Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Suomija yra suskirstyta į 19 regionų suom maakunta šved landskap kurie savo ruožtu skirstomi į 70 subregionų suom seutuk
Suomijos regionai
Suomija yra suskirstyta į 19 regionų (suom. maakunta, šved. landskap), kurie savo ruožtu skirstomi į:
Regionai
Regionai Suomijoje atsirado kaip antro lygmens administracinis vienetas, t. y. grafysčių (provincijų) padalinys. 2010 m. sausio 1 d. jas panaikinus, jie tapo pirmo lygmens administraciniu vienetu. 2011 m. Rytų Ūsima prijungta prie Ūsimos regiono.
- Lapija (Lappi / Lappland)
- Šiaurės Pohjanma (Pohjois-Pohjanmaa / Norra Österbotten)
- Kainū (Kainuu / Kajanaland)
- Šiaurės Karelija (Pohjois-Karjala / Norra Karelen)
- Šiaurės Savas (Pohjois-Savo / Norra Savolax)
- Pietų Savas (Etelä-Savo / Södra Savolax)
- Pietų Pohjanma (Etelä-Pohjanmaa / Södra Österbotten)
- Pohjanma (Pohjanmaa / Österbotten)
- Pirkanma (Pirkanmaa / Birkaland)
- Satakunta (Satakunta / Satakunda)
- Vidurio Pohjanma (Keski-Pohjanmaa / Mellersta Österbotten)
- Vidurio Suomija (Keski-Suomi / Mellersta Finland)
- Pietvakarių Suomija (Varsinais-Suomi / Egentliga Finland)
- Pietų Karelija (Etelä-Karjala / Södra Karelen)
- Peijet Hemė (Päijät-Häme / Päijänne Tavastland)
- Vidurio Hemė (Kanta-Häme / Egentliga Tavastland)
- Ūsima (Uusimaa / Nyland)
- Kiumenlaksas (Kymenlaakso / Kymmenedalen)
- Alandai (Ahvenanmaa / Åland)
Istorinė raida
Istorinės provincijos (iki 1634 m.)
Suomijos teritorijai priklausant Švedijai, ji buvo administruojama pagal Švedijos Karalystės principus, t. y. čia įkurtos žemės ir provincijos (suom. maakunta, šved. landskap). Suomijos pietinė dalis buvo valdoma kaip , kuriame buvo 6 provincijos: Alandų salos, Tikroji Suomija, Karelija, , , ir . Vidurinė ir Šiaurinė Suomija buvo administruojama kaip Norlandas, kuriame buvo Ostrobotnija ir dalis .
Istorinės provincijos, net po oficialaus panaikinimo XVII a. išlaikė vietinę tapatybę, kultūrą, dialektus. Nors Suomijoje jos neturi oficialaus pripažinimo, iki dabar vaidina svarbų vaidmenį šalies kultūrinėje įvairovėje.
Grafystės (1634–2010 m.)
Po administracinės reformos Švedijos karalystėje, landskapus oficialiai pakeitė grafystės (suom. läänit, šved. län), ir šio pavadinimo administracinis vienetas egzistavo iki 2010 m. Grafystės buvo vien tik administracinio skirstymo obejektai ir neatitiko kultūrinių bei lingvistinių ypatumų.
Grafysčių skaičius Suomijos teritorijoje keitėsi administracinių reformų pagrindu. Švedijos Karalystės valdomoje Suomijoje XVII–XIX a. jų buvo 5: , , , , , , Oulu grafystė ir Keksholmo grafystė (pastaroji buvo prarasta Rusijai 1721 m.). XIX a. pradžioje šios grafystės perėjo Rusijos imperijai ir pradėtos vadinti gubernijomis.
1917 m. susikūrus nepriklausomai Suomijai, ji buvo suskirstyta į 8 grafystes (, , , , , ir , Oulu). 1921 m. trumpam sukurta . 1936 m. nuo Oulu atskirta Lapija.
1947 m. Viipuri grafystės didžiąją dalį užėmus Rusijai, jos likučiai pervardinti kaip Kymi grafystė. 1960 m. reformos metu buvo suformuotos dvi naujos grafystės: (atskirta nuo Kuopio) ir .
