Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Medūzos plaustasMenininkas Teodoras ŽerikoMetai 1819Meno kryptis RomantizmasMedžiagos technika aliejinis paveikslas drob
Medūzos plaustas
| „Medūzos“ plaustas | |
|---|---|
| Menininkas | Teodoras Žeriko |
| Metai | 1819 |
| Meno kryptis | Romantizmas |
| Medžiagos, technika | aliejinis paveikslas, drobė |
| Matmenys | 491 cm × 716 cm |
| Miestas (vieta) | Paryžius, Prancūzija |
| Muziejus | Luvras |
„Medūzos“ plaustas – prancūzų XIX a. pr. dailininko Teodoro Žeriko (1791–1824) paveikslas, vienas garsiausių romantizmo dailės kūrinių. Laikomas vienu iš 10 žymiausių Luvro muziejaus Paryžiuje eksponatų, ir žymiausiu Žeriko paveikslu.
Istorija
Paveikslas nutapytas 1819 m. tikrų istorinių įvykių pagrindu. 1816 m. Prancūzijos karališkųjų karinių pajėgų fregata „Medūza“ (pranc. Méduse) išplaukė su apie 400 keleivių į Senegalą. Fregatą lydėjo transportinis laivas „Loire“, brigas „Argus“ ir korvetė „Echo“. Flotilei vadovavo senojo, ikinapoleoninio laivyno kapitonas Hugo Diuro de Šomary, kuris buvo „Medūzoje“. Jis laivo navigaciją patikėjo vienam keleivių, Antuanui Richefortui, kuris nebuvo plaukiojęs apie 20 metų. „Medūza“ buvo daug greitesnė už lydinčius laivus. Joje buvęs paskirtas naujas Senegalo valdytojas pulkininkas Žiuljenas Šmalcas norėjo kuo greičiau pasiekti Sen Lui. Fregata atitrūko nuo lydinčių laivų ir pasirinko tiesesnį kelią link Senegalo. Laivas prisiartino pernelyg arti prie pavojingo seklumų ruožo, kapitonas ignoravo pavojaus požymius. „Medūza“ užplaukė ant seklumos ir įklimpo dabartinės Mauritanijos vandenyse. Norint palengvinti laivą buvo suręstas plaustas, ant kurio buvo perkelta keleivių manta.
Laivui klimpstant seklumoje pasirodė požymiai, kad jis sulūš, laivo įgula supanikavo. Keleiviai ir kapitonas paliko laivą gelbėjimosi valtimis, tačiau jų neužteko. 146 vyrai ir 1 moteris, daugiausia žemos socialinės klasės, persikėlė ant plausto. Nuo svorio plaustas paniro į vandenį, teko išmesti rakandus ir maistą. Plaustą turėjo buksyruoti valtys, bet nepajėgė. Nutempus plaustą keletą mylių buksyravimo lynai buvo nukirsti. Valtys nuplaukė kranto link ir paliko plaustą dreifuoti. Iki kranto buvo apie 30 mylių. Savadarbis stiebas su bure nulūžo. Perkrauto plausto (jis buvo apie 20 x 8 m matmenų) dreifavimas truko 12 dienų. Kelionė pažymėta nepaprastu keleivių žiaurumu ir kanibalizmo atvejais. Dalį žmonių bangos nunešė į jūrą, silpnesni buvo išmesti kitų keleivių. Praplaukiantis brigas „Argus“ rado 15 gyvų išsigelbėjusiųjų, kurių 5 greit mirė. Fregatoje „Medūza“ buvo likę dar 17 žmonių, iš kurių po 40 dienų buvo gyvais rasti tik 3. Krantą pasiekusių valčių žmonės išsilaipino dykumoje.
