Pietų Korėjos politinė sistema yra padalinta į tris šakas įstatymų leidžiamąja vykdomąją ir teisminę Šalis yra konstituc

Pietų Korėjos politinė sistema yra padalinta į tris šakas: įstatymų leidžiamąja, vykdomąją ir teisminę. Šalis yra konstitucinė demokratija ir yra priskiriama prie turinčių . Pietų Korėjos konstitucija apibrėžia šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus.

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso 299 vietų parlamentui vadinamam Nacionaliniu Susirinkimu (국회, gukhoe). Vykdomoji valdžia susideda iš prezidento, ministro pirmininko, ministerijų, nepriklausomų agentūrų ir kitų institucijų. Teisminei valdžiai priklauso , , apeliaciniai, regioniniai ir savivaldybių teismai.

Įstatymų leidžiamoji valdžia

Pagrindinis straipsnis – Nacionalinis Susirinkimas (Pietų Korėja).

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų, 299 vietų parlamentui vadinamam Nacionaliniu Susirinkimu (국회, gukhoi). 243 jo nariai renkami vienmandatėse apygardose, o likusieji pagal proporcinę rinkimų sistemą. Pagal konstituciją Nacionalinis Susirinkimas negali turėti mažiau nei 200 narių, o tikslų skaičių nustato statutas. Parlamento nariais gali tapti ne jaunesni nei 30 metų Pietų Korėjos piliečiai, kurie tuo pat metu privalo neužimti jokių kitų pareigų.

Per metus parlamentas susirenka vienai iki 100 dienų trunkančiai sesijai. Prireikus ketvirtadalis narių gali reikalauti neriboto skaičiaus iki 30 dienų trunkančių neeilinių sesijų. Parlamentas turi savo pirmininką ir du vicepirmininkus.

Parlamentas turi galią siūlyti ir priimti įstatymus, įskaitant biudžeto tvirtinimą. Sprendimai laikomi priimtais kuomet balsavime dalyvauja daugiau nei pusė parlamento narių ir dauguma jų pasisako už. Įstatymas įsigalioja jį patvirtinus prezidentui. Prezidentas taip pat gali grąžinti įstatymą svarstyti iš naujo, pateikdamas savus pasiūlymus, tačiau parlamentas gali priimti pirminį variantą jeigu balsavime dalyvauja daugiau nei pusė parlamento narių ir du trečdaliai iš jų pasisako už. Parlamentas taip pat turi galią siūlyti nuo pareigų nušalinti prezidentą, ministrą pirmininką ar bet kurį ministrą, konstitucinio teismo teisėjus bei kitus pareigūnus, dalyvauti tarptautinių sutarčių ratifikavime, karo paskelbime, bei kita.

Vykdomoji valdžia

Vykdomoji valdžia susideda iš prezidento, ministro pirmininko, ministerijų, nepriklausomų agentūrų ir kitų institucijų.

Prezidentas

Pagrindinis straipsnis – Pietų Korėjos prezidentas.

Penkerių metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose renkamas prezidentas yra šalies ir vyriausybės vadovas bei vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Prezidentu gali tapti ne jaunesni nei 40 metų Pietų Korėjos piliečiai. Tas pats asmuo šias pareigas gali užimti tik vieną kadenciją.

Prezidentas turi galią parlamentui siūlyti įstatymų projektus; tvirtinti arba grąžinti svarstymui parlamente priimtus įstatymus; ratifikuoti tarptautines sutartis; skelbti karą, taiką arba nepaprastąją padėtį; skirti ambasadorius; suteikti amnestiją; skirti apdovanojimus; tvirtinti ministerijų vadovus; ir kita.

Ministras pirmininkas

Pagrindinis straipsnis – Pietų Korėjos ministras pirmininkas.

Ministras pirmininkas yra skiriamas prezidento, tačiau turi gauti parlamento patvirtinimą. Tais atvejais, kai prezidentas negali vykdyti savo galių, ministras pirmininkas perima šalies valdymą.

Valstybės taryba

Valstybės taryba susideda iš prezidento, ministro pirmininko ir ministerijų vadovų. Pagal konstituciją, prieš priimant galutinius sprendimus, taryboje privaloma aptarti svarbius užsienio ir vidaus politikos klausimus. Prezidentas yra skiriamas tarybos pirmininku, o ministras pirmininkas - vicepirmininku. Prie valstybės tarybos veikia 4 patariamosios tarybos.

Ministerijos

Pagrindinis straipsnis – Pietų Korėjos ministerijos.

Ministerijų vadovai skiriami prezidento ir yra atskaitingi ministrui pirmininkui.

