Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stasys MatulaitisStasys MatulaitisGimė 1866 m spalio 24 d Stebuliškės Liudvinavo valsčius Marijampolės apskritisMirė 195
Stasys Matulaitis
| Stasys Matulaitis | |
|---|---|
| Stasys Matulaitis | |
| Gimė | 1866 m. spalio 24 d. Stebuliškės, Liudvinavo valsčius, Marijampolės apskritis |
| Mirė | 1956 m. balandžio 10 d. (89 metai) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Vilhelmina Mackevičiūtė |
| Vaikai | (1900-1938) (1901–1986) |
| Veikla | gydytojas, knygnešys, publicistas, spaudos darbuotojas, istorikas |
| Alma mater | Maskvos universitetas |
Stasys Matulaitis (1866 m. spalio 24 d. Stebuliškėse, Liudvinavo valsčius, Marijampolės apskritis – 1956 m. balandžio 10 d. Vilniuje) – gydytojas, knygnešys, publicistas, spaudos darbuotojas, istorikas.
Biografija
Broliai Petras, Juozas, Andrius ir Pranas Matulaičiai. Mokėsi Liudvinavo pradinėje mokykloje. 1886 m. baigė Marijampolės gimnaziją, studijavo mediciną Maskvos universitete, ten priklausė slaptai lietuvių studentų draugijai. 1891 m. baigęs universitetą, dirbo gydytoju Aleksote, 1892 m. – Jiezne, 1893 m. – Balbieriškyje. Iki 1895 m. – varpininkas, nuo 1893 m. su Kaziu Griniumi ir V. Palukaičiu buvo „Varpo“ komisijoje, bet daugumai jo aštrūs straipsniai nepatiko.
1895 m. persikėlė į Pilviškius ir iki 1897 m. redagavo „Ūkininką“ ir „Varpą“. 1895 m. balandžio mėn. Naumiestyje pas Juozą Bagdoną organizavo susitikimą su Andrium Domaševičium, kuriame buvo nutarta, kad, norint atskirti lietuvių socialdemokratų, siekiančių nacionalinio išsivadavimo, veiklą nuo lenkiškų organizacijų būtina steigti LSDP. Nuo 1895 m. ėmė laikyti save socialdemokratu ir ta kryptimi pasuko savo redaguojamą „Ūkininką“.
1898 m. birželio mėn. „Sietyno“ byloje nuteistas ir trejiems metams ištremtas į , Rusiją. Gyveno Peterburge, ten vedė vilniškę Vilhelminą Mackevičiūtę, kuri 1901–1902 m. padėjo platinant socialdemokratinę literatūrą. 1899 m. išvyko į Ust Sysolską, 1902 m. grįžo į Pilviškius ir iš K. Griniaus atsiteisė išvykstant į tremtį jam duotą saugoti savo sodybą. Teismo metu paaiškėjo S. Matulaičio prieš kunigus rašytų straipsnių autoriaus slapyvardžiai.
1904–1906 m. buvo mobilizuotas į caro kariuomenę. 1906 m. LSDP CK jį pakvietė dirbti į Vilnių, kur jis redagavo leidinius „Naujoji Gadynė“, „Skardas“ (abu su V. Kapsuku), „Žarija“ ir kitą socialdemokratų spaudą, skaitė populiarias medicinos, istorijos, lituanistikos paskaitas. 1907 m. balandžio 7 d. išrinktas į pirmąją Lietuvos mokslo draugijos valdybą. Nuo 1911 m. „Visuomenės“ bendradarbis.
Prasidėjus karui 1914 m. vėl mobilizuotas, dirbo karo ligoninėse. Nuo 1917 m. gyveno Maskvoje, 1917 m. Rusijos lietuvių seimo Petrograde delegatas. 1917–1918 m. leido ir redagavo „Socialdemokratą“, vėliau, prisidėjęs prie bolševikų, redagavo „Tiesą“. 1918 m. sausio ir gegužės mėn. išrinktas RKP(b) lietuvių sekcijų biuro nariu, dirbo Lietuvos reikalų komisaro pavaduotoju, bet staiga 1918 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Vilnių.
