Bukultų mūšisPriklauso Viduramžių Livonijos žemėlapisData 1298 m birželio 29 d Vieta Livonija dab Latvija Rezultatas Kry

Bukultų mūšis

Priklauso:

Viduramžių Livonijos žemėlapis

Data	1298 m. birželio 29 d.
Vieta	, Livonija (dab. Latvija)
Rezultatas	Kryžiuočių ordino pergalė

Konflikto šalys

Rygos arkivyskupija
Rygos miestas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Vokiečių ordinas

Vadovai ir kariniai vadai

Vytenis

Nuostoliai

~4000 karių, iš jų – ~400 Rygos miestiečių

Bukultų mūšis (Adažių mūšis, Nojermiūleno mūšis, vok. Schlacht der Neuermühlen, latv. Kauja pie Bukultiem) – 1298 m. birželio 29 d. prie Nojermiūleno (dab. , Rygos miesto dalis, Latvija) įvykusios kautynės tarp Lietuvos kariuomenės, Rygos arkivyskupo, Rygos miesto pajėgų ir Karaliaučiaus komtūro vadovaujamos Kryžiuočių ordino kariuomenių, vienas 1297–1298 m. Livonijos vidaus karo mūšių.

Priešistorė

1297 m. prasidėjusio Livonijos vidaus karo pradžioje Livonijos ordinas Rygos-Vidžemės kelyje prie naujojo malūno pastatė pilį (iš čia ir vokiškas pavadinimas – Neuermühlen). 1298 m. pavasarį Lietuvos valdovas Vytenis kartu su Rygos miesto kariuomene įsiveržė į Ordino valdas dabartinės Estijos pietuose, sunaikino ordino , paėmė daug grobio ir belaisvių. Grįžtant 1298 m. birželio 1 d. prie Turaidos pilies Vytenio vadovaujamą dalinį nesėkmingai puolė Livonijos magistro Brunono vadovaujamos pajėgos, tačiau Turaidos mūšyje jos buvo nugalėtos.

Lygiagrečiai vykusi Kryžiuočių ordino intervencinė ekspedicija į Lietuvą neatnešė norimų rezultatų. Po šio nesėkmingo žygio didysis magistras Gotfridas fon Hohenlojė tiesiogiai atakuoti Livonijoje veikusias Lietuvos pajėgas, paremti Livonijos riterius kovoje su vidaus opozicija (Rygos arkivyskupu) ir jo sąjungininkais lietuviais.^{[paaiškinti]} Teutonų pajėgoms vadovavo Karaliaučiaus komtūras Bertoldas Briuhafenas.

Mūšio eiga

Šv. Petro ir Povilo dieną (birželio 28 d.) arkivyskupo vasalų kariai bei Rygos miestiečių pajėgos apgulė ordino Bukultų pilį netoli Rygos. Nėra užfiksuota, kokio dydžio Lietuvos pajėgos rėmė šį puolimą.

Apgultiesiems į pagalbą atskubėjusios Karaliaučiaus pajėgos nugalėjo arkivyskupo ir Rygos karius. Mūšyje žuvo apie 400 Rygos miestiečių. Pasak kryžiuočių kronikininko Petro Dusburgiečio, pralaimėjusieji čia neteko 4000 karių.

Pasekmės

Po pergalingo mūšio Ordino kariuomenė ruošėsi šturmuoti Rygą, tačiau Danijos karaliui pagrasinus stoti į karą Rygos arkivyskupo pusėje, buvo sudarytos paliaubos. Konflikte tarpininkavo ir popiežius Bonifacas VIII. Nors Lietuva ir buvo priversta sudaryti paliaubas su Ordinu, jos sąjunga su Ryga nenutrūko dar 15 metų. Pagal susitarimą arkivyskupas Janas III Šverinietis buvo paleistas iš įkalinimo Viljandyje.

Ši pergalė leido Kryžiuočių ordinui stabilizuoti padėtį Livonijoje bei suaktyvinti veiklą Žemaitijoje ir Aukštaitijoje. 1300–1315 m. Ordinas surengė 20 dokumentuotų išpuolių prieš Lietuvą.

Bibliografija

Marian Biskup, Gerard Labuda, Dzieje zakonu krzyżackiego w Prusach, Wydawnictwo Morskie, Gdańsk 1987, p. 181. ISBN 8321572200.
Maciej Dorna Bracia zakonu krzyżackiego w Prusach w latach 1228–1309, Wydawnictwo Poznańskie, Poznań 2004, p. 116–117.
Johannes Voigt. Geschichte Preussens: Bd. IV. Die Zeit von der Unterwerfung der Preussen 1283 bis zu Dieterichs von Altenburg Tod 1341. Koenigsberg: Verlage der Gebrüder Bornträger, 1830

Išnašos

Rusova Livonijas hronika, archyvuota 2013 m. vasario 19 d., Wayback Machine
Johannes Voigt. Geschichte Preussens: Bd. IV. Die Zeit von der Unterwerfung der Preussen 1283 bis zu Dieterichs von Altenburg Tod 1341. Koenigsberg: Verlage der Gebrüder Bornträger, 1830
Ochmański, Jerzy. Historia Litwy. p. 52.

[1] Rusova Livonijas hronika, archyvuota 2013 m. vasario 19 d., Wayback Machine

[2] Johannes Voigt. Geschichte Preussens: Bd. IV. Die Zeit von der Unterwerfung der Preussen 1283 bis zu Dieterichs von Altenburg Tod 1341. Koenigsberg: Verlage der Gebrüder Bornträger, 1830

[3] Ochmański, Jerzy. Historia Litwy. p. 52.