Nepriklausomos agentūros

Tiesiogiai prezidentui atskaitingos agentūros:

Audito ir inspekcijos taryba
Nacionalinė žvalgybos tarnyba
Korėjos komunikacijų komisija

Ministrui pirmininkui atskaitingos agentūros:

Sąžiningos prekybos komisija
Pilietinių teisių komisija
Finansinių paslaugų komisija

Ministrui pirmininkui ir atitinkamai ministerijai atskaitingos agentūros:

Valstybinė mokesčių tarnyba
Muitinės tarnyba
Nacionalinis statistikos biuras
Aukščiausiojo teismo teisėjų biuras
Karinės prievolės administracija
Gynybos programos administracija
Nacionalinė policijos agentūra
Kultūrinio paveldo administracija
Kaimo vystymo administracija
Miškų tarnyba
Mažo ir vidutinio verslo administracija
Intelektinės nuosavybės biuras
Maisto ir vaistų administracija
Meteorologijos administracija

Teisminė valdžia

Teisminė valdžia susideda iš , , apeliacinių, regioninių ir savivaldybių teismų. Taip pat egzistuoja specializuoti šeimos, administracinis ir patentų teismai.

Konstitucinis teismas susideda iš devynių teisėjų. Trys iš jų siūlomi prezidento, trys - Aukščiausiojo teismo pirmininko, trys - parlamento, tačiau visas kandidatūras galiausiai turi patvirtinti prezidentas. Teisėjai pareigas eina 6 metus, tačiau gali būti perrinkti neribotą kiekį kartų. Konstitucinis teismas nagrinėja įstatymų atitikimą konstitucijai, apkaltos atvejus, politinių partijų panaikinimą, valstybės institucijų ginčus, ir kita.

Aukščiausiasis teismas yra įsikūręs Seule. Jis susideda iš 14 teisėjų, kuriais gali tapti ne jaunesni nei 40 metų ir nemažiau 15 metų teisinės praktikos turintys asmenys. Teisėjo kadencija trunka 6 metus. Aukščiausiasis teismas yra paskutinė teisminė instancija, kurios sprendimas galutinis ir neginčijamas.

Šalyje egzistuoja penki apeliaciniai teismai. Žemesni už juos yra didžiausiuose miestuose įsikūrę regioniniai, o dar žemiau - savivaldybių teismai.

Tiek Konstitucinio teismo pirmininko, tiek Aukščiausiojo teismo pirmininko kandidatūra yra siūloma prezidento ir patvirtinama parlamento. Aukščiausiojo teismo teisėjai siūlomi Aukščiausiojo teismo pirmininko pritariant prezidentui ir patvirtinant parlamentui. Visų kitų teismų teisėjai skiriami Aukščiausiojo teismo pirmininko pritariant Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegijai.

Vietinės valdžios sistema

Iki 1995 m. vietinė valdžia buvo visiškai priklausoma nuo centrinės, kuri tiesiogiai paskirdavo aukščiausio rango vadovus. Po reformos, metropoliniai ir specialieji miestai, provincijos ir rajonai (구, gu) įgavo daugiau autonomijos ir jų vietinė valdžia tapo tiesiogiai renkama gyventojų.

Nepaisant pokyčių vietinė valdžia išlieka gana silpna. Dauguma jos vykdomų funkcijų, įskaitant mokesčių rinkimą ir gyventojams teigiamų paslaugų klausimus, yra apsprendžiamos centrinės valdžios.

Rinkimai

Pagrindinis straipsnis – Rinkimai Pietų Korėjoje.

Pietų Korėjoje visuotiniuose rinkimuose renkami Nacionalinio Susirinkimo nariai ir prezidentas. Vietiniuose rinkimuose renkami miestų merai, provincijų gubernatoriai ir tarybų nariai.

Politinės partijos

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Pietų Korėjos politinės partijos.

Pietų Korėjoje egzistuoja daugiapartinė sistema. Pagrindinės šalies politinės partijos yra Didžioji Nacionalinė partija, Demokratų Partija, , , , .

Narystė tarptautinėse organizacijose

Tarptautinės organizacijos, kurių veikloje dalyvauja Pietų Korėja: AfDB, APEC, AsDB, BIS, Kolombo planas, ERPB, , FAO, TATENA, IBRD, TCAO, TBT, , ICRC, IDA, IEA, IFAD, , THO, ILO, TVF, IMO, , INTERPOL, TOK, TMO, ISO, TTS, , , OECD, OPCW, ESBO (partnerė), JTO, UNESCO, UNCTAD, , , UPU, PMO, PSO, , WMO, UNWTO, PPO, Zangger komitetas, EANET, EAS, Shangri-la dialogas.

Literatūra

Chung-in Moon. Understanding Korean politics: an introduction. SUNY Press, 2001
Suh Cheong-Soo. An Encyclopaedia Of Korean Culture. Hansebon, 2004
Korėjos Respublikos konstitucija (anglų k.)

Nuorodos

Korėjos politinės sistemos struktūra, nuorodos į oficialius institucijų puslapius Archyvuota kopija 2010-01-25 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)

v • • r

Azijos šalių politinės sistemos