Jonas Dunsas Škotas apie 1265 m 1308 m lapkričio 8 d Viduramžių teologas palaimintasis Jonas Dunsas ŠkotasBiografijaTiks
Jonas Dunsas Škotas

Jonas Dunsas Škotas (apie 1265 m. – 1308 m. lapkričio 8 d.) - Viduramžių teologas, palaimintasis.
Biografija
Tiksli gimimo data nežinoma, bet, sprendžiant pagal įšventinimo į kunigystę datą (1291 m. kovo 17 d.), turėjo gimti prieš 1266 m. kovo 17 d. nes minimalus įšventinimo amžius tais laikais buvo 25 metai.
Gimė Dunso miestelyje Bervikšyro grafystėje, Škotijoje. Dar vaikystėje jį priglaudė pranciškonų vienuoliai, kurių dėka, būdamas dešimties – dvylikos metų amžiaus, pradėjo mokytis Oksfordo universitete. Po parengiamųjų filosofijos kursų Dunsas Škotas pradėjo teologijos studijas. 1301-aisiais buvo išsiųstas į Paryžių, kad tęstų studijas viename prestižinių universitetų Europoje. Tačiau po kelerių metų jis kartu su keliais kolegomis buvo išvarytas dėl konflikto tarp prancūzų karaliaus Pilypo IV ir popiežiaus Bonifaco VIII. Grįžęs į Angliją tęsė studijas Oksforde.
1304 m. vasarą grįžo į Paryžių. 1305 m. apsigynė disertaciją, kurioje, oponuodamas dominikonams-tomistams, gynė nekalto Marijos prasidėjimo tezę. 1306 m. tapo teologijos profesoriumi. 1307-aisiais nusiųstas į Kelną, kur dėstė teologiją pranciškonų studium. Šiame mieste filosofas netikėtai mirė 1308 m. lapkričio 8 d., palikdamas nemažai nepabaigtų darbų..
Palaidotas Kelno pranciškonų bažnyčioje. Jo sarkofagą puošia žodžiai: Scotia me genuit. Anglia me suscepit. Gallia me docuit. Colonia me tenet („Škotija nešė mane pirmyn. Anglija mane palaikė. Prancūzija mane mokė. Kelnas mane turi“).
Popiežius Jonas Paulius II beatifikavo Joną Dunsą Škotą 1993 m. kovo 20 d.
Kūryba
Vienas iš įtakingiausių viduramžių mąstytojų. Jam Bažnyčios suteiktas doctor subtilissimus (subtiliojo daktaro) titulas.
Svarbiausias veikalas - Petro Lombardi „Sentencijų“ komentaras, kitaip vadinamas Opus Oxoniense. Paryžiuje buvo parašytas trumpesnis komentaras Reportata Parisiensia (arba Opus Parisiense). Žinomi tokie Dunso Škoto kūriniai
- Parva logicalia
- Quaestiones super de anima
- Quaestiones subtilissimae de metaphysicam Aristotelis
- Lectura
- Ordinatio (Opus Oxoniense)
- Reportata parisiensia
- Reportatio parisiensis examinata
- Collationes
- Tractatus de Primo Principio
- Theoremata
- Quaestiones Quodlibetales
Pagrindiniai mokymo principai
Jono Dunso Škoto mokymas grindžiamas trimis postulatais:
- Tik apreiškimas mums teikia galimybę pažinti ir suprasti Dievą, nes filosofinis pažinimas yra ribotas. Pagal Dunso Škoto mokymą, visos Dievo savybės, kurias Tomas Akvinietis randa Dievo savokoje, nėra įrodymas, jomis tiesiog reikia tikėti.
- Protas už valią yra stipresnis.
- Realybė yra universalijos (iš čia yra kilęs pavadinimas „realizmas“, kurio dėka atsiskleidžiama doktrinos prasmė).
Filosofinės idėjos ir škotizmas
Dunsas Škotas įkūrė „naująją pranciškonų mokyklą “, kuri vadinama škotizmu. Joje atsispindėjo Tomo Akviniečio atradimai (tomizmas), kurios dėka atnaujino savo doktriną. Tai dviejų pagrindinių XIII amžiaus filosofijos krypčių – augustizmo (šv. Augustino doktrinos) ir tomizmo - sušvelninimas. Tomizmui buvo padaryta kiek įmanoma daugiau nuolaidų, tačiau pamatinės nuostatos liko šv. Augustino.
Škotizmas tyrinėja, kuo skiriasi ir kuo panašios filosofija ir tikėjimas. Teigiama, kad teologija remiasi apsireiškusio Dievo tikrumu, ji yra paslapties ir apreikštosios tiesos išaiškinimas, o filosofijai būdingas akivaizdumas ir išvadų suderinamumas. Abi disciplinos skiriasi tiek objektais, tiek metodais. Jų abiejų tiesos prigimtis skirtinga.
