Žemasis PavilnysPavilnio geležinkelio stotisŽemasis Pavilnys54 40 41 š pl 25 21 25 r ilg 54 678 š pl 25 357 r ilg 54 678
Žemasis Pavilnys

Žemasis Pavilnys | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
Žemasis Pavilnys | ||||||
54°40′41″š. pl. 25°21′25″r. ilg. / 54.678°š. pl. 25.357°r. ilg. | ||||||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |||||
Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė | |||||
Seniūnija | Naujosios Vilnios seniūnija | |||||
Vikiteka | Žemasis Pavilnys | |||||
| ||||||
Istoriniai pavadinimai | lenk. Kolonia Wileńska |
Žemasis Pavilnys – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo miesto centro, tarp Naujosios Vilnios, Markučių ir Rasų. Yra Pavilnio geležinkelio stotis. Pietuose ant šlaito yra Aukštasis Pavilnys, su kuriuo jungia akmenimis grįstas Tuputiškių serpantinas, vienintelis toks Lietuvoje, nutiestas XX a. pradžioje. Praeina Vilniaus–Naujosios Vilnios geležinkelio linija, už jos esanti dalis vadinama Tuputiškėmis. Žemąjį Pavilnį aptarnauja 13 maršruto autobusai ir mikroautobusai.
Etimologija
1911 m. Vilniaus geležinkeliečiai, susibūrę į „Gyvenamųjų namų statybos susivienijimą“, liaudiškai vadinta Kolonija, 1911 m. įsigijo 80 ha žemės sklypą prie geležinkelio. Žemutinėje terasoje buvo 20 sklypų, aukštutinėje – 180. Jų pastangomis 1912 m. prie geležinkelio įrengta platforma, prie kurios 1914 m. prie kasdien sustodavo 8 traukiniai, buvo įrengtas aklakelis statybinėms medžiagoms iškrauti.
Po II pasaulinio karo vietovė pervadinta Pavilniu – tikriausiai tai vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Vilnios upės, nors galėjo kilti ir nuo Vilniaus miesto, kurio pašonėje įsikūrė.
Istorija
XIX a. pabaigoje buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, ties Pavilniu traukiniai pradėjo važinėti 1862 m. kovo 15 d.
Pavilnys lenkmečiu buvo vadinamas Vilniaus kolonija, kadangi čia pradėjo kurtis geležinkelio tarnautojai. Vėliau apsigyveno ir Vilniaus inteligentai, dirbę mieste, o gyventi norėję sveikesnėje aplinkoje arčiau gamtos. To laikotarpio būdingas gyvenimas kruopščiai pavaizduotas lenkų vaidybiniame filme „Meilės įvykių kronika“, pagal Žemajame Pavilnyje gimusio rašytojo Tadeusz Konwicki to paties pavadinimo romaną.
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- „Žemėlapis koordinatėmis 54.68 ir 25.36“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
- Informacinis stendas, File:Pavilnys 1.jpg
Nuorodos
- Pavilnys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 802 psl.
- Pavilnys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 335
- Pavilnys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 519 psl.
- Pavilnys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 164 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žemasis Pavilnys, Kas yra Žemasis Pavilnys? Ką reiškia Žemasis Pavilnys?
Zemasis PavilnysPavilnio gelezinkelio stotisZemasis Pavilnys54 40 41 s pl 25 21 25 r ilg 54 678 s pl 25 357 r ilg 54 678 25 357 Zemasis Pavilnys Apskritis Vilniaus apskritisSavivaldybe Vilniaus miesto savivaldybeSeniunija Naujosios Vilnios seniunijaVikiteka Zemasis PavilnysVietovardzio kirciavimas 3bkirciuote Vardininkas Zemasis PavilnỹsIstoriniai pavadinimai lenk Kolonia Wilenska Zemasis Pavilnys Vilniaus miesto dalis esanti į rytus nuo miesto centro tarp Naujosios Vilnios Markuciu ir Rasu Yra Pavilnio gelezinkelio stotis Pietuose ant slaito yra Aukstasis Pavilnys su kuriuo jungia akmenimis grįstas Tuputiskiu serpantinas vienintelis toks Lietuvoje nutiestas XX a pradzioje Praeina Vilniaus Naujosios Vilnios gelezinkelio linija uz jos esanti dalis vadinama Tuputiskemis Zemajį Pavilnį aptarnauja 13 marsruto autobusai ir mikroautobusai Automotrise 620M į Kena ties PavilniuPazintinis stendasEtimologija1911 m Vilniaus gelezinkelieciai susibure į Gyvenamuju namu statybos susivienijima liaudiskai vadinta Kolonija 1911 m įsigijo 80 ha zemes sklypa prie gelezinkelio Zemutineje terasoje buvo 20 sklypu aukstutineje 180 Ju pastangomis 1912 m prie gelezinkelio įrengta platforma prie kurios 1914 m prie kasdien sustodavo 8 traukiniai buvo įrengtas aklakelis statybinems medziagoms iskrauti Po II pasaulinio karo vietove pervadinta Pavilniu tikriausiai tai vandenvardinis vietovardis kiles nuo Vilnios upes nors galejo kilti ir nuo Vilniaus miesto kurio pasoneje įsikure IstorijaXIX a pabaigoje buvo nutiestas Sankt Peterburgo Varsuvos gelezinkelis ties Pavilniu traukiniai pradejo vazineti 1862 m kovo 15 d Pavilnys lenkmeciu buvo vadinamas Vilniaus kolonija kadangi cia pradejo kurtis gelezinkelio tarnautojai Veliau apsigyveno ir Vilniaus inteligentai dirbe mieste o gyventi noreje sveikesneje aplinkoje arciau gamtos To laikotarpio budingas gyvenimas kruopsciai pavaizduotas lenku vaidybiniame filme Meiles įvykiu kronika pagal Zemajame Pavilnyje gimusio rasytojo Tadeusz Konwicki to paties pavadinimo romana SaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Zemelapis koordinatemis 54 68 ir 25 36 Map Baltic Maps Jana seta Ltd Nuoroda tikrinta 2021 10 13 Informacinis stendas File Pavilnys 1 jpgNuorodosPavilnys Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 2 K P Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1968 802 psl Pavilnys Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 335 Pavilnys Lietuviskoji tarybine enciklopedija VIII t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1981 T VIII Moreasas Pinturikjas 519 psl Pavilnys Musu Lietuva T 1 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1964 164 psl