Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Albano Lacialė it Albano Laziale Italijos miestas Romos provincijoje Lacijuje Miestas yra 25 km nuo Romos Albano Lacialė
Albano Lacialė
Albano Lacialė (it. Albano Laziale) – Italijos miestas Romos provincijoje, Lacijuje. Miestas yra 25 km nuo Romos.
| Albano Lacialė it. Città di Albano Laziale | |
|---|---|
| Albano Lacialės panorama | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Italija |
| Regionas | Lacijus |
| Provincija | Romos provincija |
| Meras | Nicola Marini |
| Gyventojų | 40 516 |
| Plotas | 23,93 km² |
| Tankumas | 1 693 žm./km² |
| Altitudė | 400 m |
| Pašto kodas | 00041 |
| Tel. kodas | 06 |
| Tinklalapis | www.comune.albanolaziale.rm.it |
| Vikiteka | Albano Lacialė |
| Miesto globėjas (-ai) | Šv. Pankras Romietis |
Istorija
Seniausi žmonių gyvenviečių įrodymai Albano Lacialės apylinkėse randami Tor Paluči, Kastel Saveli and Kole dei Kapučini vietovėse ir datuojami I tūkst. pr. m. e pradžioje. Tose vietose žmonės gyveno ir vėliau, o nuo Lacialės IIB laikotarpio (830 – 730 m. pr. m. e.) pradėjo sparčiai plisti. Manoma, kad tai susiję su legendinės lotynų sostinės įkūrimu, kuri tikriausiai buvo rytiniame Albano ežero krante, priešais Albano Lacialę.
Vėliau Albano Lacialė priklausė turtingam Aričijos miestui. Romos turtingieji čia statėsi vilas. Pompėjus šalia miesto irgi turėjo vilą Albanum Pompeii. Manoma, kad Senekos vilos griuvėsiai yra pietinėje Albano ežero pakrantėje. Domiciano laikais visos šios vilos buvo sujungtos į vieną priklausančią imperatoriui ir buvo vadinama Albanum Cesaris. Imperatorius Septimijus Severas apie 202 m. netoliese įkūrė karius. Taip atsirado Kastra Albana, milžiniška karių stovykla, kuri veikė iki III a. pabaigos. Išliko didelių Karakalos pirčių griuvėsiai.
Teigiama, kad 326 m. imperatorius Konstantinas I įsakė mieste pastatyti katedrą, skirtą Jonas Krikštytojui. Per Gotų karus VI a. Albano Lacialė susitraukė iki mažo įtvirtinto miestelio.Imperatorius Otonas I 964 m. atidavė miestą savo kapitonui Romoje Virginia Savelli. Popiežius 1118 m. slėpėsi Albano Lacialėje nuo neramumų Romoje ir panaikino miestui mokestį už malamus javus. Buvus schizmai popiežiaus Inocento II laikais, 1137 m. miestą trumpam buvo užėmęs antipopiežius . 1142 m. Albano Lacialę nusiaubė saracėnai. Po Monte Porcio mūšio 1168 m. Romos gyventojai norėjo atkeršyti Albanui, nes šis palaikė imperatoriaus Frydricho I Barbarosos pusę, tad miestas buvo nusiaubtas. Popiežius Eugenijus IV 1436 m. įsakė sugriauti miestą. 1697 m. Albano Lacialė tapo tiesiogiai pavaldi popiežiui.
Popiežius Pijus VI 1780 m. pradėjo pertvarkyti Via Appia, kad būtų galima greičiau nuvykti iš Romos į Teračiną, kur vyko pelkių nusausinimo darbai. Naujas kelias prisidėjo prie Albano ir kitų pakeliui buvusių miestų klestėjimo. Per Prancūzijos revoliuciją 1798 m. vasario 18 d. Albanas su Fraskačiu, Veletriu, o vėliau Marinu pasiskelbė „Seserine respublika“ kylančiai Romos respublikai. Vėliau miestas sukilo prieš prancūzus ir Joachim Murat kariai jį nusiaubė.
1816 m. liepos 6 d. popiežius Pijus VI vėl tapo Albano Lacialės valdytoju. 1870 m. miestas tapo Italijos karalystės dalimi.
Albano Lacialės senamiestis smarkiai nukentėjo per Antrojo pasaulinio karo bombardavimus.
Miestai partneriai
- , Lenkija, nuo 2004 m.
- Košalinas, Lenkija, nuo 2004 m.
- Alytus, Lietuva, nuo 2004 m.
- , Italija
Išnašos
- Pino Chiarucci, La Civiltà Laziale e gli insediamenti albani in particolare, in Pino Chiarucci (a cura di), Il Lazio Antico - Corso di Archeologia tenutosi presso il Museo Civico di Albano 1982-1983, p. 35.
- Girolamo Torquati, Studi storico-archeologici sulla città e sul territorio di Marino, vol. I, capp. II - X.
- Riferita dal bibliotecario di S.R.E. Anastasio nella sua opera Vita Sancti Silvestri Papae, e riportata dal Riccy nelle sue Memorie storiche dell'antichissima Alba-Longa e dell'Albano moderna.
