Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nikolajus RepninasNikolajus RepninasGimė 1734 m kovo 22 d Sankt Peterburgas Rusijos imperijaMirė 1801 m gegužės 24 d 67
Nikolajus Repninas
| Nikolajus Repninas | |
|---|---|
| Nikolajus Repninas | |
| Gimė | 1734 m. kovo 22 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija |
| Mirė | 1801 m. gegužės 24 d. (67 metai) Ryga, Rusijos imperija |
| Veikla | politikas, karininkas |
| Aktyvumo metai | 1749–1798 |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
| Vikiteka | Nikolajus Repninas |
Nikolajus Vasiljevičius Repninas (rus. Никола́й Васи́льевич Репни́н, 1734 m. kovo 22 d. – 1801 m. gegužės 24 d.) – Rusijos imperijos valstybės veikėjas ir generolas, atlikęs svarbų vaidmenį Abiejų Tautų Respublikos padalijimuose.
Biografija
ATR vaidmuo
Gimęs Sankt Peterburge, Repninas Austrijos įpėdinystės kare tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje pas savo tėvą, kunigaikštį , o vėliau kurį laiką gyveno užsienyje, kur įgijo „labai gerą vokišką išsilavinimą“. Jis taip pat dalyvavo Septynerių metų kare.
1763 m. imperatorius Petras III išsiuntė jį ambasadoriumi į Prūsiją. Tais pačiais metais Jekaterina II perkėlė jį į Abiejų Tautų Respubliką kaip įgaliotąjį ministrą.
Dėl Rusijos įtakos ATR vyriausybėje Repninas buvo faktinis šalies valdovas, kuriam buvo duoti specialūs nurodymai suformuoti prorusišką frakciją iš įvairių protestantų, kurie turėjo gauti lygias teises su katalikais. Repninas manė, kad protestantai nėra pakankamai reikšmingi, kad būtų naudingi Rusijai.
Siekdamas įgyvendinti Rusijos interesus, jis skatino dviejų protestantų (Slucko ir Torūnės), o vėliau ir katalikų (Radomo konfederacijos, kuriai vadovavo Karolis Stanislovas Radvila II) konfederacijų kūrimąsi. Pasak enciklopedijos „Encyclopædia Britannica“, Repnino susirašinėjimai atskleidžia, kad jam nepatiko politika, kuria turėjo užsiimti. Vis dėlto jis pakluso savo nurodymams ir įvairiomis priemonėmis privertė 1767–1768 m. seimą („Repnino seimą“) pripažinti visus ginčytinus klausimus. Prieš Seimą jis įsakė suimti ir ištremti į Kalugą keletą garsių savo politikos oponentų – ir Vaclovą Rževuskį. Dėl to iš karto susikūrė Baro konfederacija, kuri praktiškai sužlugdė ambasadoriaus strategiją.
Karinė karjera
Repninas atsistatydino iš pareigų, kad galėtų vadovauti kariams, kovojantiems su Osmanų imperija . Vadovaudamas savarankiškai vadovybei Moldavijoje ir Valakijoje, jis neleido didelei osmanų kariuomenei persikelti per Prutą (1770 m.), pasižymėjo ir Kahulio mūšiuose, užėmė Izmajilą ir Kiliją. 1771 m. jis gavo vyriausiąją vadovybę Valakijoje ir užėmė Bukareštą. Dėl nesutarimų su vyriausiuoju kariuomenės vadu Rumiancevu jis atsistatydino, tačiau 1774 m. dalyvavo užimant Silistrą ir derybose, po kurių sudaryta .
Prasidėjus , jis atvedė 30 000 vyrų į Vroclavą, o vėliau vykusiame Cešyno kongrese, kuriame jis buvo Rusijos įgaliotasis atstovas, privertė Austriją sudaryti taiką su Prūsija.
Per antrąjį Turkijos karą (1787–1792 m.) Repninas, po Aleksandro Suvorovo, buvo sėkmingiausias iš rusų vadų.
Paskutiniai metai
Po antrojo ATR padalijimo jis tapo naujai įgytų Lietuvos provincijų generalgubernatoriumi, kur taip pat vadovavo rusų pajėgoms per Kosciuškos sukilimą. Caras Pavelas I pakėlė jį į feldmaršalo rangą (1796 m.), o 1798 m. išsiuntė su diplomatine misija į Berlyną ir Vieną, kad atplėštų Prūsiją nuo Prancūzijos ir suvienytų Habsburgų monarchiją ir Prūsiją prieš Pirmąją Prancūzijos Respubliką. Nesėkmingai grįžęs jis buvo atleistas iš tarnybos ir mirė Rygoje.
Repninas turėjo nesantuokinį sūnų , taip pat sklandė gandai, kad Adomas Jurgis Čartoriskis buvo nesantuokinis Repnino ir sūnus. Repnino teisėti vaikai buvo trys dukterys. Po Repnino mirties, išnykus vyriškajai Repnino giminei, Aleksandras I leido Repnino anūkui kunigaikščiui perimti Repnino vardą ir senelio herbą.
Vilniaus Vingio parko kapinėse stovi jo rūpesčiu pastatytas žmonos Natalijos Repninos koplyčia-mauzoliejus.
