55 16 š pl 22 43 r ilg 55 26 š pl 22 71 r ilg 55 26 22 71 Eržvilko valsčiusLaikotarpis 1745 1950 m Apytikrė valsčiaus vi

55°16′š. pl. 22°43′r. ilg. / 55.26°š. pl. 22.71°r. ilg. / 55.26; 22.71

Eržvilko valsčius
Laikotarpis: 1745 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Eržvilkas

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Raseinių apskritis (1861–1915)

Lietuva
	Tauragės apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Tauragės apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Tauragės apskritis (1944–1947) Jurbarko apskritis (1947–1950)

Eržvilko valsčius (rus. Эржвилковская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Eržvilkas.

Istorija

Valsčius minimas nuo 1745 m., priklausė Žemaičių vyskupijai. Carmečiu įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.1948–1949 m. valsčiuje veikė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos štabas, ėjo laikraštėlis „Laisvės varpas“. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jurbarko rajonui (4 apylinkės) ir Skaudvilės rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		6281	894 kiemai	4 seniūnijos	69
1923 m. (išsamiau)	263	7491	1472		86 gyvenvietės
1932 m.	229	7989		11 seniūnijų
1949-01-01 (išsamiau)	265			11 apylinkių

Vadovai

Juozas Gudavičius, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Balandžiai	Balandžių seniūnija	Balandžių apylinkė
Butkaičiai	Butkaičių seniūnija	Butkaičių apylinkė
Eržvilkas	Eržvilko seniūnija	Eržvilko apylinkė
Fermos	Fermų seniūnija	Fermų apylinkė
Gabšiškiai	Gabšiškių seniūnija	Gabšiškių apylinkė
Kartupiai	Kartupių seniūnija	Kartupių apylinkė
Openiškė	Openiškės seniūnija	Openiškės apylinkė
Pašaltuonys	Pašaltuonio seniūnija	Pašaltuonio apylinkė
Pavidaujys	Pavidaujės seniūnija	Pavidaujo apylinkė
Rimšai	Rimšų seniūnija	Rimšų apylinkė
Telviakai	Telviakų seniūnija	Telviakų apylinkė
Iš viso:	11 seniūnijų	11 apylinkių

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 7491 žmogus:

Lietuviai – 95,6% (7162);
Žydai – 2,96% (222);
Vokiečiai – 0,68% (51);
Lenkai – 0,51% (38);
Kiti – 0,24% (18).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1885	Kulvertiškiai	Mikas Gedgaudas, karininkas	1942
1890	Daugėliai	Kazys Sleževičius, mokslininkas, pedagogas	1953
1905	Balniai	Juozas Kazys Beleckas, žurnalistas	1942
1911	Naujininkai	Vladas Statkevičius, kraštotyrininkas	1999
1921	Fermos	Jonas Kubilius, matematikas	2011
1926	Taučeliai	Antanas Juozas Gendrolis, farmakologas
1931	Balniai	Antanas Balašaitis, kalbininkas	2023
1932	Naujininkai	Edmundas Juškys, pedagogas	2020
1932	Rimšai	Jonas Pranas Banys, matematikas	2016
1935	Naujininkai	Algirdas Antanas Lauraitis, karininkas
1937		Stanislovas Algimantas Martišius, ekonomistas	2022
1938	Pašaltuonys	Edmundas Gendrolis, filosofas, antropologas	1994
1942	Buitkiškiai	Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė, solistė	2024
1946	Balandžiai	Juozas Bertašius, politikas	2021

Šaltiniai

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 342
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 722 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28–29

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 342

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 722 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28–29