- Collocate, secondo il Lugli, nei vomitoria dell'anfiteatro romano.
- Giovanni Antonio Ricci, Memorie storiche dell'antichisima città di Alba Longa e dell'Albano moderno, libro III, capo VIII pp. 254-255.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Albano Lacialė, Kas yra Albano Lacialė? Ką reiškia Albano Lacialė?
Albano Laciale it Albano Laziale Italijos miestas Romos provincijoje Lacijuje Miestas yra 25 km nuo Romos Albano Laciale it Citta di Albano LazialeAlbano Laciales panoramaAlbano Laciale41 44 00 s pl 12 40 00 r ilg 41 73333 s pl 12 66667 r ilg 41 73333 12 66667 Albano Laciale Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe ItalijaRegionas LacijusProvincija Romos provincijaMeras Nicola MariniGyventoju 2010 40 516Plotas 23 93 km Tankumas 2010 1 693 zm km Altitude 400 mPasto kodas 00041Tel kodas 06Tinklalapis www comune albanolaziale rm itVikiteka Albano LacialeMiesto globejas ai Sv Pankras RomietisIstorijaCelomajo romeniskos pirtys Romenu amfiteatras Seniausi zmoniu gyvenvieciu įrodymai Albano Laciales apylinkese randami Tor Paluci Kastel Saveli and Kole dei Kapucini vietovese ir datuojami I tukst pr m e pradzioje Tose vietose zmones gyveno ir veliau o nuo Laciales IIB laikotarpio 830 730 m pr m e pradejo sparciai plisti Manoma kad tai susije su legendines lotynu sostines įkurimu kuri tikriausiai buvo rytiniame Albano ezero krante priesais Albano Laciale Veliau Albano Laciale priklause turtingam Aricijos miestui Romos turtingieji cia statesi vilas Pompejus salia miesto irgi turejo vila Albanum Pompeii Manoma kad Senekos vilos griuvesiai yra pietineje Albano ezero pakranteje Domiciano laikais visos sios vilos buvo sujungtos į viena priklausancia imperatoriui ir buvo vadinama Albanum Cesaris Imperatorius Septimijus Severas apie 202 m netoliese įkure karius Taip atsirado Kastra Albana milziniska kariu stovykla kuri veike iki III a pabaigos Isliko dideliu Karakalos pirciu griuvesiai Teigiama kad 326 m imperatorius Konstantinas I įsake mieste pastatyti katedra skirta Jonas Krikstytojui Per Gotu karus VI a Albano Laciale susitrauke iki mazo įtvirtinto miestelio Imperatorius Otonas I 964 m atidave miesta savo kapitonui Romoje Virginia Savelli Popiezius 1118 m slepesi Albano Lacialeje nuo neramumu Romoje ir panaikino miestui mokestį uz malamus javus Buvus schizmai popieziaus Inocento II laikais 1137 m miesta trumpam buvo uzemes antipopiezius 1142 m Albano Laciale nusiaube saracenai Po Monte Porcio musio 1168 m Romos gyventojai norejo atkersyti Albanui nes sis palaike imperatoriaus Frydricho I Barbarosos puse tad miestas buvo nusiaubtas Popiezius Eugenijus IV 1436 m įsake sugriauti miesta 1697 m Albano Laciale tapo tiesiogiai pavaldi popieziui Popiezius Pijus VI 1780 m pradejo pertvarkyti Via Appia kad butu galima greiciau nuvykti is Romos į Teracina kur vyko pelkiu nusausinimo darbai Naujas kelias prisidejo prie Albano ir kitu pakeliui buvusiu miestu klestejimo Per Prancuzijos revoliucija 1798 m vasario 18 d Albanas su Fraskaciu Veletriu o veliau Marinu pasiskelbe Seserine respublika kylanciai Romos respublikai Veliau miestas sukilo pries prancuzus ir Joachim Murat kariai jį nusiaube 1816 m liepos 6 d popiezius Pijus VI vel tapo Albano Laciales valdytoju 1870 m miestas tapo Italijos karalystes dalimi Albano Laciales senamiestis smarkiai nukentejo per Antrojo pasaulinio karo bombardavimus Miestai partneriai Lenkija nuo 2004 m Kosalinas Lenkija nuo 2004 m Alytus Lietuva nuo 2004 m ItalijaIsnasosPino Chiarucci La Civilta Laziale e gli insediamenti albani in particolare in Pino Chiarucci a cura di Il Lazio Antico Corso di Archeologia tenutosi presso il Museo Civico di Albano 1982 1983 p 35 Girolamo Torquati Studi storico archeologici sulla citta e sul territorio di Marino vol I capp II X Riferita dal bibliotecario di S R E Anastasio nella sua opera Vita Sancti Silvestri Papae e riportata dal Riccy nelle sue Memorie storiche dell antichissima Alba Longa e dell Albano moderna Collocate secondo il Lugli nei vomitoria dell anfiteatro romano Giovanni Antonio Ricci Memorie storiche dell antichisima citta di Alba Longa e dell Albano moderno libro III capo VIII pp 254 255