Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tukumanas isp Tucumán San Migel de Tukumanas isp San Miguel de Tucumán didžiausias šiaurės vakarinės Argentinos dalies m
San Migel de Tukumanas
Tukumanas (isp. Tucumán), San Migel de Tukumanas (isp. San Miguel de Tucumán) – didžiausias šiaurės vakarinės Argentinos dalies miestas. Provincijos administracinis centras. Miestas išsidėstęs provincijos centrinėje dalyje, Sali upės pakrantėje, 1311 km nuo Buenos Airių, 450 m aukštyje virš jūros lygio. Tukumane gyvena 527 tūkst. gyventojų (5 pagal dydį šalies miestas); o kartu su aglomeracija – 781,0 tūkst. gyv. (2007).
| Tukumanas San Miguel de Tucumán | |
|---|---|
| Tukumanas. Vyriausybės rūmai | |
| Laiko juosta: (UTC-3) | |
| Valstybė | Argentina |
| Provincija | Tukumano provincija |
| Departamentas | Kapitalio departamentas |
| Įkūrimo data | 1565 m. |
| Gyventojų | 527 607 |
| Plotas | 90 km² |
| Tankumas | 5 862 žm./km² |
| Altitudė | 431 m |
| Tinklalapis | www.sanmigueldetucuman.gov.ar |
| Vikiteka | Tukumanas |
Istorija
Tukumaną 1565 m. gegužės 31 d. įkūrė iš Peru keliavęs konkistadoras . Pirmoji gyvenvietė buvo ne dabartinėje miesto vietoje, tačiau šiek tiek toliau, Quebrada del Portugués išsišakojime. Tačiau dėl indėnų antpuolių ir prastos geriamojo vandens kokybės Fernando Mate de Lunos perkeltas į dabartinę vietą ir atkurtas 1685 m. Miestas augo kaip stotis prekybiniame kelyje tarp Peru Vicekaralystės ir Buenos Airių. XX a. pradžioje prasidėjo aktyvios nepriklausomybės kovos. 1812 m. rugsėjo 24 d. šalia tuomet nedidelio Tukumano miestelio įvyko tarp rojalistų ir patriotų. Kovotojai už nepriklausomybę, vadovaujami Manuelio Belgrano įveikė rojalistus. Po dar kelių sėkmingų mūšių regionas buvo išvaduotas nuo ispanų. Kadangi Tukumane buvo sutelktos karinės pajėgos, be to miestas buvo geroje geografinėje padėtyje, nuspręsta čia paskelbti šalies nepriklausomybę.
1816 m. liepos 9 d. San Migel de Tukumano kongresas paskelbė Argentinos nepriklausomybę nuo Ispanijos.
Ekonomika ir transportas
Tukumanas – svarbiausias regiono pramoninis ir žemės ūkio centras. Apylinkėse auginamos cukranendrės, ryžiai, tabakas, vaisiai. Svarbus cukraus pramonės centras. Taip pat yra chemijos, mašinų, įrengimų, maisto pramonės įmonių.
Tukumanas – svarbus transporto mazgas. Keliai į Santjago del Esterą, Saltą, Katamarką, Kordobą. Geležinkeliai į aplinkinių provincijų miestus. Išvystytas susisiekimas autobusais (didžiausias autobusų terminalas šalyje). 12 km į rytus nuo Tukumano yra Tarptautinis Benjamín Matienzo oro uostas, iš kurio vyksta reguliarūs reisai į Buenos Aires, Kordobą ir Santjago del Esterą.
Kultūra
Ilgą laikotarpį Tukumanas garsėjo kaip kultūrinis centras. Mieste yra 2 valstybiniai universitetai: (įkurtas 1914 m.) ir filialas; bei privatus (1965 m.). Yra du dideli (San Martino ir Alberdžio) bei keletas mažesnių teatrų. Juose ištisus metus vyksta koncertai, operos, baletai, vaidinimai. Kasmet vyksta „Rugsėjo Muzikos festivalis“. Pagrindiniai jo renginiai vyksta Nepriklausomybės aikštėje. Tukumane yra 2 televizijos stotys, 3 kabelinės televizijos kompanijos, leidžiami 4 laikraščiai. Iš Tukumano kilę šie žymūs žmonės: architektas (Petronas bokštų Malaizijoje autorius), profesionali tenisininkė , dainininkė , Argentinos prezidentai Nicolás Avellaneda ir Julio Argentino Roca ir kt.
