Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Didžioji schizma arba Rytų Vakarų schizma 1054 m įvykęs ir tebesitęsiantis Romos Katalikų ir Rytų Stačiatikių bažnyčių b
Didžioji schizma
Didžioji schizma arba Rytų–Vakarų schizma – 1054 m. įvykęs ir tebesitęsiantis Romos Katalikų ir Rytų Stačiatikių bažnyčių bendrystės lūžis. Daugybė bažnytinių skirtumų ir teologinių ginčų tarp graikiškų Rytų ir lotyniškų Vakarų atsirado dar prieš formalų skilimą. Ryškiausios iš jų buvo Šventosios Dvasios kilmė (), tai, ar Eucharistijoje turėtų būti naudojama rauginta ar ,popiežiaus pretenzija į visuotinę jurisdikciją ir Konstantinopolio sosto vieta santykiuose su .
Eiga
Skilimas prasidėjo pietinėje Italijoje, kur graikų bažnyčioms buvo įsakyta laikytis lotyniškos praktikos, kitaip grasinant uždarymu. Keršydamas už tokį žingsnį Konstantinopolio patriarchas įsakė uždaryti visas lotyniškas bažnyčias Konstantinopolyje. 1054 m. Leono IX atsiųstas popiežiaus legatas išvyko į Konstantinopolį, kad, be kita ko, paneigtų Cerularijui „ekumeninio patriarcho“ titulą ir reikalautų, kad šis pripažintų popiežiaus pretenzijas būti visų bažnyčių galva. Pagrindiniai popiežiaus misijos tikslai buvo kreiptis pagalbos į Bizantijos imperatorių Konstantiną IX Monomachą, atsižvelgiant į , ir reaguoti į Cerularijaus paramą turinčio Leono Ohridiečio išpuolius prieš neraugintos duonos naudojimą ir kitus Vakarų papročius. Istoriko Akselio Bajerio teigimu, delegacija buvo išsiųsta atsakant į du laiškus, iš kurių vienas buvo imperatoriaus, kuriame siekiama padėti organizuoti bendrą Rytų ir Vakarų imperijų karinę kampaniją prieš normanus, o kitas – Cerularijaus. Kai delegacijos vadovas kardinolas Humbertas (OSB) sužinojo, kad Cerularijus atsisakė priimti reikalavimą, Humbertas jį , o į tai atsakydamas Cerularius ekskomunikavo Humbertą ir kitus legatus. Be Konstantinopolio patriarcho pasmerkimo popiežiaus legatas taip pat pasmerkė stačiatikių Šventosios Dvasios doktriną, dvasininkų santuoką ir raugintos duonos naudojimą Eucharistijai. Stačiatikių teologo Vero teigimu, „net ir po 1054 m. draugiški santykiai tarp Rytų ir Vakarų tęsėsi. Abi krikščionybės dalys dar nesuvokė didelės tarpusavio atskirties… Apie įvykusį ginčą paprasti krikščionys Rytuose ir Vakaruose iš esmės nežinojo.“
Vakarų legatų akto pagrįstumas abejotinas, nes popiežius Leonas VI mirė, o Cerularijaus ekskomunika buvo taikoma tik legatams asmeniškai. Vis dėlto Bažnyčia skilo doktrininėmis, teologinėmis, kalbinėmis, politinėmis ir geografinėmis linijomis, o pats skilimas niekada nebuvo vėl sulipdytas: abi pusės kartais kaltina viena kitą erezija ir schizmos iniciavimu. Susitaikymą apsunkino lotynų vadovaujami kryžiaus žygiai, 1182 m., Vakarų kerštas , ketvirtojo kryžiaus žygio metu 1204 m. ir įvedimas. Laikui bėgant, konkuruojančių graikų ir hierarchijų atsiradimas , ypač su dviem pretendentais į Antiochijos, Konstantinopolio ir Jeruzalės patriarchų sostus, aiškiai parodė, kad egzistuoja schizma. Keletas bandymų susitaikyti nedavė vaisių.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dalis stačiatikių pripažino popiežiaus viršenybę, paskelbus Bresto bažnytinę uniją, ir tai davė pradžią unitams. Tačiau unitai itin nusilpo dėl carinės Rusijos persekiojimų po 1795 m., ypač XIX a. antrojoje pusėje, o po Lvovo soboro 1946 m. – unija oficialiai panaikinta, nors šio žingsnio nepripažino Katalikų Bažnyčia. Atkurti unitų bažnyčią buvusioje LDK teritorijoje imtasi 1989 m. Unitai egzistuoja ir kituose regionuose – yra bažnyčių, kuriose atliekamos Aleksandrijos apeigos, Antiochijos apeigos, armėnų apeigos ir chaldėjų apeigos, pripažįstant Katalikų Bažnyčios jurisdikciją.