Filosofija ir teologija reikalingos viena kitai. Nors žmogaus protui būdinga daug trūkumų, kurių jis negalėtų įveikti be tikėjimo, bet jo nereikėtų nuvertinti. Deramas ir būtinas proto ir tikėjimo santykis išplaukia iš dieviškosios tvarkos: protas ir tikėjimas kiekvienas atlieka savo specifinę užduotį ir turi bendradarbiauti, aiškindami ir įgyvendindami vieną konkretaus žmogaus likimą. Pasak Dunso Škoto, kai filosofas ir teologas yra tas pats asmuo, jis siekia žmogiškomis savokomis išreikšti Apreiškimo tiesas ir esminę fizinio pasaulio kontingenciją susieti ne su graikiškojo tipo būtinybe, bet su kūrybinga, kontingentiškai veikiančia Dievo laisve. Tokia sąsaja gali įgyvendinti metafiziką, kuri nėra nei pirmoji filosofija, nei mokslas apie Dievą. Škotizmo metafizikai būdingas realios esmės ir egzistavimo perskyros, itin svarbios tomistinei teologinei metafizikai, neigimas. Paprasčiausia esą neteisinga teigti, kad egzistavimas kažkuo skiriasi nuo esmės. Tarp esmės ir egzistavimo yra ne reali, o modali skirtis: egzistavimas yra esmės modusas.
Dunsas Škotas sukūrė iki smulkmenų apgalvotą scholastinę sistemą, kurioje a) tikėjimas pranoksta protą, b) intuicija pranoksta abstrakciją, c) atskirybė pranoksta bendrybes, d) valia pranoksta mintį. Protas čia neteko plataus tiesų baro, jis buvo perduotas tikėjimui; pažinime iškeliamas formos individualumas, pripažįstami intuityvūs veiksniai ir valios vaidmuo; pabrėžiamas valios primatas, o tiesa laikoma laisvos Dievo valios kūriniu ir šia prasme savavališka – štai tipiškiausi škotizmo bruožai, tolimi senovės idėjoms ir iš esmės būdingi krikščionybei.
XVI a. Dunso Škoto mokykla drauge su tomizmu buvo atgaivinta Ispanijoje; ji gyvavo ir XVII amžiuje; Waddingas 1625 m. įkūrė žinomą Škotistų kolegiją.
Šaltiniai ir literatūra
- Jono Dunso Škoto biografija Archyvuota kopija 2011-07-21 iš Wayback Machine projekto.
- Jono Dunso Škoto biografija Archyvuota kopija 2011-08-05 iš Wayback Machine projekto.
- Ernst von Aster. Filosofijos istorija, Vilnius, Alma littera, 1995
- Filosofijos istorija, II tomas
- Filosofijos įvadas, Roger Carati
- Lina Šulcienė. Viduramžių filosofijos istorija. Viduramžių filosofijos klestėjimas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonas Dunsas Škotas, Kas yra Jonas Dunsas Škotas? Ką reiškia Jonas Dunsas Škotas?
Jonas Dunsas Skotas apie 1265 m 1308 m lapkricio 8 d Viduramziu teologas palaimintasis Jonas Dunsas SkotasBiografijaTiksli gimimo data nezinoma bet sprendziant pagal įsventinimo į kunigyste data 1291 m kovo 17 d turejo gimti pries 1266 m kovo 17 d nes minimalus įsventinimo amzius tais laikais buvo 25 metai Gime Dunso miestelyje Berviksyro grafysteje Skotijoje Dar vaikysteje jį priglaude pranciskonu vienuoliai kuriu deka budamas desimties dvylikos metu amziaus pradejo mokytis Oksfordo universitete Po parengiamuju filosofijos kursu Dunsas Skotas pradejo teologijos studijas 1301 aisiais buvo issiustas į Paryziu kad testu studijas viename prestiziniu universitetu Europoje Taciau po keleriu metu jis kartu su keliais kolegomis buvo isvarytas del konflikto tarp prancuzu karaliaus Pilypo IV ir popieziaus Bonifaco VIII Grįzes į Anglija tese studijas Oksforde 1304 m vasara grįzo į Paryziu 1305 m apsigyne disertacija kurioje oponuodamas dominikonams tomistams gyne nekalto Marijos prasidejimo teze 1306 m tapo teologijos profesoriumi 1307 aisiais nusiustas į Kelna kur deste teologija pranciskonu studium Siame mieste filosofas netiketai mire 1308 m lapkricio 8 d palikdamas nemazai nepabaigtu darbu Palaidotas Kelno pranciskonu baznycioje Jo sarkofaga puosia zodziai Scotia me genuit Anglia me suscepit Gallia me docuit Colonia me tenet Skotija nese mane pirmyn Anglija mane palaike Prancuzija mane moke Kelnas mane turi Popiezius Jonas Paulius II beatifikavo Jona Dunsa Skota 1993 m kovo 20 d KurybaVienas is įtakingiausiu viduramziu mastytoju Jam Baznycios suteiktas