Jonavos geležinkelio tiltas

Jonavos geležinkelio tiltas
Geležinkelio tiltas nuo miesto centro pusės
Jonavos geležinkelio tiltas 55°04′31″š. pl. 24°17′38″r. ilg. / 55.075278°š. pl. 24.293889°r. ilg. / 55.075278; 24.293889 (Jonavos geležinkelio tiltas)
Vieta	Jonava
Kerta	Nerį
Ilgis	206 m.
Plotis	5,9 m (senoji pusė – 4,4 m)
Aukštis	19,5 m
Pastatytas	1915 m.
Renovuotas	2022 m.
Medžiagos	Geležinės konstrukcijos
Konstrukcija	Santvarinis tiltas

Jonavos geležinkelio tiltas (dar kitaip vad. Jonavos geležinis tiltas) – tiltas per Neries upę, Jonavos pietryčiuose. Kairiuoju krantu po tiltu praeina Taurostos g. (kelias  A6  Kaunas–Zarasai–Daugpilis ), dešiniuoju – Panerių g. Apie 300 m pasroviui upėje susiformavusi Jonavos Neries sala. Už pusės kilometro, miesto pusėje stovi Jonavos geležinkelio viadukas.

Statinys reikšmingas konstruktyviniu, architektūriniu ir kraštovaizdiniu požiūriu. Tiltą sudaro geležinės konstrukcijos, besiremiančios į 3 iš plytų pastatytas atramas: 2 Neries krantuose bei vieną atramą upės vagos viduryje. Reikšmingas istorinis akcentas yra išlikęs Neries upėje sugriauto tilto tauras.

Istorija

Liepojos–Romnų geležinkelio atkarpoje per Neries upę Jonavoje 1871 m. buvo pastatytas ir išbandytas pirmasis medinis tiltas. Tuo pačiu metu šalia jo pradėtas statyti metalinis, 140 m ilgio, 4 angų santvarinis tiltas, užbaigtas 1873 m.

1901-1904 m. šalia esamo tilto, supylus pylimą bei abejose upės pusėse suformavus reljefą naujam geležinkelio tiltui, esamas metalinis tiltas buvo pritaikytas automobilių eismui. Naująjį keturių angų geležinkelio tiltą, nutolusį apie 20-25 metrus nuo pirmojo, projektavo broliai Petras ir . Tilto atramos ir tauras buvo pritaikyti dvikeliui geležinkeliui, tilto ilgis siekė 206 m, plotis - 5,9 m.

Per Pirmąjį pasaulinį karą tiltą sugriovė Rusijos imperijos kariuomenė, susprogdinusi tilto atramą kairiajame upės krante. 1915 m. tiltas atstatytas.

1944 m. abu tiltus susprogdino besitraukianti iš Jonavos Vokietijos kariuomenė (iki šių laikų yra išlikę abiejų tiltų taurai). Pokaryje pradėti geležinkelio tilto atstatymo darbai. 1948 m. atstatyta kairioji tilto pusė (pastaruoju metu nebuvo naudojama), 1983 m. – dešinioji. Tiltui statyti panaudotas iš Vokietijos atgabentas trofėjinis plieninis Rot-Vagnerio santvarų sistemos tiltas. 1983 m. šalia jo, ant tų pačių atramų, buvo pastatytas kitokios santvarinės sistemos tiltas, kuris yra naudojamas iki šiol.

2008 m. ant išlikusios senojo tilto atramos buvo planuota pastatyti Žemynos skulptūrą.

2020 m. pradėta geležinkelio tilto rekonstrukcija.2022 m. baigti tilto renovacijos darbai, kurie atsiėjo beveik 12,5 mln. eurų. Šalia tilto (Taurostos g.) įrengtoje aikštelėje eksponuojamas tilto išsaugotos santvaros fragmentas.

Vienkelis geležinkelio tiltas yra išskirtinis – jis sudarytas iš dviejų atskirų tiltų, iš kurių tik vienas yra eksploatuojamas. Šiuo tiltu privalo būti užtikrintas nenutrūkstamas traukinių judėjimas, todėl nuspręsta rekonstruoti nenaudojamą tiltą ir po rekonstravimo juo nukreipti geležinkelių eismą, o naudojamą tiltą užkonservuoti.

Geležinkelio tilto fortifikacija

Pagrindinis straipsnis – Jonavos geležinkelio tilto bunkeriai.

Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos šalia tilto, abipus upės, stovėjo penki gynybiniai statiniai. Pirmieji fortifikaciniai statiniai tilto gynybai panaudoti maždaug XX a. pradžioje. Cariniu laikotarpiu pastatytos gelžbetoninės slėptuvės, vadinamieji „blokhausai“, skirti ginti tiltą ir jo prieigas lengvųjų šaunamųjų ginklų ugnimi. Tarpukaryje senieji statiniai buvo vertinami kaip netinkami tilto gynybai. 1937 m. pagal inžinieriaus Juozo Vitkaus-Kazimieraičio projektą Lietuvos kariuomenė įrengė aktyvias gelžbetonines slėptuves tilto ir jo prieigų gynybai. Jų išdėstymas neleido priartėti priešui prie tilto, neapšaudant bent iš vienos iš slėptuvių. Tai buvo pirmieji tokio tipo įtvirtinimai Lietuvoje, suprojektuoti ir įgyvendinti vietos inžinierių pajėgomis. Panašus gynybos projektas buvo realizuotas ir prie kito Lietuvos geležinkelio tilto – Lyduvėnų tilto per Dubysą.

Galerija

• Geležinkelio tilto bunkeris kairiajame krante („Achemos“ pusėje)
• Bunkeris dešiniajame krante (miesto centro pusėje)
• Priekyje – senojo tilto atrama (1914 m.)
• Senoji atrama (vaizdas nuo dešiniojo kranto)
• Nenaudojama tilto pusė
• Vaizdas ant tilto (abi tilto pusės)

Literatūra

• Eligijus Juvencijus Morkūnas. Technikos paminklai Lietuvoje. Kultūros paveldo centro leidykla „Savastis„. Vilnius, 2000.
• Darius Klibavičius. Jonavos tiltai // Jonavos rajono laikraštis „Naujienos“. – 2000 m. liepos 11 d., p. 4.

Šaltiniai

1. Pradedama geležinkelio tilto per Nerį rekonstrukcija Jonavoje – vairuotojų laukia eismo ribojimai
2. „LTG Infra“ baigė Jonavos geležinkelio tilto rekonstrukciją jonavosnaujienos.lt
3. Eksponuojamas išsaugotas senojo Jonavos geležinkelio tilto fragmentas jonavoszinios.lt
4. „LTG Infra“ baigė Jonavos geležinkelio tilto rekonstrukciją ltginfra.lt
5. „Objekto Nr. 43871 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos

Vikiteka: Jonavos geležinkelio tiltas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Senoji geležinkelio tilto atrama Neries upėje, ant kurios 2008 m. stovės Žemynos skulptūra Archyvuota kopija 2008-11-10 iš Wayback Machine projekto.
• Geležinkelio tiltas naktį Archyvuota kopija 2012-11-09 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvos kariuomenės slėptuvės^{[neveikianti nuoroda]}
• Geležinkelio tiltas per Nerį Jonavoje^{[neveikianti nuoroda]} (Henriko Kebeikio kolekcija, 273-285 nuotraukos)

Artimiausi tiltai per Nerį
prieš srovę:	Jonavos geležinkelio tiltas	pasroviui:
Taurostos tiltas		Jonavos tiltas