1965 m. popiežius Paulius VI ir ekumeninis patriarchas anuliavo 1054 m. anatemas, nors tai buvo tik sąjungos nereiškiantis geros valios gestas, atšaukiant priemones, kurių buvo imtasi tik prieš kelis asmenis. Visiškos bendrystės tarp Bažnyčių nebuvimas yra aiškiai minimas, kai Kanonų teisės kodeksas suteikia leidimą katalikų tarnams teikti atgailos sakramentus, Eucharistiją ir ligonių patepimą Rytų bažnyčių, tokių kaip stačiatikių bažnyčia ( bažnyčios ir ), nariams, taip pat ir Vakarų bažnyčių (pvz., Senosios Katalikų Bažnyčios) nariams paprašius. Suvienyti abi bažnyčias buvo mėginama Liono II susirinkime (1274 m.), (1431–1449 m.) ir Vatikano II susirinkime (1962–1965 m.). Taip pat kiekvienais metais kiekvienos pusės delegacija prisijungia prie savo globėjos šventės – šventųjų Petro ir Pauliaus (birželio 29 d.) iškilmių Romoje ir (lapkričio 30 d.) iškilmių Konstantinopolyje. Taip pat abiejų pusių vadovai yra kelis kartus lankęsi vienas pas kitą. Ekumeninių patriarchų pastangos susitaikyti su Katalikų Bažnyčia dažnai sulaukdavo aštrios kai kurių stačiatikių kritikos.
Šaltiniai
- Cross & Livingstone 2005.
- D'Agostino 2008.
- Bayer 2004.
- Hergenröther 1869, pp. 62–71.
- Beck 1982, pp. 245–247.
- Lembke 2010.
- Dragani 2005.
- Bihlmeyer & Tüchle 1967.
- Bury 1923.
- Siecienski 2010.
- , Kajackas, Algimantas Vincas. Bažnyčios skilimas (VLE)
- Ware 1963.
- Nichols 2010.
- Unitai (VLE)
- Anon. 2001.
Literatūra
- Anon. (2001). „Chronicle of the Eastern Churches“. Eastern Churches Journal. Society of Saint John Chrysostom. 8 (1–2): 147–.
- Bayer, Axel (2004). Spaltung der Christenheit: das sogenannte Morgenländische Schisma von 1054 [Christianity split : the so-called Oriental Schism of 1054] (vokiečių). Böhlau. ISBN 978-3-412-14204-9.
- Beck, Hans-Georg (1982), Byzantinisches Lesebuch, München
- Bihlmeyer, Karl; Tüchle, Hermann (1967). Church History: The Middle Ages. Mičiganas: Newman Press.
- Bury, John Bagnell (1923). The Cambridge Medieval History. IV. Cambridge: University Press.
- Cross, Frank Leslie; Livingstone, Elizabeth A. (2005). „Great Schism“. The Oxford Dictionary of the Christian Church. Oxford: University Press. ISBN 978-0-19-280290-3.
- D'Agostino, Michele Giuseppe (2008). „it“. Il primato della sede di Roma in Leone IX (1049-1054): studio dei testi latini nella controversia greco-romana nel periodo pregregoriano [The primacy of the Roman see in Leo IX (1049–54). Study of the Latin texts in the Greek-Roman controversy in the pre-Gregorian period]. San Paolo. ISBN 978-88-215-6062-0. OCLC 470997792.
- Dragani, Anthony (2005). Adrian Fortescue and the Eastern Christian Churches. Gorgias. ISBN 978-1-59333-345-4.
- Hergenröther, J (1869). Monumenta Graeca ad Photium eiusque historiam pertinentiam (lotynų). Regensburg.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - Lembke, Martin (2010 m. pavasaris), Meetings with the World's Religions, Lund University: Centre for Theology and Religious Studies
- Nichols, Aidan (2010). Rome and the Eastern Churches: a study in schism. Ignatius Press. ISBN 978-1-58617282-4.
