Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ius domicilli lot ius domicilli gyvenamosios vietos teisė pilietybės įgijimas natūralizacijos pilietybės suteikimo užsie
Ius domicilli
Ius domicilli (lot. ius domicilli, gyvenamosios vietos teisė) - pilietybės įgijimas natūralizacijos (pilietybės suteikimo užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės) būdu.
Ius domicilli principas paprastai yra pagrįstas sėslumo cenzu (nepertraukiamai pragyventu laikotarpiu šalyje). Dėl šios priežasties pilietybę ius domicilli būdu gali įgyti asmuo, kuris joje gyvena tam tikrą tos šalies pilietybės įstatyme reglamentuotą laikotarpį, bet nėra su ta šalimi susijęs kokiu nors specialiu statusu (pavyzdžiui, gimęs toje šalyje, susijęs su tos šalies piliečiais giminystės ryšiais, turintis tos šalies pabėgėlio statusą ir t. t.) Šiuo atveju lojalumas valstybei yra nustatomas pagal asmens sėslumo cenzą joje bei savanoriškai pareikštą norą tapti tos valstybės piliečiu.
Pilietybės įgijimo ius domicilli būdu sąlygos
Remiantis ius domicilli, pilietybės teisės ir pareigos yra suteikiamos ne kilmės pagrindu, o pagal šalies pilietybės įstatyme reglamentuotas natūralizacijos sąlygas. Pilietybės įgijimo ius domicilli (natūralizacijos) būdu sąlygos apima:
- amžiaus limitą;
- sėslumo cenzą šalyje;
- sąlygą prarasti anksčiau turėtą pilietybę;
- asmens norą integruotis šalyje;
- nuolatinio pragyvenimo šaltinio turėjimą;
- šalies kalbos mokėjimą;
- šalies istorijos mokėjimą;
- šalies konstitucijos mokėjimą;
Minimalus amžius, norint įgyti pilietybę ius domicilli būdu yra 18 metų. Sėslumo cenzas, norint įgyti pilietybę ius domicilli būdu Europos sąjungos šalyse svyruoja nuo 3 iki 10 metų. Asmuo, norintis įgyti pilietybę ius domicilli būdu privalo atsisakyti anksčiau turėtos pilietybės. Išskirtiniais atvejais (kai šalis neleidžia atsisakyti savo pilietybės arba, kai asmuo turi pabėgėlio statusą) natūralizuojantis leidžiama išlaikyti savo pradinę pilietybę. Asmuo pilietybę ius domicilli būdu gali įgyti tik tada, jei jis nebuvo teistas už tyčinį ar bendro pobūdžio nusikaltimą ir turi atitinkamas , kuriomis galėtų remti šalį. Asmuo, norintis įgyti pilietybę ius domicilli būdu turi laikyti tos šalies kalbos mokėjimo testą raštu (Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje ir Ispanijoje kalbos mokėjimo įgūdžiai paprastai yra patikrinami oficialaus interviu, kurį prižiūri natūralizacijos komisija, metu). Asmuo, norintis, įgyti pilietybę ius domicilli būdu taip pat turi laikyti šalies istorijos mokėjimo testą (Pavyzdžiui, Graikijoje istorijos ir kalbos mokėjimo žinios yra patikrinamos oficialaus interviu, kurį prižiūri natūralizacijos komisija, metu). Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Lietuvoje) asmuo, norintis įgyti pilietybę ius domicilli būdu privalo laikyti šalies konstitucijos pagrindų egzaminą.
Pilietybės įgijimo ius domicilli būdu skirtumai
Vienos valstybės vykdo labai griežtą pilietybės įgijimo ius domicilli būdu (natūralizacijos) politiką, o kitos - laisvesnę. Pavyzdžiui, Šveicarijoje, Vokietijoje natūralizacija yra suprantama kaip nedažna kai kuriems individams teikiama privilegija. Šiose šalyse natūralizacijos procedūra yra ilga ir sudėtinga, o kiekvienas pilietybės įgijimo prašymas yra kruopščiai ištiriamas. Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Prancūzijoje yra vykdoma žymiai liberalesnė pilietybės įgijimo ius domicilli būdu (natūralizacijos) politika. Šios šalys traktuoja imigrantus kaip būsimus piliečius, kurie pilietybę gali įgyti jus domicili būdu, todėl jose natūralizacijos procedūra yra paprasta, o daugumos pilietybės įgijimo prašymų tikrinimas yra paviršutiniškas.
Vokietija ir Prancūzija
Ius domicilli (natūralizacijos) modeliai Prancūzijoje ir Vokietijoje yra labai skirtingi. Prancūzijoje pilietybės įgijimas ius domicilli būdu yra žymiai liberalesnis nei Vokietijoje. Asmenys, norintys įgyti Vokietijos pilietybę ius domicilli būdu, paprastai turi Vokietijos teritorijoje gyventi ne trumpiau nei 10 metų, o asmenys, norintys tuo pačiu būdu įgyti Prancūzijos pilietybę, turi Prancūzijos teritorijoje gyventi tik 5 metus. Be to, kandidatai, norintys įgyti pilietybę ius domicilli būdu Vokietijoje, paprastai privalo atsisakyti savo pradinės pilietybės, o Prancūzijoje to gali ir nedaryti.