Po 1998 m. reformos Suomijoje tuo metu egzistavusių 13 grafysčių skaičius buvo sumažintas: jos sujungtos tarpusavyje į 6 grafystes. 2010 m. sausio 1 d. visos grafystės nustojo egzistuoti. Vietoje jų svarbiausiu administraciniu vienetu tapo regionai.
| provincija (lääni) | suomiškas pavadinimas | administracinis centras | plotas km² | gyventojų (2003) | sujungtos ankstesnės provincijos (1997) | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Pietų Suomija | Etelä – Suomen lääni | Hemenlina | 34 378 | 2 116 914 | Ūsima, Kiumis, Tavastija | |
| 2 | Vakarų Suomija | Länsi – Suomen lääni | Turku | 74 185 | 1 848 269 | Vasa, Turku-Poris, Vidurio Suomija, Tavastija (Pirkanma) | |
| 3 | Rytų Suomija | Itä – Suomen lääni | Mikelis | 48 726 | 582 781 | Kuopijas, Šiaurės Karelija, Mikelis | |
| 4 | Oulu | Oulun lääni | Oulu | 57 000 | 458 504 | nepakito | |
| 5 | Lapija | Lapin lääni | Rovaniemis | 98 946 | 186 917 | nepakito | |
| 6 | Alandai | Ahvenanmaa maakunta | Mariehamnas | 6 784 | 26 000 | nepakito |
Alandų salose kalbama tik švediškai, jos yra arčiau Švedijos nei Suomijos ir turi plačia autonomiją bei vyriausybę. Kitos provincijos taip pat turi regionines ministerijas:
- socialinės ir sveikatos apsaugos,
- švietimo ir kultūros,
- policijos,
- gelbėjimo,
- transporto,
- vartotojų reikalų,
- teismo.
Nuorodos
- Oficialus provincijų tinklalapis Archyvuota kopija 2005-12-24 iš Wayback Machine projekto.
- Finland: Administrative Division (Citypopulation.de)
- Regions of Finland (Statoids.com)
| Suomijos regionai | |
|---|---|
| Alandai · Kainū · Kiumenlaksas · Lapija · Peijenės Hemė · Pietų Karelija · Pietų Pohjanma · Pietų Savas · Pietvakarių Suomija · Pirkanma · Pohjanma · Satakunta · Šiaurės Karelija · Šiaurės Pohjanma · Šiaurės Savas · Ūsima · Vidurio Hemė · Vidurio Pohjanma · Vidurio Suomija | |
| Buvusios Suomijos provincijos (1997-2010 m.) | |
|---|---|
| Alandų salos • Laplandija • Oulu • Pietų Suomija • Rytų Suomija • Vakarų Suomija | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Suomijos regionai, Kas yra Suomijos regionai? Ką reiškia Suomijos regionai?
Suomija yra suskirstyta į 19 regionu suom maakunta sved landskap kurie savo ruoztu skirstomi į 70 subregionu suom seutukunta sved ekonomisk region Subregionai į 320 municipalitetu suom kunta sved kommun Suomijos regionai nuo 2011 m RegionaiRegionai Suomijoje atsirado kaip antro lygmens administracinis vienetas t y grafysciu provinciju padalinys 2010 m sausio 1 d jas panaikinus jie tapo pirmo lygmens administraciniu vienetu 2011 m Rytu usima prijungta prie usimos regiono Lapija Lappi Lappland Siaures Pohjanma Pohjois Pohjanmaa Norra Osterbotten Kainu Kainuu Kajanaland Siaures Karelija Pohjois Karjala Norra Karelen Siaures Savas Pohjois Savo Norra Savolax Pietu Savas Etela Savo Sodra Savolax Pietu Pohjanma Etela Pohjanmaa Sodra Osterbotten Pohjanma Pohjanmaa Osterbotten Pirkanma Pirkanmaa Birkaland Satakunta Satakunta Satakunda Vidurio Pohjanma Keski Pohjanmaa Mellersta Osterbotten Vidurio Suomija Keski Suomi Mellersta Finland Pietvakariu Suomija Varsinais Suomi Egentliga Finland Pietu Karelija Etela Karjala Sodra Karelen Peijet Heme Paijat Hame Paijanne Tavastland Vidurio Heme Kanta Hame Egentliga Tavastland usima Uusimaa Nyland Kiumenlaksas Kymenlaakso Kymmenedalen Alandai Ahvenanmaa Aland Istorine raidaIstorines provincijos iki 1634 m Pagrindinis straipsnis Svedijos provincijos Tradicines Svedijos