Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Medūza (biologija)
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Kitos reikšmės – Medūza (reikšmės).
| Medusozoa | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastoji medūza (Aurelia aurita) | ||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||
|
Medūzos (Medusozoa) – duobagyvių (Cnidaria) potipis, kurį sudaro gan stambūs, želiški gyvūnai, gyvenantys jūrose ir vandenynuose.
Biologija
Tai jūriniai pavieniai, ar (plaukiojantys vandens sluoksnyje) organizmai. Kūnas keturspindulinės simetrijos, dubenėlio arba įdubusio disko formos, kurį sudaro storas drebučių sluoksnis, esantis tarp dviejų ląstelių sluoksnių.
Medūzos – vienos stambiausių planktono gyventojų. Jų kūnas gali būti daugiau kaip 2 m skersmens, sverti iki 300 kg, o čiuopikliai gali siekti keletą metrų. Tik kelių rūšių medūzos prisitvirtina prie dumblių, o kai kurios nemažą gyvenimo dalį praleidžia jūros dugne. Nors medūzos gali plaukti sutraukdamos savo raumenis, joms sunku judėti net prieš silpną srovę, todėl neretai išmetamos į paplūdimius audrų metu.
Dauguma jų mėsėdės ir gaudo savo čiuopikliais. Varpo (skėčio) pakraštyje yra 4 ar 8 pakitę į jutimo organus čiuopikliai – ropalijos. Medūzų čiuopikliuose yra daugybė dilginančiųjų ląstelių, kurių dirginimui jautrūs ne tik žmonės, bet ir stambūs gyvūnai. Ypač stiprūs pačios didžiausios pasaulyje (apie 2,5 m skersmens) (lot. Cyanea) nudilginimai. Burna yra apatinės dalies centre, o čiuopikliai karo pakraščio apačioje. Maistas iš burnos pro ryklę patenka į entoderminės kilmės ovalų skrandį, pertvaromis padalintą į 4 dalis. Pertvarų pakraščiuose išsidėstę mezenteriniai siūlai, gausiai nusėti liaukinėmis ląstelėmis (virškinimo funkcija). Nuo skrandžio išsidėstę radialiniai kanalai, susijungę kūno pakraščiais einančiu žiediniu kanalu (gastrovaskuliarinė sistema).
Dauguma medūzų – skirtalytės. Būdingas išorinis apvaisinimas. Iš apvaisintų kiaušinėlių išsivysto planulė. Praėjus tam tikram vystymosi ciklui, iš planulės pumpuravimosi būdu susidaro daug naujų lytinės kartos atstovų – medūzų.
Šių gyvūnų gyvenimo ciklas sudėtingas. Jie pradeda gyvenimą kaip maži jūros dugne gyvenantys . Polipo stadija dažniausiai redukuota. sudaro susikaupimus – mazgelinius ganglijus. Iš kiekvieno polipo pumpurų atsiranda daugybė mažų laisvai plaukiojančių medūzų, kurios vėliau atsiskiria, tampa lytiškai besidauginančiais suaugėliais ir pradeda savarankišką gyvenimą.
Manoma, kad medūzos egzistuoja jau 500 mln. metų.
Sistematika
Yra ~3200 medūzų rūšių. Medūzų potipis skirstomas į šias klases:
- Kubomedūzos (Cubozoa)
- (Hydrozoa)
- (Polypodiozoa)
- Scifomedūzos arba tikrosios meduzos (Scyphozoa)
- (Staurozoa)
- Phyllorhiza punctata
- Chrysaora colorata
- Portugališkasis laivelis (Physalia physalis)
- Cyanea capillata
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Medūza (biologija), Kas yra Medūza (biologija)? Ką reiškia Medūza (biologija)?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kitos reiksmes Meduza reiksmes MedusozoaPaprastoji meduza Aurelia aurita Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Duobagyviai Cnidaria Potipis Meduzos Medusozoa Meduzos Medusozoa duobagyviu Cnidaria potipis kurį sudaro gan stambus zeliski gyvunai gyvenantys jurose ir vandenynuose BiologijaMeduzos anatomija Tai juriniai pavieniai ar plaukiojantys vandens sluoksnyje organizmai Kunas keturspindulines simetrijos dubenelio arba įdubusio disko formos kurį sudaro storas drebuciu sluoksnis esantis tarp dvieju lasteliu sluoksniu Meduzos vienos stambiausiu planktono gyventoju Ju kunas gali buti daugiau kaip 2 m skersmens sverti iki 300 kg o ciuopikliai gali siekti keleta metru Tik keliu rusiu meduzos prisitvirtina prie dumbliu o kai kurios nemaza gyvenimo dalį praleidzia juros dugne Nors meduzos gali plaukti sutraukdamos savo raumenis joms sunku judeti net pries silpna srove todel neretai ismetamos į papludimius audru metu Dauguma ju mesedes ir gaudo savo ciuopikliais Varpo skecio pakrastyje yra 4 ar 8 pakite į jutimo organus ciuopikliai ropalijos Meduzu ciuopikliuose yra daugybe dilginanciuju lasteliu kuriu dirginimui jautrus ne tik zmones bet ir stambus gyvunai Ypac stiprus pacios didziausios pasaulyje apie 2 5 m skersmens lot Cyanea nudilginimai Burna yra apatines dalies centre o ciuopikliai karo pakrascio apacioje Maistas is burnos pro rykle patenka į entodermines kilmes ovalu skrandį pertvaromis padalinta į 4 dalis Pertvaru pakrasciuose issideste mezenteriniai siulai gausiai nuseti liaukinemis lastelemis virskinimo funkcija Nuo skrandzio issideste radialiniai kanalai susijunge kuno pakrasciais einanciu ziediniu kanalu gastrovaskuliarine sistema Dauguma meduzu skirtalytes Budingas isorinis apvaisinimas Is apvaisintu kiausineliu issivysto planule Praejus tam tikram vystymosi ciklui is planules pumpuravimosi budu susidaro daug nauju lytines kartos atstovu meduzu Siu gyvunu gyvenimo ciklas sudetingas Jie pradeda gyvenima kaip mazi juros dugne gyvenantys Polipo stadija dazniausiai redukuota sudaro susikaupimus mazgelinius ganglijus Is kiekvieno polipo pumpuru atsiranda daugybe mazu laisvai plaukiojanciu meduzu kurios veliau atsiskiria tampa lytiskai besidauginanciais suaugeliais ir pradeda savarankiska gyvenima Manoma kad meduzos egzistuoja jau 500 mln metu SistematikaYra 3200 meduzu rusiu Meduzu potipis skirstomas į sias klases Kubomeduzos Cubozoa Hydrozoa Polypodiozoa Scifomeduzos arba tikrosios meduzos Scyphozoa Staurozoa Phyllorhiza punctata Chrysaora colorata Portugaliskasis laivelis Physalia physalis Cyanea capillata