Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
MangarevaiMangarevų moterys 1846 m misijų veiklos metu Gyventojų skaičius 1500Populiacija šalyse Prancūzijos Polinezija
Mangarevai
| Mangarevai | |
|---|---|
Mangarevų moterys (1846 m., misijų veiklos metu) | |
| Gyventojų skaičius | ~1500 |
| Populiacija šalyse | Prancūzijos Polinezija (Gambjė salos) |
| Kalba (-os) | , prancūzų |
| Vėliava | |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė) |
| Giminingos etninės grupės | markiziečiai, paumotai, taitiečiai, tubuajai, kiti polineziečiai |
Mangarevai – polineziečių tauta, gyvenanti Gambjė salose (Prancūzijos Polinezija); apgyvendinę Mangarevos, Taravai, Akamaru ir Aukenos salas. Populiacija – apie 1500 žmonių. Kalba austroneziečių kalbų šeimos, rytų austroneziečių šakos . Nuo XIX a. turi lotynišku raidynu paremtą raštą. Išpažįsta katalikybę.
Pirmieji naujakuriai į Mangarevą atsikėlė iš Tuamotu salyno. Pasak legendos, XIII a. mangarevai atsikraustę dvejomis valtimis iš legendinės žemės ir iš Ruapu salos (Markizo s.).
Tradiciniai verslai – rankinė-lydiminė žemdirbystė (kolokazija, jamsai, kokosai, duonmedžiai, batatai, bananai, cukranendrės, pandanai, manijokai, gysločiai, ciberžolės, šilkmedžiai, ), žvejyba (žvejoja su kriaukliniais kabliukais, kokosiniais kauliukais, panardinamais tinklais, bučiais, ietimis, naktį medžioja su deglais ir kt.; gaudo ir ryklius, krabus, aštuonkojus, tridaknas, , ). Po kontakto su europiečiais užmezgimo (XIX a.) ėmė auginti kiaules. Tradiciniai amatai – valčių statyba, medžio drožyba, ginklų gamyba, pluošto dirbimas (iš šilkmedžio ar duonmedžio karnos), pynimas (krepšių, maišų, tinklų, vėduoklių, mėtyklių). Pagrindiniai darbo įnagiai – apdegintas mietas, akmeniniai kirviai, kriaukliniai gremžtukai.
Pagrindiniai mangarevų patiekalai: popoi – fermentuotas, apkeptas ir sutrintas duonmedžio vaisius; roro – tirštas skystis, gaunamas iš kokoso minkštimo; patiekalai iš kordilinos (ti) lapų ir šaknų, iš ciberžolės šaknų, troškinti kolokazijos ir jamso šakniavaisiai. Žuvį valgo apkeptą arba džiovintą, dažnai sykiu su popoi. Iš mėsos gaminių valgo kiaulieną. Švenčių proga būdavo valgoma žmogiena. Priešingai nei kiti polineziečiai, mangarevai nevalgė žiurkių ar kokosų išspaudų.
Tradicinė gyvenvietė apskrito plano, kartais su daržais, aptvertais akmenine siena. Pastatai: miegamasis, virtuvė, namai ligoniams ir nėščiosioms, bendruomenės namai, šventyklos, vado namai – visi stačiakampio plano, stulpinės sandaros, su pandanų ir palmių lapų stogu. Priešais būstą įrengdavo akmeninę pakylą. Bendruomenės namai ir šventyklos turėjo atvirą šoninį fasadą. Šventyklos kartais būdavo įrengiamos ant akmeninio pamato (marae). Apatines atraminių stulpų dalis, sąsparų galus išraižydavo, vaizduodami dievų, giminės protėvių figūras. Vidų puošdavo išdalintomis tapomis.
Tradicinis vyrų mangarevų rūbas – tapos pluošto klubų raištis. Kilmingos moterys be klubų raiščio dar nešiojo tapos juostą, perrištą per dešinį petį (dešinė ranka ir krūtinė likdavo nuoga). Tatuiruodavosi veidus, kūną, vadai – ir kulnus. Žyniai, vadai, turtingesnieji nešiodavo kabučius iš kašaloto dantų. Kariai nešiodavo trumpus sijonus iš bajano lapų pluošto, tapos turbanus ir plunksnų vainikus.
Muzikos instrumentai – statmeni būgnai su ryklio odos membranomis, gulsti plyšiniai gongai, bambukinės fleitos ir švilpynės, signaliniai instrumentai iš tritono kriauklės. Ginklai dažniausiai mediniai su kauliniu antgaliu (ietys, basliai, lankas su strėlėmis), laidynės.
Gyvenvietę sudarydavo keletas šeimyninių bendruomenių, skaičiuojančių 3–4 kartas. Santuoka patrilokalinė. Europiečių atvykimo metu mangarevai skirstėsi taip: paprasti žemdirbiai (urumanu), amatininkai, tarp kurių labiausiai gerbti dailidės (taura rakau), pasiturintieji (pakaora), aristokratija (togo`iti), žyniai (taura), pranašautojai (akarata), kariai (aretoa), vadai (arariki).
Mangarevų pasaulėžiūroje (žr. polineziečių mitologija) svarbiausia dievybė buvo Tu (susijusi su vaisingumu, vešėjimu, duonmedžiais). Dar gerbė tėvą-valdovą (Atu-motua), vandenyną-valdovą (Atua-moana). Išlaikė gausią tautosaką: genealoginės legendos, pasakos, mitai, apeiginiai tekstai.