Sportas
- Futbolas
- Atlético Tucumán – futbolo klubas; rungtyniavo stipriausiame šalies futbolo divizione.
Turistiniai objektai
2000 m. šalies vyriausybė Tukumaną paskelbė istoriniu miestu, kadangi čia yra daug istorinės ir architektūrinės svarbos pastatų. Gatvės ir aikštės atskitos palisandramedžių, balamedžių, apelsinų ir kitų medžių alėjomis.
Vienas iš svarbiausių architektūrinių paminklų – XIX a. pab. modernizmo stiliaus Vyriausybės Rūmai (Casa de Gobierno). Taip pat kolonijinės architektūros bruožų turinti Tukumano katedra, San Fransisko bažnyčia (pastarieji pastatai turi ir istorinių paminklų statusą), senovinė Nuestra Señora de La Merced bažnyčia (joje yra dailės paminklų), provincijos istorijos muziejus, meno muziejus, botanikos institutas, dar keletas XIX a. pab. – XX a. pr. viešbučių ir kitų pastatų.
Iš kitų paminklų minėtini Nepriklausomybės rūmai, kuriuose paskelbta šalies nepriklausomybė, neoklasicistinis San Martino teatras, gimtasis Nikolo Aveljanedos namas. Las Carreras laukas, kuriame vyko Tukumano mūšis, paverstas istoriniu parku. Yra archeologijos, folkloro muziejai. Miesto „širdis“ – Nepriklausomybės aikštė (Plaza Independencia) – apsodinta medžiais ir papuošta skulptūromis. Yra Art Deco stiliaus pastatų, senovinių namų, kavinių. Mieste yra keletas parkų.
- Liepos Devintosios parkas
- Malonės (La Merced) bažnyčia
- Tukumano katedra
Nuorodos
- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2017-11-06 iš Wayback Machine projekto.
- Tukumano portalas
- Turistinė svetainė Archyvuota kopija 2008-12-18 iš Wayback Machine projekto.
- Tukumano Valst. universiteto svetainė Archyvuota kopija 2007-04-05 iš Wayback Machine projekto.
- Tukumano televizija (tiesioginė transliacija) Archyvuota kopija 2007-01-14 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie San Migel de Tukumanas, Kas yra San Migel de Tukumanas? Ką reiškia San Migel de Tukumanas?
Tukumanas isp Tucuman San Migel de Tukumanas isp San Miguel de Tucuman didziausias siaures vakarines Argentinos dalies miestas Provincijos administracinis centras Miestas issidestes provincijos centrineje dalyje Sali upes pakranteje 1311 km nuo Buenos Airiu 450 m aukstyje virs juros lygio Tukumane gyvena 527 tukst gyventoju 5 pagal dydį salies miestas o kartu su aglomeracija 781 0 tukst gyv 2007 Tukumanas San Miguel de TucumanTukumanas Vyriausybes rumaiTukumanas26 50 0 p pl 65 12 0 v ilg 26 83333 s pl 65 20000 r ilg 26 83333 65 20000 Tukumanas Laiko juosta UTC 3 Valstybe ArgentinaProvincija Tukumano provincijaDepartamentas Kapitalio departamentasĮkurimo data 1565 m Gyventoju 2001 527 607Plotas 90 km Tankumas 2001 5 862 zm km Altitude 431 mTinklalapis www sanmigueldetucuman gov arVikiteka TukumanasIstorijaTukumana 1565 m geguzes 31 d įkure is Peru keliaves konkistadoras Pirmoji gyvenviete buvo ne dabartineje miesto vietoje taciau siek tiek toliau Quebrada del Portugues issisakojime Taciau del indenu antpuoliu ir prastos geriamojo vandens kokybes Fernando Mate de Lunos perkeltas į dabartine vieta ir atkurtas 1685 m Miestas augo kaip stotis prekybiniame kelyje tarp Peru Vicekaralystes ir Buenos Airiu XX a pradzioje prasidejo aktyvios nepriklausomybes kovos 1812 m rugsejo 24 d salia tuomet nedidelio Tukumano miestelio įvyko tarp rojalistu ir patriotu Kovotojai uz nepriklausomybe