Lietuva
Ius domicilli (natūralizacija) - pagrindinis būdas, kuriuo remiantis Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja užsienio valstybės piliečiai arba asmenys be pilietybės (apatridai). Pagal LR pilietybės įstatymo 12 straipsnį Lietuvos Respublikos pilietybė ius domicilli būdu gali būti suteikta asmeniui, jeigu jis to prašo, sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas: išlaikė lietuvių kalbos egzaminą (moka kalbėti ir skaityti lietuviškai);
- turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius 10 metų;
- turi nuolatinę darbo vietą arbą nuolatinį pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
- išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
- yra be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Asmuo, prašantis suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę turi atitikti absoliučiai visas Pilietybės įstatymo 12 straipsnyje nustatytas sąlygas. Jeigu bent viena iš aukščiau išvardintų sąlygų nėra patenkinama, Lietuvos Respublikos pilietybė asmeniui ius domicilli būdu negali būti suteikiama.
Sėslumo cenzas
Sėslumo cenzas, reikalingas norint įgyti pilietybę ius domicilli būdu:
- 3 metai - Belgija, Jungtinė Karalystė
- 4 metai - Airija
- 5 metai - Kipras, Malta, Estija, Latvija, Čekija, Slovakija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Švedija
- 8 metai - Vengrija
- 10 metų - Lenkija, Slovėnija, Graikija, Italija, Portugalija, Ispanija
Literatūra
- Rainer Bauböck, Eva Ersbol, Kees Groenendijk, Harald Waldrauch. Acquisition and loss of nationality. Policies and trends in 15 European countries|Volume 1: comparative analyses, Amsterdam university press, 2006 m.
- Vytautas Sinkevičius. Lietuvos Respublikos pilietybė 1918-1990 metais. Vilnius, 2002 m.
- Rogers Brubaker. Pilietybė ir tautiškumas Prancūzijoje ir Vokietijoje. Vilnius, 1998 m.
- Odmalm Pontus. Migration policies and political participation: inclusion or intrusion in western Europe. Jungtinė Karalystė, 2005 m.
- Rosemory Sales. Understanding immigration and refugee policy: contradictions and continuities. Jungtinė Karalystė, 2007 m.
- Marc Mojé Howard. Variation in dual citizenship policies in the countries of the EU. International Migration Review 39.3, 2005 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ius domicilli, Kas yra Ius domicilli? Ką reiškia Ius domicilli?
Ius domicilli lot ius domicilli gyvenamosios vietos teise pilietybes įgijimas naturalizacijos pilietybes suteikimo uzsienio valstybes pilieciui ar asmeniui be pilietybes budu Ius domicilli principas paprastai yra pagrįstas seslumo cenzu nepertraukiamai pragyventu laikotarpiu salyje Del sios priezasties pilietybe ius domicilli budu gali įgyti asmuo kuris joje gyvena tam tikra tos salies pilietybes įstatyme reglamentuota laikotarpį bet nera su ta salimi susijes kokiu nors specialiu statusu pavyzdziui gimes toje salyje susijes su tos salies pilieciais giminystes rysiais turintis tos salies pabegelio statusa ir t t Siuo atveju lojalumas valstybei yra nustatomas pagal asmens seslumo cenza joje bei savanoriskai pareiksta nora tapti tos valstybes pilieciu Pilietybes įgijimo ius domicilli budu salygosRemiantis ius domicilli pilietybes teises ir pareigos yra suteikiamos ne kilmes pagrindu o pagal salies pilietybes įstatyme reglamentuotas naturalizacijos salygas Pilietybes įgijimo ius domicilli naturalizacijos budu salygos apima amziaus limita seslumo cenza salyje salyga prarasti anksciau tureta pilietybe asmens nora integruotis salyje nuolatinio pragyvenimo saltinio turejima salies kalbos mokejima salies istorijos mokejima salies konstitucijos mokejima Minimalus amzius norint įgyti pilietybe ius domicilli budu yra 18 metu Seslumo cenzas norint įgyti pilietybe ius domicilli budu Europos sajungos salyse svyruoja nuo 3 iki 10 metu Asmuo norintis įgyti pilietybe ius domicilli budu privalo atsisakyti anksciau turetos pilietybes Isskirtiniais atvejais kai salis neleidzia atsisakyti savo pilietybes arba kai asmuo turi pabegelio statusa naturalizuojantis leidziama islaikyti savo pradine pilietybe Asmuo pilietybe ius domicilli budu gali įgyti tik tada jei jis nebuvo teistas uz tycinį ar bendro pobudzio nusikaltima ir turi atitinkamas kuriomis galetu remti salį Asmuo norintis įgyti pilietybe ius domicilli budu turi laikyti tos salies kalbos mokejimo testa rastu Austrijoje Prancuzijoje Vokietijoje