Apie 1211 m mūšį tarp estų ir riterių žr dd 54 20 12 š pl 9 42 59 r ilg 54 3366681 š pl 9 7163532 r ilg 54 3366681 9 716
Turaidos mūšis

- Apie 1211 m. mūšį tarp estų ir riterių žr.
54°20′12″š. pl. 9°42′59″r. ilg. / 54.3366681°š. pl. 9.7163532°r. ilg.
Turaidos mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Turaidos pilis | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Rygos miestiečiai LDK | Vokiečių ordinas | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Vytenis | Livonijos krašto magistras Brunas (Bruno von Livland) | ||||||
Pajėgos | |||||||
nežinoma | nežinoma | ||||||
Nuostoliai | |||||||
nežinoma | Magistras Brunas ir 22 riteriai |
Turaidos mūšis – mūšis, įvykęs 1298 m. birželio 1 d. prie Gaujos upės ties pilimi (vok. Treiden) tarp Rygos miesto ir LDK jungtinių pajėgų, vadovaujamų Didžiojo kunigaikščio Vytenio, su Vokiečių ordinu.
Vytenis savo valdymo metais beveik kasmet vedė kariuomenę į mūšius su Vokiečių ordinu. Ordinas šiuo laikotarpiu stengėsi įsitvirtinti Žemaitijoje, taip sujungdamas savo Prūsijos ir Livonijos šakų teritorijas.
Didele diplomatine pergale laikoma Vytenio sudaryta sąjunga su Rygos miestu, kuomet tapo saugios kunigaikštystės vakarinės sienos. 1296 m. Livonijos konfederacijoje kilo vidinis konfliktas tarp Rygos arkivyskupijos, Livonijos ordino riterių ir miestiečių. Nesėkmingai tarpininkavęs konfliktuojančioms pusėms ir palaikęs miestiečius, arkivyskupas Johanas III (Johannes III von Schwerin) buvo įkalintas. Tai matydamas Vytenis Rygai pasiūlė pagalbą. 1298 m. kovo 30 d. su Rygos miestu bei arkivyskupu sudarė sąjungą prieš Ordiną ir pasižadėjo su savo kariais pagonimis priimti krikščionybę.
Rygiečiai ir lietuviai sudavė keletą skaudžių smūgių Vokiečių ordinui. Vytenio kariuomenė užėmė Karksi (Karkhus) pilį (dab. Estijoje), surengė jos įgulos žudynes, paėmė daug belaisvių. Livonijos pajėgos susirėmė su lietuviais birželio 1 d. prie Gaujos upės. Nors atrodė, kad riteriai laimės, tačiau laiku gautas pastiprinimas iš Rygos arkivyskupo pusės lėmė triuškinantį riterių pralaimėjimą.
Lietuviai nukovė Vokiečių ordino Livonijos krašto magistrą Bruną (Bruno von Livland), Viljandžio (Fellin) komtūrą ir 22 riterius (kitais duomenimis – 60). Gavusi pastiprinimą, jungtinė Prūsijos ir Livonijos kryžiuočių kariuomenė birželio 29 d. prie Adažių (Neuermühlen) įvykusiame Bukultės mūšyje sumušė rygiečius ir lietuvius. Pasak kryžiuočių kronikininko Petro Dusburgiečio, pralaimėjusieji čia neteko 4000 karių. Riteriai apsupo ir plėšė Rygą. Tik Danijos karaliui Erikui VI pagrasinus pulti Livoniją padėti arkivyskupui Johanui III, buvo pasiektos paliaubos, konflikte tarpininkavo popiežius Bonifacas VIII. Nors Lietuva ir buvo priversta sudaryti paliaubas su Ordinu, bet jos sąjunga su Ryga nenutrūko dar 15 metų.
Nuorodos
- Sąrašas:Lietuvos kariuomenės mūšiai
- Viduramžių Lietuva. Chronologija Archyvuota kopija 2012-03-28 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Turaidos mūšis, Kas yra Turaidos mūšis? Ką reiškia Turaidos mūšis?
Apie 1211 m musį tarp estu ir riteriu zr dd 54 20 12 s pl 9 42 59 r ilg 54 3366681 s pl 9 7163532 r ilg 54 3366681 9 7163532 Turaidos musisTuraidos pilisData 1298 m birzelio 1 d Vieta prie Gaujos upes ties Latvija Rezultatas LDK pergaleKonflikto salysRygos miestieciai LDK Vokieciu ordinasVadovai ir kariniai vadaiVytenis Livonijos krasto magistras Brunas Bruno von Livland Pajegosnezinoma nezinomaNuostoliainezinoma Magistras Brunas ir 22 riteriai Turaidos musis musis įvykes 1298 m birzelio 1 d prie Gaujos upes ties pilimi vok Treiden tarp Rygos miesto ir LDK jungtiniu pajegu vadovaujamu Didziojo kunigaikscio Vytenio su Vokieciu ordinu Vytenis savo valdymo metais beveik kasmet vede kariuomene į musius su Vokieciu ordinu Ordinas siuo laikotarpiu stengesi įsitvirtinti Zemaitijoje taip sujungdamas savo Prusijos ir Livonijos saku teritorijas Didele diplomatine pergale laikoma Vytenio sudaryta sajunga su Rygos miestu kuomet tapo saugios kunigaikstystes vakarines sienos 1296 m Livonijos konfederacijoje kilo vidinis konfliktas tarp Rygos arkivyskupijos Livonijos ordino riteriu ir miestieciu Nesekmingai tarpininkaves konfliktuojancioms pusems ir palaikes miestiecius arkivyskupas Johanas III Johannes III von Schwerin buvo įkalintas Tai matydamas Vytenis Rygai pasiule pagalba 1298 m kovo 30 d su Rygos miestu bei arkivyskupu sudare sajunga pries Ordina ir pasizadejo su savo kariais pagonimis priimti krikscionybe Rygieciai ir lietuviai sudave keleta skaudziu smugiu Vokieciu ordinui Vytenio kariuomene uzeme Karksi Karkhus pilį dab Estijoje surenge jos įgulos zudynes paeme daug belaisviu Livonijos pajegos susireme su lietuviais birzelio 1 d prie Gaujos upes Nors atrode kad riteriai laimes taciau laiku gautas pastiprinimas is Rygos arkivyskupo puses leme triuskinantį riteriu pralaimejima Lietuviai nukove Vokieciu ordino Livonijos krasto magistra Bruna Bruno von Livland Viljandzio Fellin komtura ir 22 riterius kitais duomenimis 60 Gavusi pastiprinima jungtine Prusijos ir Livonijos kryziuociu kariuomene birzelio 29 d prie Adaziu Neuermuhlen įvykusiame Bukultes musyje sumuse rygiecius ir lietuvius Pasak kryziuociu kronikininko Petro Dusburgiecio pralaimejusieji cia neteko 4000 kariu Riteriai apsupo ir plese Ryga Tik Danijos karaliui Erikui VI pagrasinus pulti Livonija padeti arkivyskupui Johanui III buvo pasiektos paliaubos konflikte tarpininkavo popiezius Bonifacas VIII Nors Lietuva ir buvo priversta sudaryti paliaubas su Ordinu bet jos sajunga su Ryga nenutruko dar 15 metu NuorodosSarasas Lietuvos kariuomenes musiai Viduramziu Lietuva Chronologija Archyvuota kopija 2012 03 28 is Wayback Machine projekto