Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lužitėnų kultūra vok Lausitzer Kultur bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra pavadinta pagal Lužico
Lužitėnų kultūra
Lužitėnų kultūra (vok. Lausitzer Kultur) – bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Lužicos srities (Vokietija) kasinėtus kapinynus ir gyvenvietes.
Arealas
Lužitėnų kultūra XIII a. pr. m. e. buvo paplitusi Vakarų ir Vidurio Europoje: teritorijoje nuo Baltijos pajūrio iki Dunojaus ir nuo Šprė upės iki Voluinės ir Pripetės baseino vakarinės dalies. Ji susiklostė dab. Lenkijos teritorijoje veikiama Tšinieco kultūros. Bronzos amžiaus pabaigoje susidarė keletas savitų sričių. Lužitėnų kultūros elementų randama Polesėje, Vidurio Dunojaus srityse, Čekijoje.
Kultūra
Lužitėnų kultūrai būdingi dideli kapinynai, vadinamieji laidojimo laukai: Laskoje (Lenkija) rasta 1800, Čekijos ir Moravijos kapinynuose – nuo 200 iki 300 kapų. Mirusieji laidoti sudeginti, jų palaikai supilti į urnas arba duobutes, apstatyti puodais; kai kurios urnos apdėtos akmenimis.
Lužitėnų kultūros žmonės gyveno sėsliai, gyvenvietes kūrė aukštumose, netoli upių, salose (Biskupinas). Vėlyvajame bronzos amžiuje gyvenvietės pradėtos įtvirtinti pylimais, grioviais. Namai statyti stulpinės konstrukcijos, keturkampiai, kelių patalpų, vienoje jų buvo židinys.
Gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, t. p. medžiokle, žvejyba. Žemę dirbo mediniu arklu, pradėtas naudoti plūgas, augino kviečius, rugius, avižas, pupas, žirnius. Iš atvežtinės bronzos gamino kirvius, pjautuvus, peilius, kalavijus, iečių antgalius, papuošalus. Kai kuriose srityse plito aukso dirbiniai. VII a. pr. m. e. – VI a. pr. m. e. pradėta apdirbti geležį, jos apdirbimas pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. antroje pusėje išplito. Naudojo lipdytą keramiką: amforas, ąsočius, puodelius. Lietuvoje jos rasta Kurmaičių kapinyne.
Dauguma mokslininkų Lužitėnų kultūrą priskiria slavų protėviams. Archeologai pastebi, kad Lužitėnų kultūra nebuvo vienalytė ir vokiečių kalbininkas H.Schallis ir kiti mano, kad seniausi hidronimai tarp Oderio ir Elbės priklauso baltams.
Šaltiniai
- Lužitėnų kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 719 psl.
- Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose II. S. Karaliūnas 2005. 414–437 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lužitėnų kultūra, Kas yra Lužitėnų kultūra? Ką reiškia Lužitėnų kultūra?
Luzitenu kultura vok Lausitzer Kultur bronzos ir ankstyvojo gelezies amziaus archeologine kultura pavadinta pagal Luzicos srities Vokietija kasinetus kapinynus ir gyvenvietes Luzitenu kulturos arealasLuzitenu kulturos keramika is BielskoVikiteka Luzitenu kultura vaizdine ir garsine medziagaArealasLuzitenu kultura XIII a pr m e buvo paplitusi Vakaru ir Vidurio Europoje teritorijoje nuo Baltijos pajurio iki Dunojaus ir nuo Spre upes iki Voluines ir Pripetes baseino vakarines dalies Ji susikloste dab Lenkijos teritorijoje veikiama Tsinieco kulturos Bronzos amziaus pabaigoje susidare keletas savitu sriciu Luzitenu kulturos elementu randama Poleseje Vidurio Dunojaus srityse Cekijoje KulturaLuzitenu kulturai budingi dideli kapinynai vadinamieji laidojimo laukai Laskoje Lenkija rasta 1800 Cekijos ir Moravijos kapinynuose nuo 200 iki 300 kapu Mirusieji laidoti sudeginti ju palaikai supilti į urnas arba duobutes apstatyti puodais kai kurios urnos apdetos akmenimis Luzitenu kulturos zmones gyveno sesliai gyvenvietes kure aukstumose netoli upiu salose Biskupinas Velyvajame bronzos amziuje gyvenvietes pradetos įtvirtinti pylimais grioviais Namai statyti stulpines konstrukcijos keturkampiai keliu patalpu vienoje ju buvo zidinys Gyventojai vertesi zemdirbyste ir gyvulininkyste t p medziokle zvejyba Zeme dirbo mediniu arklu pradetas naudoti plugas augino kviecius rugius avizas pupas zirnius Is atveztines bronzos gamino kirvius pjautuvus peilius kalavijus ieciu antgalius papuosalus Kai kuriose srityse plito aukso dirbiniai VII a pr m e VI a pr m e pradeta apdirbti gelezį jos apdirbimas pirmojo tukstantmecio pr m e antroje puseje isplito Naudojo lipdyta keramika amforas asocius puodelius Lietuvoje jos rasta Kurmaiciu kapinyne Dauguma mokslininku Luzitenu kultura priskiria slavu proteviams Archeologai pastebi kad Luzitenu kultura nebuvo vienalyte ir vokieciu kalbininkas H Schallis ir kiti mano kad seniausi hidronimai tarp Oderio ir Elbes priklauso baltams SaltiniaiLuzitenu kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 719 psl Baltu praeitis istoriniuose saltiniuose II S Karaliunas 2005 414 437 psl