Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antiochas III DidysisSpėjama Antiocho Didžiojo skulptūraSeleukidaiGimimo vardas AntíokhosGimė 242 m pr m e Sūzai Seleuki
Antiochas III Didysis
| Antiochas III Didysis | |
|---|---|
| Spėjama Antiocho Didžiojo skulptūra | |
| Seleukidai | |
| Gimimo vardas | Antíokhos |
| Gimė | ~242 m. pr. m. e. Sūzai, Seleukidų imperija |
| Mirė | 187 m. pr. m. e. (54 metai) Sūzai, Seleukidų imperija |
| Tėvai | Seleukas II Kalinikas, Laodikė II |
| Sutuoktinis (-ė) | Laodikė III, Euboja Chalkidietė |
| Vaikai | Antiochas, , Laodikė IV, Kleopatra Sirė, , Antiochė |
| Religija | |
| Seleukidų imperijos karalius | |
| Ėjo pareigas | 223 – 187 m. pr. m. e. |
| Pirmtakas | |
| Įpėdinis | |
| Vikiteka | Antiochas III Didysis |
Antiochas III Didysis (sen. gr. Ἀντίοχος ὁ Μέγας, 242–187 m. pr. m. e.) – Seleukidų imperijos (Sirijos) karalius (223–187 m. pr. m. e.).
Sostą paveldėjo iš brolio , kuris trumpai valdė po jo tėvo Seleuko II Kaliniko. Antiochas III ėmėsi administracinės reformos (sumažino provincijas), siekė užmegzti taikius santykius su kaimyninėmis valstybėmis (per dukterų santuokas mezgė giminystes), atnaujino valdovo kultą (kartu su žmona Laodike pasiskelbė dievybėmis).
220 m. pr. m. e. prie Tigro upės nugalėjo karaliumi pasiskelbusį rytinių provincijų valdytoją Moloną, užėmė šiaurės vakarų Medijoje. Netrukus karaliumi pasiskelbė ir Mažosios Azijos valdytojas Achajas, bet maištas jo kariuomenėje sulaikė jį nuo antpuolio prieš Antiochą III. 219–216 m. pr. m. e. Antiochas III dalyvavo ketvirtajame Sirijos kare: užėmė Viduržemio jūros pakrantės uostus Tyrą, , , vėliau užėmė , Palestiną, Finikiją. 217 m. pr. m. e. prie Rafijos stojo į mūšį prieš prieš Egipto valdovą . Neįveikęs egiptoečių, Antiochas III neteko visų užkariautų žemių, išskyrus Seleukiją Pieriją.
213 m. pr. m. e. Antiochas III sudarė sąjungą su Pergamo valdovu ir drauge įveikė bei nužudė Achają. Grąžinęs Mažąją Aziją savo valdžion, 212–205 m. pr. m. e. vykdė karo žygius Rytuose: pasiekė Indiją, įsitvirtino Armėnijoje, Partoje ir Baktrijoje. Išplėtęs imperiją ir gavęs daug pelno, Antiochas III Achemenidų pavyzdžiu prisiskyrė sau Karalių karaliaus titulą bei kaip Aleksandras Makedonietis pasivadino Didžiuoju.
Mirus Egipto karaliui Ptolemajui IV, Antiochas III sudarė sąjungą su Makedonijos karaliumi ir drauge užpuolė Egiptą. Seleukidų karalius užėmė Koilę ir Palestiną, tačiau Pilypas V pakeliui įsitraukė į karą su Rodu ir Pergamu, kurie į pagalbą pasikvietė Romą. Romiečiai užpuolė Makedoniją, o Antiochas III, užuot padėjęs Pilypui V, pats išžygiavo į Egiptą. 195 m. pr. m. e. sudarė taikos sutartį, pagal kurią Seleukidams pripažintos pietų Sirijos ir Palestinos žemės, už Egipto valdovo ištekinta Antiocho III dukra Kleopatra, o Egiptas praktiškai tapo Seleukidų protektoriatu.
198–197 m. pr. m. e. Antiochas III prisijungė Mažosios Azijos didžiąją dalį, kirto Helspontą ir užėmė Trakiją. Tokios Seleukidų pergalės sukėlė Romos nerimą – romėnai ragino Antiochą III trauktis iš Europos ir grąžinti Mažosios Azijos miestų savivaldą. Padėtis dar labiau pablogėjo, kai Antiochas III savo patarėju priėmė buvusį Kartaginos valdovą Hanibalą, per pūnų karus siaubusį Romos žemes. Nors Antiochas III siūlė Pilypui V kariauti kartu prieš Romą, tačiau šis jam nedovanojo už tai, kad buvo apleistas Egipto kampanijos metu, ir susivienijo su romėnais prieš Seleukidus. Jungtinės Romos, Rodo ir Pergamo pajėgos išstūmė Seleukidus iš Graikijos, o vėliau ir iš Mažosios Azijos vakarinių pakrančių. 190 m. pr. m. e. Antiochas III pralaimėjo ir pagal (188 m.) turėjo atsisakyti visų nukariautų žemių Europoje ir Mažojoje Azijoje į vakarus nuo Tauro kalnų bei sumokėti 15 000 talentų kontribuciją.