Du iš išsigelbėjusiųjų plauste, geografas A. Korearas ir gydytojas Ž. Savinji, atskleidė tiesą apie įvykius Prancūzijos vyriausybei, bei 1817 m. kartu parašė knygą apie katastrofą. Prancūzijos visuomenė buvo pasipiktinusi, kai faktai buvo nutekinti ir paskelbti antimonarchistiniame laikraštyje. Fregatos tragedija buvo laikoma visos ponapoleoninės Burbonų monarchijos valdžios nekompetencijos įrodymu, kai karinio laivyno vadais buvo skiriami žmonės ne pagal kompetenciją, o pagal lojalumą Burbonų monarchijai. Kapitonas Hugo Diuras de Šomary buvo teisiamas, bet gavo palyginti menką bausmę – 3 metus kalinimo. Prieš tapydamas paveikslą Teodoras Žeriko rinko medžiagą apie nelaimę, apklausė liudininkus. Su A. Korearu Žeriko susidraugavo.
Paveiksle „Medūzos“ plaustas“ vaizduojamas desperacijos apimtų žmonių plaustas. Vieni žmonės priekyje kviečia į pagalbą tolumoje plaukiantį laivą, kuris jų nemato. Pirmajame plane vaizduojami du viltį praradę veikėjai, kurių vienas vyras apkabinęs žuvusį sūnų. Paveikslo dramatizmą išryškina Karavadžo stiliaus chiaroscuro efektai. 1819 m. Paryžiaus Salone eksponuotas paveikslas sukėlė sensaciją. Vieni kritikai gyrė paveiksle perteiktą žmonių siaubą ir emocijų gilumą, kiti peikė vaizdavimo neatitikimą grožio idealams. Žeriko pelnė parodoje medalį, bet valstybė neįsigijo šio paveikslo, kaip buvo įprasta. Gali būti, kad paveikslo tema buvo palaikyta politiniu pamfletu prieš Burbonų valdžią. 1820 m. Žeriko paveikslą eksponavo Londone ir 1821 m. Dubline. Po menininko mirties paveikslą įsigijo Žeriko draugas Dedreux-Dorcy už 6005 frankus ir vėliau už tą pačią sumą pardavė valstybei.
Išnašos
- Luvro muziejaus sveitainė
- Luvro svetainė apie „Medūzos plaustą“
Nuorodos
- albatrosas.lt Archyvuota kopija 2014-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- wga.hu
- „New York Times“
- „Daily Mail“
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Medūzos plaustas, Kas yra Medūzos plaustas? Ką reiškia Medūzos plaustas?
Meduzos plaustasMenininkas Teodoras ZerikoMetai 1819Meno kryptis RomantizmasMedziagos technika aliejinis paveikslas drobeMatmenys 491 cm 716 cmMiestas vieta Paryzius PrancuzijaMuziejus Luvras Meduzos plaustas prancuzu XIX a pr dailininko Teodoro Zeriko 1791 1824 paveikslas vienas garsiausiu romantizmo dailes kuriniu Laikomas vienu is 10 zymiausiu Luvro muziejaus Paryziuje eksponatu ir zymiausiu Zeriko paveikslu IstorijaPaveikslas nutapytas 1819 m tikru istoriniu įvykiu pagrindu 1816 m Prancuzijos karaliskuju kariniu pajegu fregata Meduza pranc Meduse isplauke su apie 400 keleiviu į Senegala Fregata lydejo transportinis laivas Loire brigas Argus ir korvete Echo Flotilei vadovavo senojo ikinapoleoninio laivyno kapitonas Hugo Diuro de Somary kuris buvo Meduzoje Jis laivo navigacija patikejo vienam keleiviu Antuanui Richefortui kuris nebuvo plaukiojes apie 20 metu Meduza buvo daug greitesne uz lydincius laivus Joje buves paskirtas naujas Senegalo valdytojas pulkininkas Ziuljenas Smalcas norejo kuo greiciau pasiekti Sen Lui Fregata atitruko nuo lydinciu laivu ir pasirinko tiesesnį