Graikijoje ir Ispanijoje kalbos mokejimo įgudziai paprastai yra patikrinami oficialaus interviu kurį priziuri naturalizacijos komisija metu Asmuo norintis įgyti pilietybe ius domicilli budu taip pat turi laikyti salies istorijos mokejimo testa Pavyzdziui Graikijoje istorijos ir kalbos mokejimo zinios yra patikrinamos oficialaus interviu kurį priziuri naturalizacijos komisija metu Kai kuriose salyse pavyzdziui Lietuvoje asmuo norintis įgyti pilietybe ius domicilli budu privalo laikyti salies konstitucijos pagrindu egzamina Pilietybes įgijimo ius domicilli budu skirtumaiVienos valstybes vykdo labai griezta pilietybes įgijimo ius domicilli budu naturalizacijos politika o kitos laisvesne Pavyzdziui Sveicarijoje Vokietijoje naturalizacija yra suprantama kaip nedazna kai kuriems individams teikiama privilegija Siose salyse naturalizacijos procedura yra ilga ir sudetinga o kiekvienas pilietybes įgijimo prasymas yra kruopsciai istiriamas Kitose valstybese pavyzdziui Jungtinese Amerikos Valstijose Kanadoje Prancuzijoje yra vykdoma zymiai liberalesne pilietybes įgijimo ius domicilli budu naturalizacijos politika Sios salys traktuoja imigrantus kaip busimus piliecius kurie pilietybe gali įgyti jus domicili budu todel jose naturalizacijos procedura yra paprasta o daugumos pilietybes įgijimo prasymu tikrinimas yra pavirsutiniskas Vokietija ir Prancuzija Ius domicilli naturalizacijos modeliai Prancuzijoje ir Vokietijoje yra labai skirtingi Prancuzijoje pilietybes įgijimas ius domicilli budu yra zymiai liberalesnis nei Vokietijoje Asmenys norintys įgyti Vokietijos pilietybe ius domicilli budu paprastai turi Vokietijos teritorijoje gyventi ne trumpiau nei 10 metu o asmenys norintys tuo paciu budu įgyti Prancuzijos pilietybe turi Prancuzijos teritorijoje gyventi tik 5 metus Be to kandidatai norintys įgyti pilietybe ius domicilli budu Vokietijoje paprastai privalo atsisakyti savo pradines pilietybes o Prancuzijoje to gali ir nedaryti LietuvaIus domicilli naturalizacija pagrindinis budas kuriuo remiantis Lietuvos Respublikos pilietybe įgyja uzsienio valstybes pilieciai arba asmenys be pilietybes apatridai Pagal LR pilietybes įstatymo 12 straipsnį Lietuvos Respublikos pilietybe ius domicilli budu gali buti suteikta asmeniui jeigu jis to praso sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka sias salygas islaike lietuviu kalbos egzamina moka kalbeti ir skaityti lietuviskai turi nuolatine gyvenamaja vieta Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius 10 metu turi nuolatine darbo vieta arba nuolatinį pragyvenimo saltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje islaike Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindu egzamina yra be pilietybes arba yra pilietis tokios valstybes pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybes įgijimo atveju praranda tos valstybes pilietybe arba rastu pranesa apie savo sprendima atsisakyti turimos kitos valstybes pilietybes kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybe Asmuo prasantis suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybe turi atitikti absoliuciai visas Pilietybes įstatymo 12 straipsnyje nustatytas salygas Jeigu bent viena is auksciau isvardintu salygu nera patenkinama Lietuvos Respublikos pilietybe asmeniui ius domicilli budu negali buti suteikiama Seslumo cenzasSeslumo cenzas reikalingas norint įgyti pilietybe ius domicilli budu 3 metai Belgija Jungtine Karalyste 4 metai Airija 5 metai Kipras Malta Estija Latvija Cekija Slovakija Liuksemburgas Nyderlandai Svedija 8 metai Vengrija 10 metu Lenkija Slovenija Graikija Italija Portugalija IspanijaLiteraturaRainer Baubock Eva Ersbol Kees Groenendijk Harald Waldrauch Acquisition and loss of nationality Policies and trends in 15 European countries Volume 1 comparative analyses Amsterdam university press 2006 m Vytautas Sinkevicius Lietuvos Respublikos pilietybe 1918 1990 metais Vilnius 2002 m Rogers Brubaker Pilietybe ir tautiskumas Prancuzijoje ir Vokietijoje Vilnius 1998 m Odmalm Pontus Migration policies and political participation inclusion or intrusion in western Europe Jungtine Karalyste 2005 m Rosemory Sales Understanding immigration and refugee policy contradictions and continuities Jungtine Karalyste 2007 m Marc Moje Howard Variation in dual citizenship policies in the countries of the EU International Migration Review 39 3 2005 m