187 m. pr. m. e. vietos gyventojų nužudytas per Baalo šventyklos apiplėšimą netoli Sūzų.
Šaltiniai
- Antiochus III the Great. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- Antiochas III Didysis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antiochas III Didysis, Kas yra Antiochas III Didysis? Ką reiškia Antiochas III Didysis?
Antiochas III DidysisSpejama Antiocho Didziojo skulpturaSeleukidaiGimimo vardas AntiokhosGime 242 m pr m e Suzai Seleukidu imperijaMire 187 m pr m e 54 metai Suzai Seleukidu imperijaTevai Seleukas II Kalinikas Laodike IISutuoktinis e Laodike III Euboja ChalkidieteVaikai Antiochas Laodike IV Kleopatra Sire AntiocheReligijaSeleukidu imperijos karaliusĖjo pareigas 223 187 m pr m e PirmtakasĮpedinisVikiteka Antiochas III Didysis Antiochas III Didysis sen gr Ἀntioxos ὁ Megas 242 187 m pr m e Seleukidu imperijos Sirijos karalius 223 187 m pr m e Sosta paveldejo is brolio kuris trumpai valde po jo tevo Seleuko II Kaliniko Antiochas III emesi administracines reformos sumazino provincijas sieke uzmegzti taikius santykius su kaimyninemis valstybemis per dukteru santuokas mezge giminystes atnaujino valdovo kulta kartu su zmona Laodike pasiskelbe dievybemis 220 m pr m e prie Tigro upes nugalejo karaliumi pasiskelbusį rytiniu provinciju valdytoja Molona uzeme siaures vakaru Medijoje Netrukus karaliumi pasiskelbe ir Mazosios Azijos valdytojas Achajas bet maistas jo kariuomeneje sulaike jį nuo antpuolio pries Antiocha III 219 216 m pr m e Antiochas III dalyvavo ketvirtajame Sirijos kare uzeme Vidurzemio juros pakrantes uostus Tyra veliau uzeme Palestina Finikija 217 m pr m e prie Rafijos stojo į musį pries pries Egipto valdova Neįveikes egiptoeciu Antiochas III neteko visu uzkariautu zemiu isskyrus Seleukija Pierija 213 m pr m e Antiochas III sudare sajunga su Pergamo valdovu ir drauge įveike bei nuzude Achaja Grazines Mazaja Azija savo valdzion 212 205 m pr m e vykde karo zygius Rytuose pasieke Indija įsitvirtino Armenijoje Partoje ir Baktrijoje Ispletes imperija ir gaves daug pelno Antiochas III Achemenidu pavyzdziu prisiskyre sau Karaliu karaliaus titula bei kaip Aleksandras Makedonietis pasivadino Didziuoju Mirus Egipto karaliui Ptolemajui IV Antiochas III sudare sajunga su Makedonijos karaliumi ir drauge uzpuole Egipta Seleukidu karalius uzeme Koile ir Palestina taciau Pilypas V pakeliui įsitrauke į kara su Rodu ir Pergamu kurie į pagalba pasikviete Roma Romieciai uzpuole Makedonija o Antiochas III uzuot padejes Pilypui V pats iszygiavo į Egipta 195 m pr m e sudare taikos sutartį pagal kuria Seleukidams pripazintos pietu Sirijos ir Palestinos zemes uz Egipto valdovo istekinta Antiocho III dukra Kleopatra o Egiptas praktiskai tapo Seleukidu protektoriatu Seleukidu imperija po Antiocho Didziojo uzkariavimu violetine 198 197 m pr m e Antiochas III prisijunge Mazosios Azijos didziaja dalį kirto Helsponta ir uzeme Trakija Tokios Seleukidu pergales sukele Romos nerima romenai ragino Antiocha III trauktis is Europos ir grazinti Mazosios Azijos miestu savivalda Padetis dar labiau pablogejo kai Antiochas III savo patareju prieme buvusį Kartaginos valdova Hanibala per punu karus siaubusį Romos zemes Nors Antiochas III siule Pilypui V kariauti kartu pries Roma taciau sis jam nedovanojo uz tai kad buvo apleistas Egipto kampanijos metu ir susivienijo su romenais pries Seleukidus Jungtines Romos Rodo ir Pergamo pajegos isstume Seleukidus is Graikijos o veliau ir is Mazosios Azijos vakariniu pakranciu 190 m pr m e Antiochas III pralaimejo ir pagal 188 m turejo atsisakyti visu nukariautu zemiu Europoje ir Mazojoje Azijoje į vakarus nuo Tauro kalnu bei sumoketi 15 000 talentu kontribucija 187 m pr m e vietos gyventoju nuzudytas per Baalo sventyklos apiplesima netoli Suzu SaltiniaiAntiochus III the Great Encyclopaedia Britannica Online www britannica com Antiochas III Didysis Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001