Hikikomori jap 引きこもり atsiskyrimas izoliacija asmuo paprastai vaikas paauglys jaunuolis ar jaunas suaugęs žmogus atsisakę

Hikikomori (jap. 引きこもり, „atsiskyrimas, izoliacija“) – asmuo (paprastai vaikas, paauglys, jaunuolis ar jaunas suaugęs žmogus), atsisakęs socialinio gyvenimo ir siekiantis socialinės izoliacijos, savo noru nedalyvaujantis visuomeniniame gyvenime, visiškai atsiribojantis nuo išorinio pasaulio ir gyvenantis tik savo asmeninėje erdvėje (paprastai tik savo kambaryje). Priežastis – nesugebėjimas pereiti iš vaikystės ir jaunystės į suaugusiųjų gyvenimą.

Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės ministerija hikikomori laiko asmenį, atsisakantį išeiti iš namų (su retomis išimtimis) daugiau nei 6 mėnesių laikotarpiui. Kai kurie hikikomori iš namų neišeina netgi kelerius metus ar dešimtmečius. Dažnai izoliacija prasideda atsisakymu lankyti mokyklą.

Hikikomori reiškinys labiausiai paplitęs Rytų Azijoje – Japonijoje, Pietų Korėjoje, Taivane, Kinijoje, tačiau pasireiškia ir Vakarų šalyse. Atsiskyrimą lemia itin konkurencinga visuomenės hierarchija, sunkūs mokymo krūviai, netolerancija nonkonformistiškiems asmenims, ypač būdinga Rytų Azijoje. Atsiskyrėlis paprastai turi socialinę fobiją, viešojoje aplinkoje kenčia ujimą, patyčias, nesugeba susidoroti su keliamais reikalavimais. Žmogus būna liūdnas, neturi draugų, tampa drovus, nekalbus.

Dėl nepakeliamo visuomenės spaudimo tokie žmonės dažnai atsiriboja nuo pasaulio užsidarę savo kambaryje ir dienas leidžia miegodami, žiūrėdami televizorių, naršydami internete, žaisdami kompiuterinius žaidimus, skaitydami knygas, klausydami muzikos. Hikikomori tampa visiškai priklausomi nuo juos išlaikančių tėvų. Hikikomori būdamas izoliacijoje vis labiau praranda socialinius įgūdžius, vis labiau vengia tarpasmeninių santykių. Dėl nutrauktų mokslų tokiems asmenims vėliau sudėtinga iš naujo integruotis į mokymąsi, o dėl darbo patirties neturėjimo – į .

Daugelis šeimų, turinčių hikikomori, tai slepia, nenorėdami užtraukti gėdos, visuomenės apkalbų, tačiau taip pat nežino kaip elgtis su vaiku ir dažnai palieka problemą likimo valiai.

Taip pat skaitykite

Nuorodos

„Beveikhikikomoriai“ Lietuvoje (Inesa Gailienė, lrytas.lt, 2011-05-22 08:53)

Šaltiniai

Kremer, William; Hammond, Claudia (2003-07-05). „Hikikomori: Why are so many Japanese men refusing to leave their rooms?“. BBC News. BBC. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-22. Nuoroda tikrinta 2016-03-11.
Teo, Alan R. (2013). „Social Isolation Associated with Depression: A Case Report of Hikikomori“. International Journal of Social Psychiatry. 59 (4): 339–341. doi:10.1177/0020764012437128. PMC 4886854. PMID 22408115.
Itou, Junichirou (2003). Shakaiteki Hikikomori Wo Meguru Tiiki Seisin Hoken Katudou No Guide-line [Guideline on Mental Health Activities in Communities for Social Withdrawal] (japonų). Tokyo: Ministry of Health, Labor, and Welfare.

[1] Kremer, William; Hammond, Claudia (2003-07-05). „Hikikomori: Why are so many Japanese men refusing to leave their rooms?“. BBC News. BBC. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-22. Nuoroda tikrinta 2016-03-11.

[teo-2] Teo, Alan R. (2013). „Social Isolation Associated with Depression: A Case Report of Hikikomori“. International Journal of Social Psychiatry. 59 (4): 339–341. doi:10.1177/0020764012437128. PMC 4886854. PMID 22408115.

[3] Itou, Junichirou (2003). Shakaiteki Hikikomori Wo Meguru Tiiki Seisin Hoken Katudou No Guide-line [Guideline on Mental Health Activities in Communities for Social Withdrawal] (japonų). Tokyo: Ministry of Health, Labor, and Welfare.