Augustas Bekiu pranc August Louis BécuAugustas Liudvikas Bekiu apie 1824 metus dailininkas Jonas Rustemas Gimė 1771 m ge
Augustas Liudvikas Bekiu

Augustas Bekiu pranc. August Louis Bécu | |
---|---|
Augustas Liudvikas Bekiu apie 1824 metus, dailininkas Jonas Rustemas. | |
Gimė | 1771 m. gegužės 3 d. Gardinas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
Mirė | 1824 m. rugpjūčio 26 d. (53 metai) Vilnius |
Palaidotas (-a) | Senosios Rasų kapinėse |
Tėvas | Liudvikas Bekiu |
Sutuoktinis (-ė) | Salomėja Slovacka |
Veikla | gydytojas, profesorius |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Augustas Liudvikas Bekiu (pranc. August Louis Bécu; 1771 m. gegužės 3 d. Gardine (dab. Baltarusija) – 1824 m. rugpjūčio 26 d. Vilniuje, Lietuva) – prancūzų kilmės mokslininkas, vakcinacijos pradininkas Lietuvoje, Vilniaus universiteto profesorius.
Biografija
Augustas Liudvikas Bekiu gimė 1771 m. gegužės 3 d. Gardine (Antano Tyzenhauzo atsikviesto prancūzų kilmės fabrikų inspektoriaus sūnus). Augusto Bekiu šeima buvo kilusi iš PrancūzijosLiudvikui XIV valdant, persikėlė į prūsų Pomeraniją, iš kur atvykęs į Lietuvą Augusto tėvas Liudvikas Bekiu kontroliavo LDK ir 1775 m. buvo nobiliuotas lenk. „cum prole nata et nuscitura”, t. y. su gimusiais ir gimsiančiais palikuonimis.
Augustas Bekiu įstojo ir baigė filosofijos bei vėliau medicinos studijas Vilniaus universitete, filosofijos ir medicinos mokslų daktaras.. Du kartus buvo išvykęs į užsienį tobulintis, lankėsi Vokietijoje, Prancūzijoje Anglijoje, Škotijoje.
1797–1799 m. Augustas Bekiu buvo patologijos ir farmakologijos profesorių adjunktas (padėjėjas), nuo 1800 m. profesorius, nuo 1805 m. Fiziologijos katedros vedėjas. Nuo 1800 iki 1824 m. su pertrauka dėstė bendrąją patologiją. Škotijoje susipažinęs su raupų skiepijimu, pirmasis to ėmėsi Lietuvoje. 1803 metais apie raupus ir jų skiepus išleido knygelę.
Augustas Bekiu buvo 1803 m. VU Medicinos fakultete įsteigtos Bendrosios patologijos katedros vedėjas. Patologijos kursą dėstė pagal Kristupą Vilhelmą Hufenlandą ir anglų mediką Vilhelmą Kuloną. Iki 1812 m. jis kartu dėstė patologijos, fiziologijos, higienos ir medicinos policijos kursus.
1808 metais kartu su Jozefu Franku Augustas Bekiu Vilniuje įkūrė Vakcinacijos institutą.
Pas Augustą Bekiu rinkdavosi Vilniaus tipografijos draugijos, įsteigtos 1818 m. gegužės 4 d., nariai. Draugija ketino atgaivinti smunkantį lenk. „Dziennik Wilenski ”. Augustas Bekiu parašė keletą mokslo darbų, kurie buvo išspausdinti žurnaluose, pavyzdžiui: „Apie ligonines”, „Pensionų panelių higiena” ir kt.
Profesorius Augustas Bekiu Vilniuje buvo subūręs chorą, kuriame dainavo ir Tomas Zanas.
Šeima
Augustas Bekiu buvo vedęs Salomėją Slovacką, kuri buvo poeto Julijaus Slovackio motina. Julijus Slovackis augo Bekiu šeimoje.