Maždaug XX a. 3 dešimtmetyje mangarevai pilnai prarado savo tradicinę kultūrą, pradėjo verstis bananų, mangų auginimu.
- Mangarevų kanoja (~1824 m.)
- Dievybės Ro'ogo skulptūra
- Mangarevai (1846 m. piešinys)
Šaltiniai
- Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mangarevai, Kas yra Mangarevai? Ką reiškia Mangarevai?
MangarevaiMangarevu moterys 1846 m misiju veiklos metu Gyventoju skaicius 1500Populiacija salyse Prancuzijos Polinezija Gambje salos Kalba os prancuzuVeliavaReligijos krikscionybe katalikybe Giminingos etnines grupes markizieciai paumotai taitieciai tubuajai kiti polinezieciai Mangarevai polinezieciu tauta gyvenanti Gambje salose Prancuzijos Polinezija apgyvendine Mangarevos Taravai Akamaru ir Aukenos salas Populiacija apie 1500 zmoniu Kalba austronezieciu kalbu seimos rytu austronezieciu sakos Nuo XIX a turi lotynisku raidynu paremta rasta Ispazįsta katalikybe Pirmieji naujakuriai į Mangareva atsikele is Tuamotu salyno Pasak legendos XIII a mangarevai atsikrauste dvejomis valtimis is legendines zemes ir is Ruapu salos Markizo s Tradiciniai verslai rankine lydimine zemdirbyste kolokazija jamsai kokosai duonmedziai batatai bananai cukranendres pandanai manijokai gyslociai ciberzoles silkmedziai zvejyba zvejoja su kriaukliniais kabliukais kokosiniais kauliukais panardinamais tinklais buciais ietimis naktį medzioja su deglais ir kt gaudo ir ryklius krabus astuonkojus tridaknas Po kontakto su europieciais uzmezgimo XIX a eme auginti kiaules Tradiciniai amatai valciu statyba medzio drozyba ginklu gamyba pluosto dirbimas is silkmedzio ar duonmedzio karnos pynimas krepsiu maisu tinklu veduokliu metykliu Pagrindiniai darbo įnagiai apdegintas mietas akmeniniai kirviai kriaukliniai gremztukai Pagrindiniai mangarevu patiekalai popoi fermentuotas apkeptas ir sutrintas duonmedzio vaisius roro tirstas skystis gaunamas is kokoso minkstimo patiekalai is kordilinos ti lapu ir saknu is ciberzoles saknu troskinti kolokazijos ir jamso sakniavaisiai Zuvį valgo apkepta arba dziovinta daznai sykiu su popoi Is mesos gaminiu valgo kiauliena Svenciu proga budavo valgoma zmogiena Priesingai nei kiti polinezieciai mangarevai nevalge ziurkiu ar kokosu isspaudu Tradicine gyvenviete apskrito plano kartais su darzais aptvertais akmenine siena Pastatai miegamasis virtuve namai ligoniams ir nesciosioms bendruomenes namai sventyklos vado namai visi staciakampio plano stulpines sandaros su pandanu ir palmiu lapu stogu Priesais busta įrengdavo akmenine pakyla Bendruomenes namai ir sventyklos turejo atvira soninį fasada Sventyklos kartais budavo įrengiamos ant akmeninio pamato marae Apatines atraminiu stulpu dalis sasparu galus israizydavo vaizduodami dievu gimines proteviu figuras Vidu puosdavo isdalintomis tapomis Tradicinis vyru mangarevu rubas tapos pluosto klubu raistis Kilmingos moterys be klubu raiscio dar nesiojo tapos juosta perrista per desinį petį desine ranka ir krutine likdavo nuoga Tatuiruodavosi veidus kuna vadai ir kulnus Zyniai vadai turtingesnieji nesiodavo kabucius is kasaloto dantu Kariai nesiodavo trumpus sijonus is bajano lapu pluosto tapos turbanus ir plunksnu vainikus Muzikos instrumentai statmeni bugnai su ryklio odos membranomis gulsti plysiniai gongai bambukines fleitos ir svilpynes signaliniai instrumentai is tritono kriaukles Ginklai dazniausiai mediniai su kauliniu antgaliu ietys basliai lankas su strelemis laidynes Gyvenviete sudarydavo keletas seimyniniu bendruomeniu skaiciuojanciu 3 4 kartas Santuoka patrilokaline Europieciu atvykimo metu mangarevai skirstesi taip paprasti zemdirbiai urumanu amatininkai tarp kuriu labiausiai gerbti dailides taura rakau pasiturintieji pakaora aristokratija togo iti zyniai taura pranasautojai akarata kariai aretoa vadai arariki Mangarevu pasauleziuroje zr polinezieciu mitologija svarbiausia dievybe buvo Tu susijusi su vaisingumu vesejimu duonmedziais Dar gerbe teva valdova Atu motua vandenyna valdova Atua moana Islaike gausia tautosaka genealogines legendos pasakos mitai apeiginiai tekstai Mazdaug XX a 3 desimtmetyje mangarevai pilnai prarado savo tradicine kultura pradejo verstis bananu mangu auginimu Mangarevu kanoja 1824 m Dievybes Ro ogo skulptura Mangarevai 1846 m piesinys SaltiniaiEnciklopediya Narody i religii mira M 1998