Coumadin) – vienas populiariausių kumarinų.
• Acenocoumarol ir phenprocoumon
• Brodifacoum – . Medicinoje nevartojamas.
• Phenindione

Heparinas

Heparinas veikia suaktyvindamas antitrombiną III (antithrombin III), kuris neleidžia trombinui paleisti kraujo krešėjimą. Heparinas naudojamas kaip vidinis vaistas ir kaip preparatas, kuris stabdo kraujo bei kraujo plazmos krešėjimą mediciniuose įtaisuose.