Augustas Bekiu mirė 1824 m. rugpjūčio 26 d. nutrenktas žaibo. Pasak, Adomo Honorio Kirkoro, Augustas Bekiu mirė 1824 m. rugpjūčio 26 d. 2 valandą popiet nutrenktas perkūno, per stogą ir lubas pataikius į kambarį, kuriame profesorius tuo metu miegojo. Palaidotas Vilniuje Rasų kapinėse.
Nuorodos
- Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017, p.118. ISBN 978-995-57367-21
- Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012, p. 220. ISBN 978-5-417-01035-4.
- Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013, p. 667. ISBN 978-5417-01062-0.
- Augustas Liudvikas Bekiu Archyvuota kopija 2008-02-12 iš Wayback Machine projekto. (CV)
- Vilniaus universiteto istorija 1803-1940. Redakcinė kolegija. Vilnius: Mokslas, 1977, p. 60.
- Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 137. ISBN 9986-09-047-4.
- Mykolas Juozapas Romeris (1778-1853). Bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje./ Tamara Bairašauskaitė; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011, p. 299. ISBN 978-9955-847-40-3.
- Adomo Mickevičiaus poezija. Vertė Kornelijus Platelis, paaiškinimai Brigitos Speičytės. „Literatūra ir menas", iš 3405/ 45 žurnalo (2012-12-07). [1]
- http://cmentarznarossie.uksw.edu.pl/obiekty_lt.php?id=1566 Archyvuota kopija 2018-10-31 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
- Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.ISBN 9986-09-047-4.
- Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21.
- Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.
- Mykolas Juozapas Romeris (1778-1853). Bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje./ Tamara Bairašauskaitė; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. ISBN 978-9955-847-40-3.
- Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Augustas Liudvikas Bekiu, Kas yra Augustas Liudvikas Bekiu? Ką reiškia Augustas Liudvikas Bekiu?
Augustas Bekiu pranc August Louis BecuAugustas Liudvikas Bekiu apie 1824 metus dailininkas Jonas Rustemas Gime 1771 m geguzes 3 d Gardinas Lietuvos Didzioji KunigaikstysteMire 1824 m rugpjucio 26 d 53 metai VilniusPalaidotas a Senosios Rasu kapineseTevas Liudvikas BekiuSutuoktinis e Salomeja SlovackaVeikla gydytojas profesoriusAlma mater Vilniaus universitetas Augustas Liudvikas Bekiu pranc August Louis Becu 1771 m geguzes 3 d Gardine dab Baltarusija 1824 m rugpjucio 26 d Vilniuje Lietuva prancuzu kilmes mokslininkas vakcinacijos pradininkas Lietuvoje Vilniaus universiteto profesorius BiografijaAugustas Liudvikas Bekiu gime 1771 m geguzes 3 d Gardine Antano Tyzenhauzo atsikviesto prancuzu kilmes fabriku inspektoriaus sunus Augusto Bekiu seima buvo kilusi is PrancuzijosLiudvikui XIV valdant persikele į prusu Pomeranija is kur atvykes į Lietuva Augusto tevas Liudvikas Bekiu kontroliavo LDK ir 1775 m buvo nobiliuotas lenk cum prole nata et nuscitura t y su gimusiais ir gimsianciais palikuonimis Augustas Bekiu įstojo ir baige filosofijos bei veliau medicinos studijas Vilniaus universitete filosofijos ir medicinos mokslu daktaras Du kartus buvo isvykes į uzsienį tobulintis lankesi Vokietijoje Prancuzijoje Anglijoje Skotijoje 1797 1799 m Augustas Bekiu buvo patologijos ir farmakologijos profesoriu adjunktas padejejas nuo 1800 m profesorius nuo 1805 m Fiziologijos katedros vedejas Nuo 1800 iki 