Vilniuje dirbo Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, slapta rengė medicinos seseris pogrindžio kovoms. Bolševikams užėmus Vilnių, 1919 m. kovo-balandžio mėn. vėl redagavo „Tiesą“. 1919 m. balandžio mėn. Vilnių užėmus lenkams, Maskvos pinigais šelpė Vilniuje likusias bolševikų šeimas.
1919 m. birželio mėn. lenkų suimtas, ir, laikinai išleistas iš kalėjimo, pabėgo į Lietuvą. Buvo paskirtas Vilkaviškio ligoninės vedėju, vėl grįžo į LSDP. 1921 m. atsisakė dirbti vyr. gydytoju. 1923 m. išsikėlė į Marijampolę, dirbo gydytoju, taip pat dėstė istoriją realinėje mokykloje. LKP įkurtos kooperatinės knygų leidimo bendrovės „Šviesa“ valdybos pirmininkas.
Spaudžiamas savo dukters, LKP CK narės Katrės ir Karolio Požėlos, Marijampolėje organizavo pogrindinę moksleivių bolševikų kuopelę, kurios nariai 1925 m. vasario 12 d. buvo suimti. Suimtas buvo ir S. Matulaitis, bet, paleistas už 5000 litų užstatą, per Latviją pasitraukė į TSRS. Nuo 1927 m. gyveno Minske ir dirbo Baltarusijos Mokslų akademijoje, kur parašė studiją „1863 metai Lietuvoje“, už kurią gavo istorijos daktaro laipsnį. 1934–1937 m. akademikas. 1937 m. ištremtas į Kazachstaną, 1948 m. amnestuotas. Nuo 1945 m. gyveno Vilniuje, 1945–1948 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute.
1893–1935 m. parašė apie 30 ir išvertė 17 publicistinių ir mokslo populiarinimo brošiūrų bei knygų. Paskelbė literatūrinės kritikos straipsnių, eilėraščių, apsakymų.
Bibliografija
- Parmazonas, satyrinė apysaka, 1897 m.
- Smertis, satyrinė apysaka, 1900 m.
- Pragaro gelmės, satyrinė apysaka, 1904 m.
- Lietuvių tautos istorija, 1918 m., 1923 m.
- Religija ir jos socialinė reikšmė, 1931 m.
- 1863 metai Lietuvoj, 1933 m.
- Atsiminimai, 1957 m.
Šaltiniai
- Stasys Matulaitis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 323 psl.
- Rimvydas Urbonavičius. Realinė gimnazija: keliai ir klystkeliai
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 316 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stasys Matulaitis, Kas yra Stasys Matulaitis? Ką reiškia Stasys Matulaitis?
Stasys MatulaitisStasys MatulaitisGime 1866 m spalio 24 d Stebuliskes Liudvinavo valscius Marijampoles apskritisMire 1956 m balandzio 10 d 89 metai VilniusSutuoktinis e Vilhelmina MackeviciuteVaikai 1900 1938 1901 1986 Veikla gydytojas knygnesys publicistas spaudos darbuotojas istorikasAlma mater Maskvos universitetas Stasys Matulaitis 1866 m spalio 24 d Stebuliskese Liudvinavo valscius Marijampoles apskritis 1956 m balandzio 10 d Vilniuje gydytojas knygnesys publicistas spaudos darbuotojas istorikas BiografijaBroliai Petras Juozas Andrius ir Pranas Matulaiciai Mokesi Liudvinavo pradineje mokykloje 1886 m baige Marijampoles gimnazija studijavo medicina Maskvos universitete ten priklause slaptai lietuviu studentu draugijai 1891 m baiges universiteta dirbo gydytoju Aleksote 1892 m Jiezne 1893 m Balbieriskyje Iki 1895 m varpininkas nuo 1893 m su Kaziu Griniumi ir V Palukaiciu buvo Varpo komisijoje bet daugumai jo astrus straipsniai nepatiko 1895 m persikele į Pilviskius ir iki 1897 m redagavo ukininka ir Varpa 1895 m balandzio men Naumiestyje pas Juoza Bagdona organizavo susitikima su Andrium Domasevicium kuriame buvo nutarta kad norint atskirti lietuviu socialdemokratu siekianciu