- Siecienski, Anthony Edward (2010). The Filioque: History of a Doctrinal Controversy. Oxford University Press. ISBN 978-0195372045.
- Ware, Timothy (1963). The Orthodox Church. Penguin. ISBN 978-0140205923.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didžioji schizma, Kas yra Didžioji schizma? Ką reiškia Didžioji schizma?
Didzioji schizma arba Rytu Vakaru schizma 1054 m įvykes ir tebesitesiantis Romos Kataliku ir Rytu Staciatikiu baznyciu bendrystes luzis Daugybe baznytiniu skirtumu ir teologiniu gincu tarp graikisku Rytu ir lotynisku Vakaru atsirado dar pries formalu skilima Ryskiausios is ju buvo Sventosios Dvasios kilme tai ar Eucharistijoje turetu buti naudojama rauginta ar popieziaus pretenzija į visuotine jurisdikcija ir Konstantinopolio sosto vieta santykiuose su Ikona kurios centre pavaizduotas imperatorius Konstantinas Pirmojo Nikejos susirinkimo metu kartu su vyskupais laikantis Nikejos tikejimo ispazinimo teksta EigaSkilimas prasidejo pietineje Italijoje kur graiku baznycioms buvo įsakyta laikytis lotyniskos praktikos kitaip grasinant uzdarymu Kersydamas uz tokį zingsnį Konstantinopolio patriarchas įsake uzdaryti visas lotyniskas baznycias Konstantinopolyje 1054 m Leono IX atsiustas popieziaus legatas isvyko į Konstantinopolį kad be kita ko paneigtu Cerularijui ekumeninio patriarcho titula ir reikalautu kad sis pripazintu popieziaus pretenzijas buti visu baznyciu galva Pagrindiniai popieziaus misijos tikslai buvo kreiptis pagalbos į Bizantijos imperatoriu Konstantina IX Monomacha atsizvelgiant į ir reaguoti į Cerularijaus parama turincio Leono Ohridiecio ispuolius pries neraugintos duonos naudojima ir kitus Vakaru paprocius Istoriko Akselio Bajerio teigimu delegacija buvo issiusta atsakant į du laiskus is kuriu vienas buvo imperatoriaus kuriame siekiama padeti organizuoti bendra Rytu ir Vakaru imperiju karine kampanija pries normanus o kitas Cerularijaus Kai delegacijos vadovas kardinolas Humbertas OSB suzinojo kad Cerularijus atsisake priimti reikalavima Humbertas jį o į tai atsakydamas Cerularius ekskomunikavo Humberta ir kitus legatus Be Konstantinopolio patriarcho pasmerkimo popieziaus legatas taip pat pasmerke staciatikiu Sventosios Dvasios doktrina dvasininku santuoka ir raugintos duonos naudojima Eucharistijai Staciatikiu teologo Vero teigimu net ir po 1054 m draugiski santykiai tarp Rytu ir Vakaru tesesi Abi krikscionybes dalys dar nesuvoke dideles tarpusavio atskirties Apie įvykusį ginca paprasti krikscionys Rytuose ir Vakaruose is esmes nezinojo Vakaru legatu akto pagrįstumas abejotinas nes popiezius Leonas VI mire o Cerularijaus ekskomunika buvo taikoma tik legatams asmeniskai Vis delto Baznycia skilo doktrininemis teologinemis kalbinemis politinemis ir geografinemis linijomis o pats skilimas niekada nebuvo vel sulipdytas abi puses kartais kaltina viena kita erezija ir schizmos iniciavimu Susitaikyma apsunkino lotynu vadovaujami kryziaus zygiai 1182 m Vakaru kerstas ketvirtojo kryziaus zygio metu 1204 m ir įvedimas Laikui begant konkuruojanciu graiku ir hierarchiju atsiradimas ypac su dviem pretendentais į Antiochijos Konstantinopolio ir Jeruzales patriarchu sostus aiskiai parode kad egzistuoja schizma Keletas bandymu susitaikyti nedave vaisiu Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje dalis staciatikiu pripazino popieziaus virsenybe paskelbus Bresto baznytine unija ir tai dave pradzia unitams Taciau unitai itin nusilpo del carines Rusijos