Išnašos
- Harcourt Brace, note to Casanova, p.356; Ritter, p.189
- Butterwick, p.169
- Harcourt Brace, note to Casanova, p.528
- Butterwick, p.170
- LeDonne, p.210
Šaltiniai
- Richard Butterwick, Poland's Last King and English Culture, Oxford University Press, 1998
- Giacomo Casanova, History of My life, Johns Hopkins University Press, 1997
- Isabel de Madariaga, Russia in the Age of Catherine the Great, Yale University Press, 1981, ISBN 0300025157; Phoenix Press, 2002, ISBN 1842125117
- John P. LeDonne, The Grand Strategy of the Russian Empire, 1650-1831, Oxford University Press United States, 2004
- Gerhard Albert Ritter, Frederick the Great, University of California Press, 1975
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nikolajus Repninas, Kas yra Nikolajus Repninas? Ką reiškia Nikolajus Repninas?
Nikolajus RepninasNikolajus RepninasGime 1734 m kovo 22 d Sankt Peterburgas Rusijos imperijaMire 1801 m geguzes 24 d 67 metai Ryga Rusijos imperijaVeikla politikas karininkasAktyvumo metai 1749 1798Zymus apdovanojimaiVikiteka Nikolajus Repninas Nikolajus Vasiljevicius Repninas rus Nikola j Vasi levich Repni n 1734 m kovo 22 d 1801 m geguzes 24 d Rusijos imperijos valstybes veikejas ir generolas atlikes svarbu vaidmenį Abieju Tautu Respublikos padalijimuose BiografijaATR vaidmuo Gimes Sankt Peterburge Repninas Austrijos įpedinystes kare tarnavo Rusijos imperijos kariuomeneje pas savo teva kunigaikstį o veliau kurį laika gyveno uzsienyje kur įgijo labai gera vokiska issilavinima Jis taip pat dalyvavo Septyneriu metu kare 1763 m imperatorius Petras III issiunte jį ambasadoriumi į Prusija Tais paciais metais Jekaterina II perkele jį į Abieju Tautu Respublika kaip įgaliotajį ministra Del Rusijos įtakos ATR vyriausybeje Repninas buvo faktinis salies valdovas kuriam buvo duoti specialus nurodymai suformuoti prorusiska frakcija is įvairiu protestantu kurie turejo gauti lygias teises su katalikais Repninas mane kad protestantai nera pakankamai reiksmingi kad butu naudingi Rusijai Siekdamas įgyvendinti Rusijos interesus jis skatino dvieju protestantu Slucko ir Torunes o veliau ir kataliku Radomo konfederacijos kuriai vadovavo Karolis Stanislovas Radvila II konfederaciju kurimasi Pasak enciklopedijos Encyclopaedia Britannica Repnino susirasinejimai atskleidzia kad jam nepatiko politika kuria turejo uzsiimti Vis delto jis pakluso savo nurodymams ir įvairiomis priemonemis priverte 1767 1768 m seima Repnino seima pripazinti visus gincytinus klausimus Pries Seima jis įsake suimti ir istremti į Kaluga keleta garsiu savo politikos oponentu ir Vaclova Rzevuskį Del to is karto susikure Baro konfederacija kuri praktiskai suzlugde ambasadoriaus strategija Karine karjera Repninas atsistatydino is pareigu kad galetu vadovauti kariams kovojantiems su Osmanu imperija Vadovaudamas savarankiskai vadovybei Moldavijoje ir Valakijoje jis neleido didelei osmanu kariuomenei persikelti per Pruta 1770 m pasizymejo ir Kahulio musiuose uzeme Izmajila ir Kilija 1771 m jis gavo vyriausiaja vadovybe Valakijoje ir uzeme Bukaresta Del nesutarimu su vyriausiuoju kariuomenes vadu Rumiancevu jis atsistatydino taciau 1774 m dalyvavo uzimant Silistra ir derybose po kuriu sudaryta Prasidejus jis atvede 30 000 vyru į Vroclava o veliau vykusiame Cesyno kongrese kuriame jis buvo Rusijos įgaliotasis atstovas priverte Austrija sudaryti taika su Prusija Per antrajį Turkijos kara 1787 1792 m Repninas po Aleksandro Suvorovo buvo sekmingiausias is rusu vadu Paskutiniai metai Po antrojo ATR padalijimo jis tapo naujai įgytu Lietuvos provinciju generalgubernatoriumi kur taip pat vadovavo rusu pajegoms per Kosciuskos sukilima Caras Pavelas I pakele jį į feldmarsalo ranga 1796 m o 1798 m issiunte su diplomatine misija į Berlyna ir Viena kad atplestu Prusija nuo Prancuzijos ir suvienytu Habsburgu monarchija ir Prusija pries Pirmaja Prancuzijos Respublika Nesekmingai grįzes jis buvo atleistas is tarnybos ir mire Rygoje Repninas turejo nesantuokinį sunu taip pat sklande gandai kad Adomas Jurgis Cartoriskis buvo nesantuokinis Repnino ir sunus Repnino teiseti vaikai buvo trys dukterys Po Repnino mirties isnykus vyriskajai Repnino giminei Aleksandras I leido Repnino anukui kunigaiksciui perimti Repnino varda ir senelio herba Vilniaus Vingio parko kapinese stovi jo rupesciu pastatytas zmonos Natalijos Repninos koplycia mauzoliejus IsnasosHarcourt Brace note to Casanova p 356 Ritter p 189 Butterwick p 169 Harcourt Brace note to Casanova p 528 Butterwick p 170 LeDonne p 210SaltiniaiRichard Butterwick Poland s Last King and English Culture Oxford University Press 1998 Giacomo Casanova History of My life Johns Hopkins University Press 1997 Isabel de Madariaga Russia in the Age of Catherine the Great Yale University Press 1981 ISBN 0300025157 Phoenix Press 2002 ISBN 1842125117 John P LeDonne The Grand Strategy of the Russian Empire 1650 1831 Oxford University Press United States 2004 Gerhard Albert Ritter Frederick the Great University of California Press 1975