Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais Dėl to straipsnyje pat
Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga
| Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais. Dėl to straipsnyje pateikiama informacija gali būti nepakankamai objektyvi. Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius šaltinius |
Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga – Lietuvos pedagogų organizacija, profesinė sąjunga, veikianti Vilniuje, J. Jasinskio g. 9-402.
Istorija
1905 m. Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvių mokytojų suvažiavimas, kuriame įsteigta Lietuvių mokytojų sąjunga. Pirmojo pasaulinio karo metais Voroneže veikė Liaudies mokytojų sąjunga, kuriai vadovavo Jonas Jablonskis. Idėja atkurti Lietuvos mokytojų profesinę sąjungą kilo Vilniuje 1918 m. gruodžio 28 d. – 1919 m. sausio 1 d. vykusiame mokytojų suvažiavime. 1919 m. gruodžio 27-30 d. Kaune vykusiame suvažiavime buvo priimti sąjungos įstatai ir išrinkta 5 asmenų centro valdyba: Stasys Brašiškis, Jurgis Gūžys, Augustinas Jakučionis, J. Statkevičius, Matas Šalčius. Aukščiausia valdymo institucija buvo kasmet šaukiamas visuotinis narių susirinkimas.
Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga reikalavo įvesti visuotinį mokymą, kėlė pedagogines problemas, gynė mokytojų teises, siekė demokratiniais pagrindais tvarkomos mokyklos, kelti mokslo lygį, geresnių pedagoginio darbo ir ekonominių sąlygų mokytojams. Trūkstant mokykloms vadovėlių ir mokymo medžiagos 1920 m. Kaune įsteigė knygyną, kuris 1921 m. pertvarkytas į kultūros kooperatyvą „Spaudos fondas“, veikė iki 1937 m. 1922 m. Kaune įsteigė suaugusiųjų gimnaziją, kuri 1926 m. gavo valstybinės mokyklos teises, veikė iki 1940 m. 1923 m. Kėdainiuose įsteigė mokytojų seminariją, veikusią iki 1927 m. Prisidėjo prie Marijampolės realinės gimnazijos išlaikymo, padėjo susikurti Lietuvos švietimo Vinco Kudirkos draugijai, kuri rengė kursus ir įkūrė V. Kudirkos liaudies universitetą. Dalyvavo Lietuvos kultūros sąjungos ir Kultūros fondo suaugusiesiems šviesti veikloje, kultūros suvažiavimuose. Nuo 1921 m. rengdavo vasaros mokytojų kursus, 1924 m. rugpjūčio 21 d. surengė Lietuvos mokytojų I suvažiavimą.
Bendradarbiavo su kitomis profesinėmis sąjungomis, nuo 1922 m. dalyvavo Baltijos šalių mokytojų profesinių sąjungų suvažiavimuose, kurie buvo rengiami kas 2 metai. Priklausė Tarptautinei mokytojų sąjungų federacijai (centras Paryžiuje), siųsdavo atstovus į tarptautinius mokytojų suvažiavimus. Nuo 1920 m. leido žurnalus „Beraštis“ (1919–1920 m. jį leido Suvalkijos mokytojų sąjunga) bei „Mokykla ir gyvenimas“.
1933 m. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga suskilo. Grupė narių (Jurgis Ambraška, Juozas Geniušas, Kazys Klimavičius, Jonas Laužikas, Antanas Purėnas, , Juozas Žiugžda ir kt.) atsiskyrė ir įkūrė pedagogų draugiją „Naujoji mokykla“, kuri veikė iki 1937 m., pradėjo leisti žurnalą „Mokykla ir visuomenė“. 1937 m. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga pertvarkyta ir pavadinta Lietuvos mokytojų profesine draugija. 1940 m. TSRS okupavus Lietuvą jos veikla nutrūko, kartu su kitomis organizacijomis ji įtraukta į Švietimo ir meno darbuotojų sąjungą. Atkurta 1990 m. lapkričio 27 d. Vilniuje vykusiame suvažiavime.
Veikla
Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS) vienija mokytojus, kitus švietimo įstaigų pedagogus, gina jų darbo, socialinius ir ekonominius interesus, skatina narių profesinę ir kūrybinę veiklą, siekia sukurti humanistinę ir demokratinę ugdymo sistemą.
LMPS turi skyrių visoje Lietuvoje. Aukščiausia valdymo institucija – suvažiavimas, šaukiamas kas 3 metai. Suvažiavimas renka organizacijos pirmininką, tvirtina įstatus, programą. Tarp suvažiavimų Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos veiklai vadovauja Koordinacinė taryba, kuri organizacijos pirmininko teikimu tvirtina valdybą. Valdybai vadovauja LMPS pirmininkas.
LMPS nuo 1993 m. yra pasaulinės mokytojų organizacijos Tarptautinis švietimas (Education International, EI) narė. Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, LMPS tapo Europos profesinių sąjungų švietimo komiteto (ETUCE) nare. Nuo 2005 m. balandžio 1 d. priklauso . Kartu su LPSK LMPS priklauso Europos profesinių sąjungų konfederacijai (ETUC) ir Pasaulinei profesinių sąjungų organizacijai (ICFTU).
Nuo 2008 m. LMPS yra Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinių sąjungų centro (LŠSDPSC) nare.
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkai
- – 1990-1992 m.;
- – 1992-2000 m.;
- – 2000-2007 m.;
- – nuo 2007 m.
Šaltiniai
Nuorodos
- Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga Archyvuota kopija 2009-08-31 iš Wayback Machine projekto..