nacionalinio issivadavimo veikla nuo lenkisku organizaciju butina steigti LSDP Nuo 1895 m eme laikyti save socialdemokratu ir ta kryptimi pasuko savo redaguojama ukininka 1898 m birzelio men Sietyno byloje nuteistas ir trejiems metams istremtas į Rusija Gyveno Peterburge ten vede vilniske Vilhelmina Mackeviciute kuri 1901 1902 m padejo platinant socialdemokratine literatura 1899 m isvyko į Ust Sysolska 1902 m grįzo į Pilviskius ir is K Griniaus atsiteise isvykstant į tremtį jam duota saugoti savo sodyba Teismo metu paaiskejo S Matulaicio pries kunigus rasytu straipsniu autoriaus slapyvardziai 1904 1906 m buvo mobilizuotas į caro kariuomene 1906 m LSDP CK jį pakviete dirbti į Vilniu kur jis redagavo leidinius Naujoji Gadyne Skardas abu su V Kapsuku Zarija ir kita socialdemokratu spauda skaite populiarias medicinos istorijos lituanistikos paskaitas 1907 m balandzio 7 d isrinktas į pirmaja Lietuvos mokslo draugijos valdyba Nuo 1911 m Visuomenes bendradarbis Prasidejus karui 1914 m vel mobilizuotas dirbo karo ligoninese Nuo 1917 m gyveno Maskvoje 1917 m Rusijos lietuviu seimo Petrograde delegatas 1917 1918 m leido ir redagavo Socialdemokrata veliau prisidejes prie bolseviku redagavo Tiesa 1918 m sausio ir geguzes men isrinktas RKP b lietuviu sekciju biuro nariu dirbo Lietuvos reikalu komisaro pavaduotoju bet staiga 1918 m rugpjucio men grįzo į Vilniu Vilniuje dirbo Raudonojo Kryziaus ligonineje slapta renge medicinos seseris pogrindzio kovoms Bolsevikams uzemus Vilniu 1919 m kovo balandzio men vel redagavo Tiesa 1919 m balandzio men Vilniu uzemus lenkams Maskvos pinigais selpe Vilniuje likusias bolseviku seimas 1919 m birzelio men lenku suimtas ir laikinai isleistas is kalejimo pabego į Lietuva Buvo paskirtas Vilkaviskio ligonines vedeju vel grįzo į LSDP 1921 m atsisake dirbti vyr gydytoju 1923 m issikele į Marijampole dirbo gydytoju taip pat deste istorija realineje mokykloje LKP įkurtos kooperatines knygu leidimo bendroves Sviesa valdybos pirmininkas Spaudziamas savo dukters LKP CK nares Katres ir Karolio Pozelos Marijampoleje organizavo pogrindine moksleiviu bolseviku kuopele kurios nariai 1925 m vasario 12 d buvo suimti Suimtas buvo ir S Matulaitis bet paleistas uz 5000 litu uzstata per Latvija pasitrauke į TSRS Nuo 1927 m gyveno Minske ir dirbo Baltarusijos Mokslu akademijoje kur parase studija 1863 metai Lietuvoje uz kuria gavo istorijos daktaro laipsnį 1934 1937 m akademikas 1937 m istremtas į Kazachstana 1948 m amnestuotas Nuo 1945 m gyveno Vilniuje 1945 1948 m dirbo Lietuvos mokslu akademijos Istorijos institute 1893 1935 m parase apie 30 ir isverte 17 publicistiniu ir mokslo populiarinimo brosiuru bei knygu Paskelbe literaturines kritikos straipsniu eilerasciu apsakymu BibliografijaParmazonas satyrine apysaka 1897 m Smertis satyrine apysaka 1900 m Pragaro gelmes satyrine apysaka 1904 m Lietuviu tautos istorija 1918 m 1923 m Religija ir jos socialine reiksme 1931 m 1863 metai Lietuvoj 1933 m Atsiminimai 1957 m SaltiniaiStasys Matulaitis Lietuviskoji tarybine enciklopedija VII t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1981 T VII Lietuvos Mordviu 323 psl Rimvydas Urbonavicius Realine gimnazija keliai ir klystkeliai Zurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 316 psl