vadovaujami Manuelio Belgrano įveike rojalistus Po dar keliu sekmingu musiu regionas buvo isvaduotas nuo ispanu Kadangi Tukumane buvo sutelktos karines pajegos be to miestas buvo geroje geografineje padetyje nuspresta cia paskelbti salies nepriklausomybe 1816 m liepos 9 d San Migel de Tukumano kongresas paskelbe Argentinos nepriklausomybe nuo Ispanijos Ekonomika ir transportasTukumanas svarbiausias regiono pramoninis ir zemes ukio centras Apylinkese auginamos cukranendres ryziai tabakas vaisiai Svarbus cukraus pramones centras Taip pat yra chemijos masinu įrengimu maisto pramones įmoniu Tukumanas svarbus transporto mazgas Keliai į Santjago del Estera Salta Katamarka Kordoba Gelezinkeliai į aplinkiniu provinciju miestus Isvystytas susisiekimas autobusais didziausias autobusu terminalas salyje 12 km į rytus nuo Tukumano yra Tarptautinis Benjamin Matienzo oro uostas is kurio vyksta reguliarus reisai į Buenos Aires Kordoba ir Santjago del Estera KulturaIlga laikotarpį Tukumanas garsejo kaip kulturinis centras Mieste yra 2 valstybiniai universitetai įkurtas 1914 m ir filialas bei privatus 1965 m Yra du dideli San Martino ir Alberdzio bei keletas mazesniu teatru Juose istisus metus vyksta koncertai operos baletai vaidinimai Kasmet vyksta Rugsejo Muzikos festivalis Pagrindiniai jo renginiai vyksta Nepriklausomybes aiksteje Tukumane yra 2 televizijos stotys 3 kabelines televizijos kompanijos leidziami 4 laikrasciai Is Tukumano kile sie zymus zmones architektas Petronas bokstu Malaizijoje autorius profesionali tenisininke dainininke Argentinos prezidentai Nicolas Avellaneda ir Julio Argentino Roca ir kt SportasFutbolasAtletico Tucuman futbolo klubas rungtyniavo stipriausiame salies futbolo divizione Turistiniai objektai2000 m salies vyriausybe Tukumana paskelbe istoriniu miestu kadangi cia yra daug istorines ir architekturines svarbos pastatu Gatves ir aikstes atskitos palisandramedziu balamedziu apelsinu ir kitu medziu alejomis Vienas is svarbiausiu architekturiniu paminklu XIX a pab modernizmo stiliaus Vyriausybes Rumai Casa de Gobierno Taip pat kolonijines architekturos bruozu turinti Tukumano katedra San Fransisko baznycia pastarieji pastatai turi ir istoriniu paminklu statusa senovine Nuestra Senora de La Merced baznycia joje yra dailes paminklu provincijos istorijos muziejus meno muziejus botanikos institutas dar keletas XIX a pab XX a pr viesbuciu ir kitu pastatu Is kitu paminklu minetini Nepriklausomybes rumai kuriuose paskelbta salies nepriklausomybe neoklasicistinis San Martino teatras gimtasis Nikolo Aveljanedos namas Las Carreras laukas kuriame vyko Tukumano musis paverstas istoriniu parku Yra archeologijos folkloro muziejai Miesto sirdis Nepriklausomybes aikste Plaza Independencia apsodinta medziais ir papuosta skulpturomis Yra Art Deco stiliaus pastatu senoviniu namu kaviniu Mieste yra keletas parku Liepos Devintosios parkas Malones La Merced baznycia Tukumano katedraNuorodosOficiali svetaine Archyvuota kopija 2017 11 06 is Wayback Machine projekto Tukumano portalas Turistine svetaine Archyvuota kopija 2008 12 18 is Wayback Machine projekto Tukumano Valst universiteto svetaine Archyvuota kopija 2007 04 05 is Wayback Machine projekto Tukumano televizija tiesiogine transliacija Archyvuota kopija 2007 01 14 is Wayback Machine projekto