1824 m su pertrauka deste bendraja patologija Skotijoje susipazines su raupu skiepijimu pirmasis to emesi Lietuvoje 1803 metais apie raupus ir ju skiepus isleido knygele Augustas Bekiu buvo 1803 m VU Medicinos fakultete įsteigtos Bendrosios patologijos katedros vedejas Patologijos kursa deste pagal Kristupa Vilhelma Hufenlanda ir anglu medika Vilhelma Kulona Iki 1812 m jis kartu deste patologijos fiziologijos higienos ir medicinos policijos kursus 1808 metais kartu su Jozefu Franku Augustas Bekiu Vilniuje įkure Vakcinacijos instituta Pas Augusta Bekiu rinkdavosi Vilniaus tipografijos draugijos įsteigtos 1818 m geguzes 4 d nariai Draugija ketino atgaivinti smunkantį lenk Dziennik Wilenski Augustas Bekiu parase keleta mokslo darbu kurie buvo isspausdinti zurnaluose pavyzdziui Apie ligonines Pensionu paneliu higiena ir kt Profesorius Augustas Bekiu Vilniuje buvo subures chora kuriame dainavo ir Tomas Zanas SeimaAugustas Bekiu buvo vedes Salomeja Slovacka kuri buvo poeto Julijaus Slovackio motina Julijus Slovackis augo Bekiu seimoje Augusto Liudviko Bekiu antkapis Vilniaus Rasu kapinese Augustas Bekiu mire 1824 m rugpjucio 26 d nutrenktas zaibo Pasak Adomo Honorio Kirkoro Augustas Bekiu mire 1824 m rugpjucio 26 d 2 valanda popiet nutrenktas perkuno per stoga ir lubas pataikius į kambarį kuriame profesorius tuo metu miegojo Palaidotas Vilniuje Rasu kapinese NuorodosTomas Venclova Vilniaus vardai Vilnius R Paknio leidykla 2017 p 118 ISBN 978 995 57367 21 Adomas Honoris Kirkoras Pasivaiksciojimai po Vilniu ir jo apylinkes Is lenku kalbos verte Kazys Uscila Vilnius Mintis 2012 p 220 ISBN 978 5 417 01035 4 Josephas Frankas Vilnius XIX amziuje atsiminimai pirma knyga Is prancuzu kalbos verte Genovaite Druckute Vilnius Mintis 2013 p 667 ISBN 978 5417 01062 0 Augustas Liudvikas Bekiu Archyvuota kopija 2008 02 12 is Wayback Machine projekto CV Vilniaus universiteto istorija 1803 1940 Redakcine kolegija Vilnius Mokslas 1977 p 60 Redaktorius Rolandas Pavilionis Vilniaus universiteto istorija 1579 1994 Valstybinis leidybos centras 1994 p 137 ISBN 9986 09 047 4 Mykolas Juozapas Romeris 1778 1853 Bajoro viesoji ir privati erdves XIX a pirmojoje puseje Tamara Bairasauskaite Lietuvos istorijos institutas Vilnius Lietuvos istorijos instituto leidykla 2011 p 299 ISBN 978 9955 847 40 3 Adomo Mickeviciaus poezija Verte Kornelijus Platelis paaiskinimai Brigitos Speicytes Literatura ir menas is 3405 45 zurnalo 2012 12 07 1 http cmentarznarossie uksw edu pl obiekty lt php id 1566 Archyvuota kopija 2018 10 31 is Wayback Machine projekto LiteraturaRedaktorius Rolandas Pavilionis Vilniaus universiteto istorija 1579 1994 Valstybinis leidybos centras 1994 ISBN 9986 09 047 4 Tomas Venclova Vilniaus vardai Vilnius R Paknio leidykla 2017 ISBN 978 995 57367 21 Josephas Frankas Vilnius XIX amziuje atsiminimai pirma knyga Is prancuzu kalbos verte Genovaite Druckute Vilnius Mintis 2013 ISBN 978 5417 01062 0 Mykolas Juozapas Romeris 1778 1853 Bajoro viesoji ir privati erdves XIX a pirmojoje puseje Tamara Bairasauskaite Lietuvos istorijos institutas Vilnius Lietuvos istorijos instituto leidykla 2011 ISBN 978 9955 847 40 3 Adomas Honoris Kirkoras Pasivaiksciojimai po Vilniu ir jo apylinkes Is lenku kalbos verte Kazys Uscila Vilnius Mintis 2012 ISBN 978 5 417 01035 4