Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pirmoji fitnaSifino mūšis XIV a iliustracijaData 657 m liepąVieta prie Sifino dab Rakos Rezultatas lygiosiosVadovai ir k
Sifino mūšis
| Pirmoji fitna | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Sifino mūšis, XIV a. iliustracija | |||||||
| |||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Ali ibn Abu Talibas | Muavija ibn Abu Sufjanas | ||||||
Sifino mūšis yra 657 m. įvykęs susirėmimas tarp kalifo Ali pajėgų ir Sirijos valdytojo Muavijos pajėgų prie Sifino (dab. Rakos) Sirijoje.
Mūšis kilo, kai kalifas Ali nenubaudė prieš tai valdžiusio kalifo Usmano, kuris buvo 656 m. nužudytas Medinoje, žudikų. Sukilus tuo nepatenkintiesiems kilo Pirmasis kalifato pilietinis karas. Sirijos valdytojas Muavija buvo iš to paties klano kaip Usmanas ir jis nepripažino Ali kalifu. Ali savo ruožtu neskubėjo bausti Usmano žudikų, kurie buvo jo gretose. 657 m. Ali pajėgos surengė žygį į Siriją prieš Muaviją. Jų armijos susitiko prie Sifino (dab. Rakos). Musulmonų istorikai pateikia fantastiškus dalyvavusių karių skaičius. Tikėtina, kad Ali pajėgos buvo apytiksliai lygios 12000–20000 karių, kurias jis atvedė į ankstesnį Kupranugario mūšį prie Basros prieš kitus maištininkus. Šiitų šaltiniuose tvirtinama, kad Muavijos pajėgos buvo aiškiai silpnesnės ir jam grėsė pralaimėjimas, tačiau jos galėjo būti apylygės.
Susitikusios armijos delsė keletą mėnesių, nes niekas nenorėjo kovoti. Deryboms pasibaigus įvyko 3–4 dienas trukęs mūšis, kuris aprašomas skirtingai. Viena versija, tai buvo keletas pavienių menkų susirėmimų, kita versija, mūšis buvo labai žiaurus. Nei viena pusė neįgijo persvaros ir, pasak legendos, Muavijos kariai iškėlė ant iečių prikabintus Korano lapus kviesdami, kad klausimas būtų sprendžiamas derybų keliu pagal Koraną. Ali su tuo sutiko. Iš Muavijos pusės arbitru buvo paskirtas Amras ibn al Asas, iš Ali pusės – Abu Musa al Ašaris. Panašu, kad jų sprendimas nebuvo kalifo Ali naudai. Šios derybos buvo didžiulė Ali politinė klaida. Jo karių tarpe kilo nepasitenkinimas, nes kai kurie jų teigė, kad pagal Koraną tik Dievas tegali nuspręsti, kas valdo musulmonus, ir mūšyje esą paaiškėtų, kieno pusėje Dievas yra. Radikaliausi nepatenkintieji pasitraukė iš Ali pajėgų ir įkūrė frakciją, kuri ilgainiui tapo žinoma charidžitų pavadinimu. Armijos išsiskyrė ir Ali 658 ir 659 m. pratęsė derybas su Muavija dar labiau sukompromituodamas savo autoritetą, kas galų gale lėmė Muavijos iškilimą kalifate ir Ali žūtį nuo charidžitų pasikėsintojo 661 metais.
Šaltiniai
- Enciklopedija Britannica
- Oxford Islamic Studies Archyvuota kopija 2019-04-03 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sifino mūšis, Kas yra Sifino mūšis? Ką reiškia Sifino mūšis?
Pirmoji fitnaSifino musis XIV a iliustracijaData 657 m liepaVieta prie Sifino dab Rakos Rezultatas lygiosiosVadovai ir kariniai vadaiAli ibn Abu Talibas Muavija ibn Abu Sufjanas Sifino musis yra 657 m įvykes susiremimas tarp kalifo Ali pajegu ir Sirijos valdytojo Muavijos pajegu prie Sifino dab Rakos Sirijoje Musis kilo kai kalifas Ali nenubaude pries tai valdziusio kalifo Usmano kuris buvo 656 m nuzudytas Medinoje zudiku Sukilus tuo nepatenkintiesiems kilo Pirmasis kalifato pilietinis karas Sirijos valdytojas Muavija buvo is to paties klano kaip Usmanas ir jis nepripazino Ali kalifu Ali savo ruoztu neskubejo bausti Usmano zudiku kurie buvo jo gretose 657 m Ali pajegos surenge zygį į Sirija pries Muavija Ju armijos susitiko prie Sifino dab Rakos Musulmonu istorikai pateikia fantastiskus dalyvavusiu kariu skaicius Tiketina kad Ali pajegos buvo apytiksliai lygios 12000 20000 kariu kurias jis atvede į ankstesnį Kupranugario musį prie Basros pries kitus maistininkus Siitu saltiniuose tvirtinama kad Muavijos pajegos buvo aiskiai silpnesnes ir jam grese pralaimejimas taciau jos galejo buti apylyges Susitikusios armijos delse keleta menesiu nes niekas nenorejo kovoti Deryboms pasibaigus įvyko 3 4 dienas trukes musis kuris aprasomas skirtingai Viena versija tai buvo keletas pavieniu menku susiremimu kita versija musis buvo labai ziaurus Nei viena puse neįgijo persvaros ir pasak legendos Muavijos kariai iskele ant ieciu prikabintus Korano lapus kviesdami kad klausimas butu sprendziamas derybu keliu pagal Korana Ali su tuo sutiko Is Muavijos puses arbitru buvo paskirtas Amras ibn al Asas is Ali puses Abu Musa al Asaris Panasu kad ju sprendimas nebuvo kalifo Ali naudai Sios derybos buvo didziule Ali politine klaida Jo kariu tarpe kilo nepasitenkinimas nes kai kurie ju teige kad pagal Korana tik Dievas tegali nuspresti kas valdo musulmonus ir musyje esa paaisketu kieno puseje Dievas yra Radikaliausi nepatenkintieji pasitrauke is Ali pajegu ir įkure frakcija kuri ilgainiui tapo zinoma charidzitu pavadinimu Armijos issiskyre ir Ali 658 ir 659 m pratese derybas su Muavija dar labiau sukompromituodamas savo autoriteta kas galu gale leme Muavijos iskilima kalifate ir Ali zutį nuo charidzitu pasikesintojo 661 metais SaltiniaiEnciklopedija Britannica Oxford Islamic Studies Archyvuota kopija 2019 04 03 is Wayback Machine projekto