doctor subtilissimus subtiliojo daktaro titulas Svarbiausias veikalas Petro Lombardi Sentenciju komentaras kitaip vadinamas Opus Oxoniense Paryziuje buvo parasytas trumpesnis komentaras Reportata Parisiensia arba Opus Parisiense Zinomi tokie Dunso Skoto kuriniai Parva logicalia Quaestiones super de anima Quaestiones subtilissimae de metaphysicam Aristotelis Lectura Ordinatio Opus Oxoniense Reportata parisiensia Reportatio parisiensis examinata Collationes Tractatus de Primo Principio Theoremata Quaestiones QuodlibetalesPagrindiniai mokymo principaiJono Dunso Skoto mokymas grindziamas trimis postulatais Tik apreiskimas mums teikia galimybe pazinti ir suprasti Dieva nes filosofinis pazinimas yra ribotas Pagal Dunso Skoto mokyma visos Dievo savybes kurias Tomas Akvinietis randa Dievo savokoje nera įrodymas jomis tiesiog reikia tiketi Protas uz valia yra stipresnis Realybe yra universalijos is cia yra kiles pavadinimas realizmas kurio deka atsiskleidziama doktrinos prasme Filosofines idejos ir skotizmasDunsas Skotas įkure naujaja pranciskonu mokykla kuri vadinama skotizmu Joje atsispindejo Tomo Akviniecio atradimai tomizmas kurios deka atnaujino savo doktrina Tai dvieju pagrindiniu XIII amziaus filosofijos krypciu augustizmo sv Augustino doktrinos ir tomizmo susvelninimas Tomizmui buvo padaryta kiek įmanoma daugiau nuolaidu taciau pamatines nuostatos liko sv Augustino Skotizmas tyrineja kuo skiriasi ir kuo panasios filosofija ir tikejimas Teigiama kad teologija remiasi apsireiskusio Dievo tikrumu ji yra paslapties ir apreikstosios tiesos isaiskinimas o filosofijai budingas akivaizdumas ir isvadu suderinamumas Abi disciplinos skiriasi tiek objektais tiek metodais Ju abieju tiesos prigimtis skirtinga Filosofija ir teologija reikalingos viena kitai Nors zmogaus protui budinga daug trukumu kuriu jis negaletu įveikti be tikejimo bet jo nereiketu nuvertinti Deramas ir butinas proto ir tikejimo santykis isplaukia is dieviskosios tvarkos protas ir tikejimas kiekvienas atlieka savo specifine uzduotį ir turi bendradarbiauti aiskindami ir įgyvendindami viena konkretaus zmogaus likima Pasak Dunso Skoto kai filosofas ir teologas yra tas pats asmuo jis siekia zmogiskomis savokomis isreiksti Apreiskimo tiesas ir esmine fizinio pasaulio kontingencija susieti ne su graikiskojo tipo butinybe bet su kurybinga kontingentiskai veikiancia Dievo laisve Tokia sasaja gali įgyvendinti metafizika kuri nera nei pirmoji filosofija nei mokslas apie Dieva Skotizmo metafizikai budingas realios esmes ir egzistavimo perskyros itin svarbios tomistinei teologinei metafizikai neigimas Paprasciausia esa neteisinga teigti kad egzistavimas kazkuo skiriasi nuo esmes Tarp esmes ir egzistavimo yra ne reali o modali skirtis egzistavimas yra esmes modusas Dunsas Skotas sukure iki smulkmenu apgalvota scholastine sistema kurioje a tikejimas pranoksta prota b intuicija pranoksta abstrakcija c atskirybe pranoksta bendrybes d valia pranoksta mintį Protas cia neteko plataus tiesu baro jis buvo perduotas tikejimui pazinime iskeliamas formos individualumas pripazįstami intuityvus veiksniai ir valios vaidmuo pabreziamas valios primatas o tiesa laikoma laisvos Dievo valios kuriniu ir sia prasme savavaliska stai tipiskiausi skotizmo bruozai tolimi senoves idejoms ir is esmes budingi krikscionybei XVI a Dunso Skoto mokykla drauge su tomizmu buvo atgaivinta Ispanijoje ji gyvavo ir XVII amziuje Waddingas 1625 m įkure zinoma Skotistu kolegija Saltiniai ir literaturaJono Dunso Skoto biografija Archyvuota kopija 2011 07 21 is Wayback Machine projekto Jono Dunso Skoto biografija Archyvuota kopija 2011 08 05 is Wayback Machine projekto Ernst von Aster Filosofijos istorija Vilnius Alma littera 1995 Filosofijos istorija II tomas Filosofijos įvadas Roger Carati Lina Sulciene Viduramziu filosofijos istorija Viduramziu filosofijos klestejimas Vikiteka Jonas Dunsas Skotas vaizdine ir garsine medziaga