kelia link Senegalo Laivas prisiartino pernelyg arti prie pavojingo seklumu ruozo kapitonas ignoravo pavojaus pozymius Meduza uzplauke ant seklumos ir įklimpo dabartines Mauritanijos vandenyse Norint palengvinti laiva buvo surestas plaustas ant kurio buvo perkelta keleiviu manta Laivui klimpstant seklumoje pasirode pozymiai kad jis sulus laivo įgula supanikavo Keleiviai ir kapitonas paliko laiva gelbejimosi valtimis taciau ju neuzteko 146 vyrai ir 1 moteris daugiausia zemos socialines klases persikele ant plausto Nuo svorio plaustas paniro į vandenį teko ismesti rakandus ir maista Plausta turejo buksyruoti valtys bet nepajege Nutempus plausta keleta myliu buksyravimo lynai buvo nukirsti Valtys nuplauke kranto link ir paliko plausta dreifuoti Iki kranto buvo apie 30 myliu Savadarbis stiebas su bure nuluzo Perkrauto plausto jis buvo apie 20 x 8 m matmenu dreifavimas truko 12 dienu Kelione pazymeta nepaprastu keleiviu ziaurumu ir kanibalizmo atvejais Dalį zmoniu bangos nunese į jura silpnesni buvo ismesti kitu keleiviu Praplaukiantis brigas Argus rado 15 gyvu issigelbejusiuju kuriu 5 greit mire Fregatoje Meduza buvo like dar 17 zmoniu is kuriu po 40 dienu buvo gyvais rasti tik 3 Kranta pasiekusiu valciu zmones issilaipino dykumoje Du is issigelbejusiuju plauste geografas A Korearas ir gydytojas Z Savinji atskleide tiesa apie įvykius Prancuzijos vyriausybei bei 1817 m kartu parase knyga apie katastrofa Prancuzijos visuomene buvo pasipiktinusi kai faktai buvo nutekinti ir paskelbti antimonarchistiniame laikrastyje Fregatos tragedija buvo laikoma visos ponapoleonines Burbonu monarchijos valdzios nekompetencijos įrodymu kai karinio laivyno vadais buvo skiriami zmones ne pagal kompetencija o pagal lojaluma Burbonu monarchijai Kapitonas Hugo Diuras de Somary buvo teisiamas bet gavo palyginti menka bausme 3 metus kalinimo Pries tapydamas paveiksla Teodoras Zeriko rinko medziaga apie nelaime apklause liudininkus Su A Korearu Zeriko susidraugavo Paveiksle Meduzos plaustas vaizduojamas desperacijos apimtu zmoniu plaustas Vieni zmones priekyje kviecia į pagalba tolumoje plaukiantį laiva kuris ju nemato Pirmajame plane vaizduojami du viltį prarade veikejai kuriu vienas vyras apkabines zuvusį sunu Paveikslo dramatizma isryskina Karavadzo stiliaus chiaroscuro efektai 1819 m Paryziaus Salone eksponuotas paveikslas sukele sensacija Vieni kritikai gyre paveiksle perteikta zmoniu siauba ir emociju giluma kiti peike vaizdavimo neatitikima grozio idealams Zeriko pelne parodoje medalį bet valstybe neįsigijo sio paveikslo kaip buvo įprasta Gali buti kad paveikslo tema buvo palaikyta politiniu pamfletu pries Burbonu valdzia 1820 m Zeriko paveiksla eksponavo Londone ir 1821 m Dubline Po menininko mirties paveiksla įsigijo Zeriko draugas Dedreux Dorcy uz 6005 frankus ir veliau uz ta pacia suma pardave valstybei IsnasosLuvro muziejaus sveitaine Luvro svetaine apie Meduzos plausta NuorodosVikiteka Meduzos plaustas vaizdine ir garsine medziagaalbatrosas lt Archyvuota kopija 2014 04 07 is Wayback Machine projekto wga hu New York Times Daily Mail