Suomijos provincijos Suomijos teritorijai priklausant Svedijai ji buvo administruojama pagal Svedijos Karalystes principus t y cia įkurtos zemes ir provincijos suom maakunta sved landskap Suomijos pietine dalis buvo valdoma kaip kuriame buvo 6 provincijos Alandu salos Tikroji Suomija Karelija ir Vidurine ir Siaurine Suomija buvo administruojama kaip Norlandas kuriame buvo Ostrobotnija ir dalis Istorines provincijos net po oficialaus panaikinimo XVII a islaike vietine tapatybe kultura dialektus Nors Suomijoje jos neturi oficialaus pripazinimo iki dabar vaidina svarbu vaidmenį salies kulturineje įvairoveje Grafystes 1634 2010 m 1776 m 1 Turku ir Pori 4 Vaasa 10 Oulu 14 Nyland ir Tavastehus 15 Kymmenegard 16 Savolax ir Karelia1996 m 1 Turku ir Pori 2 Uusimaa 3 Hame 4 Vaasa 5 Kymi 6 Mikkeli 7 Centrine Suomija 8 Kuopio 9 Siaures Karelija 10 Oulu 11 Lapija 12 Aland Po administracines reformos Svedijos karalysteje landskapus oficialiai pakeite grafystes suom laanit sved lan ir sio pavadinimo administracinis vienetas egzistavo iki 2010 m Grafystes buvo vien tik administracinio skirstymo obejektai ir neatitiko kulturiniu bei lingvistiniu ypatumu Grafysciu skaicius Suomijos teritorijoje keitesi administraciniu reformu pagrindu Svedijos Karalystes valdomoje Suomijoje XVII XIX a ju buvo 5 Oulu grafyste ir Keksholmo grafyste pastaroji buvo prarasta Rusijai 1721 m XIX a pradzioje sios grafystes perejo Rusijos imperijai ir pradetos vadinti gubernijomis 1917 m susikurus nepriklausomai Suomijai ji buvo suskirstyta į 8 grafystes ir Oulu 1921 m trumpam sukurta 1936 m nuo Oulu atskirta Lapija 1947 m Viipuri grafystes didziaja dalį uzemus Rusijai jos likuciai pervardinti kaip Kymi grafyste 1960 m reformos metu buvo suformuotos dvi naujos grafystes atskirta nuo Kuopio ir Po 1998 m reformos Suomijoje tuo metu egzistavusiu 13 grafysciu skaicius buvo sumazintas jos sujungtos tarpusavyje į 6 grafystes 2010 m sausio 1 d visos grafystes nustojo egzistuoti Vietoje ju svarbiausiu administraciniu vienetu tapo regionai provincija laani suomiskas pavadinimas administracinis centras plotas km gyventoju 2003 sujungtos ankstesnes provincijos 1997 1 Pietu Suomija Etela Suomen laani Hemenlina 34 378 2 116 914 usima Kiumis Tavastija2 Vakaru Suomija Lansi Suomen laani Turku 74 185 1 848 269 Vasa Turku Poris Vidurio Suomija Tavastija Pirkanma 3 Rytu Suomija Ita Suomen laani Mikelis 48 726 582 781 Kuopijas Siaures Karelija Mikelis4 Oulu Oulun laani Oulu 57 000 458 504 nepakito5 Lapija Lapin laani Rovaniemis 98 946 186 917 nepakito6 Alandai Ahvenanmaa maakunta Mariehamnas 6 784 26 000 nepakito Alandu salose kalbama tik svediskai jos yra arciau Svedijos nei Suomijos ir turi placia autonomija bei vyriausybe Kitos provincijos taip pat turi regionines ministerijas socialines ir sveikatos apsaugos svietimo ir kulturos policijos gelbejimo transporto vartotoju reikalu teismo NuorodosOficialus provinciju tinklalapis Archyvuota kopija 2005 12 24 is Wayback Machine projekto Finland Administrative Division Citypopulation de Regions of Finland Statoids com Suomijos regionaiAlandai Kainu Kiumenlaksas Lapija Peijenes Heme Pietu Karelija Pietu Pohjanma Pietu Savas Pietvakariu Suomija Pirkanma Pohjanma Satakunta Siaures Karelija Siaures Pohjanma Siaures Savas usima Vidurio Heme Vidurio Pohjanma Vidurio SuomijaBuvusios Suomijos provincijos 1997 2010 m Alandu salos Laplandija Oulu Pietu Suomija Rytu Suomija Vakaru Suomija