persekiojimu po 1795 m ypac XIX a antrojoje puseje o po Lvovo soboro 1946 m unija oficialiai panaikinta nors sio zingsnio nepripazino Kataliku Baznycia Atkurti unitu baznycia buvusioje LDK teritorijoje imtasi 1989 m Unitai egzistuoja ir kituose regionuose yra baznyciu kuriose atliekamos Aleksandrijos apeigos Antiochijos apeigos armenu apeigos ir chaldeju apeigos pripazįstant Kataliku Baznycios jurisdikcija 1965 m popiezius Paulius VI ir ekumeninis patriarchas anuliavo 1054 m anatemas nors tai buvo tik sajungos nereiskiantis geros valios gestas atsaukiant priemones kuriu buvo imtasi tik pries kelis asmenis Visiskos bendrystes tarp Baznyciu nebuvimas yra aiskiai minimas kai Kanonu teises kodeksas suteikia leidima kataliku tarnams teikti atgailos sakramentus Eucharistija ir ligoniu patepima Rytu baznyciu tokiu kaip staciatikiu baznycia baznycios ir nariams taip pat ir Vakaru baznyciu pvz Senosios Kataliku Baznycios nariams paprasius Suvienyti abi baznycias buvo meginama Liono II susirinkime 1274 m 1431 1449 m ir Vatikano II susirinkime 1962 1965 m Taip pat kiekvienais metais kiekvienos puses delegacija prisijungia prie savo globejos sventes sventuju Petro ir Pauliaus birzelio 29 d iskilmiu Romoje ir lapkricio 30 d iskilmiu Konstantinopolyje Taip pat abieju pusiu vadovai yra kelis kartus lankesi vienas pas kita Ekumeniniu patriarchu pastangos susitaikyti su Kataliku Baznycia daznai sulaukdavo astrios kai kuriu staciatikiu kritikos SaltiniaiCross amp Livingstone 2005 D Agostino 2008 Bayer 2004 Hergenrother 1869 pp 62 71 Beck 1982 pp 245 247 Lembke 2010 Dragani 2005 Bihlmeyer amp Tuchle 1967 Bury 1923 Siecienski 2010 Kajackas Algimantas Vincas Baznycios skilimas VLE Ware 1963 Nichols 2010 Unitai VLE Anon 2001 LiteraturaAnon 2001 Chronicle of the Eastern Churches Eastern Churches Journal Society of Saint John Chrysostom 8 1 2 147 Bayer Axel 2004 Spaltung der Christenheit das sogenannte Morgenlandische Schisma von 1054 Christianity split the so called Oriental Schism of 1054 vokieciu Bohlau ISBN 978 3 412 14204 9 Beck Hans Georg 1982 Byzantinisches Lesebuch Munchen Bihlmeyer Karl Tuchle Hermann 1967 Church History The Middle Ages Miciganas Newman Press Bury John Bagnell 1923 The Cambridge Medieval History IV Cambridge University Press Cross Frank Leslie Livingstone Elizabeth A 2005 Great Schism The Oxford Dictionary of the Christian Church Oxford University Press ISBN 978 0 19 280290 3 D Agostino Michele Giuseppe 2008 it Il primato della sede di Roma in Leone IX 1049 1054 studio dei testi latini nella controversia greco romana nel periodo pregregoriano The primacy of the Roman see in Leo IX 1049 54 Study of the Latin texts in the Greek Roman controversy in the pre Gregorian period San Paolo ISBN 978 88 215 6062 0 OCLC 470997792 Dragani Anthony 2005 Adrian Fortescue and the Eastern Christian Churches Gorgias ISBN 978 1 59333 345 4 Hergenrother J 1869 Monumenta Graeca ad Photium eiusque historiam pertinentiam lotynu Regensburg a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Lembke Martin 2010 m pavasaris Meetings with the World s Religions Lund University Centre for Theology and Religious Studies Nichols Aidan 2010 Rome and the Eastern Churches a study in schism Ignatius Press ISBN 978 1 58617282 4 Siecienski Anthony Edward 2010 The Filioque History of a Doctrinal Controversy Oxford University Press ISBN 978 0195372045 Ware Timothy 1963 The Orthodox Church Penguin ISBN 978 0140205923