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Kas yra Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga? Ką reiškia Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga?
Siame straipsnyje pernelyg placiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais saltiniais Del to straipsnyje pateikiama informacija gali buti nepakankamai objektyvi Jei galite straipsnio informacija pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius saltinius Lietuvos mokytoju profesine sajunga Lietuvos pedagogu organizacija profesine sajunga veikianti Vilniuje J Jasinskio g 9 402 Istorija1905 m Vilniuje įvyko pirmasis Lietuviu mokytoju suvaziavimas kuriame įsteigta Lietuviu mokytoju sajunga Pirmojo pasaulinio karo metais Voroneze veike Liaudies mokytoju sajunga kuriai vadovavo Jonas Jablonskis Ideja atkurti Lietuvos mokytoju profesine sajunga kilo Vilniuje 1918 m gruodzio 28 d 1919 m sausio 1 d vykusiame mokytoju suvaziavime 1919 m gruodzio 27 30 d Kaune vykusiame suvaziavime buvo priimti sajungos įstatai ir isrinkta 5 asmenu centro valdyba Stasys Brasiskis Jurgis Guzys Augustinas Jakucionis J Statkevicius Matas Salcius Auksciausia valdymo institucija buvo kasmet saukiamas visuotinis nariu susirinkimas Lietuvos mokytoju profesine sajunga reikalavo įvesti visuotinį mokyma kele pedagogines problemas gyne mokytoju teises sieke demokratiniais pagrindais tvarkomos mokyklos kelti mokslo lygį geresniu pedagoginio darbo ir ekonominiu salygu mokytojams Trukstant mokykloms vadoveliu ir mokymo medziagos 1920 m Kaune įsteige knygyna kuris 1921 m pertvarkytas į kulturos kooperatyva Spaudos fondas veike iki 1937 m 1922 m Kaune įsteige suaugusiuju gimnazija kuri 1926 m gavo valstybines mokyklos teises veike iki 1940 m 1923 m Kedainiuose įsteige mokytoju seminarija veikusia iki 1927 m Prisidejo prie Marijampoles realines gimnazijos islaikymo padejo susikurti Lietuvos svietimo Vinco Kudirkos draugijai kuri renge kursus ir įkure V Kudirkos liaudies universiteta Dalyvavo Lietuvos kulturos sajungos ir Kulturos fondo suaugusiesiems sviesti veikloje kulturos suvaziavimuose Nuo 1921 m rengdavo vasaros mokytoju kursus 1924 m rugpjucio 21 d surenge Lietuvos mokytoju I suvaziavima Bendradarbiavo su kitomis profesinemis sajungomis nuo 1922 m dalyvavo Baltijos saliu mokytoju profesiniu sajungu suvaziavimuose kurie buvo rengiami kas 2 metai Priklause Tarptautinei mokytoju sajungu federacijai centras Paryziuje siusdavo atstovus į tarptautinius mokytoju suvaziavimus Nuo 1920 m leido zurnalus Berastis 1919 1920 m jį leido Suvalkijos mokytoju sajunga bei Mokykla ir gyvenimas 1933 m Lietuvos mokytoju profesine sajunga suskilo Grupe nariu Jurgis Ambraska Juozas Geniusas Kazys Klimavicius Jonas Lauzikas Antanas Purenas Juozas Ziugzda ir kt atsiskyre ir įkure pedagogu draugija Naujoji mokykla kuri veike iki 1937 m pradejo leisti zurnala Mokykla ir visuomene 1937 m Lietuvos mokytoju profesine sajunga pertvarkyta ir pavadinta Lietuvos mokytoju profesine draugija 1940 m TSRS okupavus Lietuva jos veikla nutruko kartu su kitomis organizacijomis ji įtraukta į Svietimo ir meno darbuotoju sajunga Atkurta 1990 m lapkricio 27 d Vilniuje vykusiame suvaziavime VeiklaLietuvos mokytoju profesine sajunga LMPS vienija mokytojus kitus svietimo įstaigu pedagogus gina ju darbo socialinius ir ekonominius interesus skatina nariu profesine ir kurybine veikla siekia sukurti humanistine ir demokratine ugdymo sistema LMPS turi skyriu visoje Lietuvoje Auksciausia valdymo institucija suvaziavimas saukiamas kas 3 metai Suvaziavimas renka organizacijos pirmininka tvirtina įstatus programa Tarp suvaziavimu Lietuvos mokytoju profesines sajungos veiklai vadovauja Koordinacine taryba kuri organizacijos pirmininko teikimu tvirtina valdyba Valdybai vadovauja LMPS pirmininkas LMPS nuo 1993 m yra pasaulines mokytoju organizacijos Tarptautinis svietimas Education International EI nare Lietuvai įstojus į Europos sajunga LMPS tapo Europos profesiniu sajungu svietimo komiteto ETUCE nare Nuo 2005 m balandzio 1 d priklauso Kartu su LPSK LMPS priklauso Europos profesiniu sajungu konfederacijai ETUC ir Pasaulinei profesiniu sajungu organizacijai ICFTU Nuo 2008 m LMPS yra Lietuvos svietimo sistemos darbuotoju profesiniu sajungu centro LSSDPSC nare Lietuvos mokytoju profesines sajungos pirmininkai 1990 1992 m 1992 2000 m 2000 2007 m nuo 2007 m SaltiniaiNuorodosLietuvos mokytoju profesine sajunga Archyvuota kopija 2009 08 31 is Wayback Machine projekto