Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Kepeno klimato klasifikacija viena iš dažniausiai naudojamų klimato klasifikacijos sistemų Ji remiasi vietovių metiniais

Köppen klimato klasifikacija

  • Pagrindinis puslapis
  • Köppen klimato klasifikacija
Köppen klimato klasifikacija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Kepeno klimato klasifikacija – viena iš dažniausiai naudojamų klimato klasifikacijos sistemų. Ji remiasi vietovių metiniais arba mėnesiniais temperatūrų vidurkiais bei vidutiniu kritulių kiekiu ir išskiria penkias pagrindines klimato kategorijas, dalinamas į tipus bei potipius.

Klasifikaciją 1884 m. paskelbė vokiečių kilmės rusų klimatologas Vladimiras Kepenas. Vėliau ji buvo kelis kartus papildyta, nemažai prie to prisidėjo vokiečių klimatologas Rudolfas Geigeris.

Klimato skirstymas

Pagal Kepeno klasifikaciją, klimatas skirstomas į penkias kategorijas, žymimas raidėmis A, B, C, D, E, o jos – į smulkesnius tipus, taip pat turinčius savo raidę.

  • Kategorijų tipai: f – krituliai metuose pasiskirstę tolygiai; m – musoniniai lietūs; s – sausos vasaros; w – sausos žiemos.
  • Tipų potipiai: a – karščiausio mėnesio vidutinė temperatūrą viršija 22 °C; b – karščiausio mėnesio vidutinė temperatūrą žemesnė nei 22 °C; c – mažau nei 4 mėnesių vidutinė temperatūra viršija 10 °C; d – tas pats kaip c, bet šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra aukštesnė nei -38 °C; h – karšta ir sausa ištisus metus, metinė vidutinė temperatūra viršija 18 °C; k – šalta ir sausa ištisus metus, metinė vidutinė temperatūra žemesnė nei 18 °C.

Remiantis šiais kriterijais, iš viso egzistuoja 28 klimato tipai, besiskiriantys metiniu temperatūrų kitimu ir kritulių pasiskirstymu.

A: tropinis klimatas

Pagrindinis tropinio klimato požymis – kiekvieno mėnesio metuose vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei 18 °C. Metinis kritulių kiekis viršija 1500 mm, tačiau jie gali būti pasiskirstę netolygiai. Šios grupės tipai:

  • Af: pusiaujinis arba drėgnųjų atogrąžų miškų klimatas, kuriam būdingas didelis kritulių kiekis (kiekvieną mėnesį ne mažesnis nei 60 mm, metinis viršija 2000 mm), sezonų nebuvimas. Šalčiausio metų mėnesio vidutinė temperatūra nuo karščiausio skiriasi mažiau nei 3 °C. Aukščiausia temperatūra dieną yra apie 32 °C, žemiausia naktį – 22 °C. Šiam klimatui būdingi atogrąžų miškai.
    • Pavyzdžiai: Ikitosas (Peru).
  • Am: subekvatorinis arba tropinių musonų klimatas, kuriam būdingas sausasis (mažiau nei 60 mm, bet daugiau nei (100 – metinis kritulių kiekis (mm) / 25) mm kritulių per mėnesį) sezonas vėsesniais metų mėnesiais ir drėgnasis sezonas karščiausiais. Čia aptinkami musoniniai miškai.
    • Pavyzdžiai: Bangaloras (Indija).
  • Aw arba As: savanų klimatas, kuriam būdingas ryškus sausasis sezonas (mažiau nei 60 mm ir mažiau nei (100 – metinis kritulių kiekis (mm) / 25) mm kritulių per mėnesį). Drėgnuoju sezonu paprastai iškrenta mažiau nei 1000 mm kritulių. Augalija palyginti skurdi.
    • Pavyzdžiai: Kalkuta (Indija), Kujaba (Brazilija), Darvinas (Australija).

B: sausas klimatas

Sausas klimatas išsiskiria tuo, kad jį turinčiose vietovėse iškrenta mažiau kritulių nei jų išgaruoja. Jam būdingas mažas santykinis oro drėgnumas, giedri ir vėjuoti orai, didelis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas. BW klimato tipas dengia 12% Žemės sausumos. BS klimato tipas – 14% sausumos.

  • BWh: sausas, karštas aridinis arba dykumų klimatas. Vidutinė metinė temperatūra viršija 18 °C. Labiausiai sutinkamas atogrąžinėse platumose. Šio potipio vietovėse fiksuojamos aukščiausios Žemės temperatūros (iki 58 °C).
    • Pavyzdžiai: Berbera (Somalis), Elis Springsas (Australija), Sacharos dykuma.
  • BWn: sausas, švelnių temperatūrų aridinis arba dykumų klimatas. Labiausiai paplitęs žemynų vakarinėse pakrantėse, tropinėse arba artimoms tropinėms platumose. Taip pat, dideliuose aukščiuose virš jūros lygio, kur paprastai vyrautų karštos dykumos (BWh) klimato tipas. Visus metus vyrauja švelnios temperatūros.
    • Pavyzdžiai: Atakamos dykuma, Lima (Peru).
  • BWk: aridinis arba dykumų klimatas, kuriam būdingos karštos vasaros, tačiau žiemą temperatūra nukrenta iki neigiamos. Šis klimato potipis sutinkamas vidutinėse platumose, ten, kur aukšti kalnai suformuoja lietaus šėšėlį ir neleidžia šio klimato vietovėse iškristi reguliariems krituliams.
    • Pavyzdžiai: Gobio dykuma (Mongolija, Kinija), Kyzylkumas (Centrinė Azija)
  • BSh ir BSk: sausas semiaridinis (pusdykumių) arba stepių klimatas. Kritulių jame kiek daugiau nei dykumų klimate, skurdi augalija, vyrauja žolės. Karšto klimato potipis (BSh) būdingas platumose tarp 20° ir 30° nuo pusiaujo. Būdingos karštos ar net labai karštos vasaros ir šiltos žiemos. Šalto klimato potipis (BSk) sutinkamas vidutinėse platumose ir dideliuose aukščiuose virš jūros lygio tropinėse platumose. Būdingos ne tokios karštos vasaros, o žiemą temperatūra nukrenta iki neigiamos, gali iškristi sniegas.
    • Pavyzdžiai: Monterėjus (Meksika), Denveris (JAV).

C: švelnių žiemų vidutinių platumų klimatas

Šiai klimato kategorijai būdingos karštos vasaros ir švelnios žiemos. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei 0 °C, bet vėsesnė nei 18 °C.

  • Cfa: drėgnas subtropikų klimatas su tvankiomis drėgnomis vasaromis ir sausesnėmis žiemomis. Vyrauja rytinėse žemynų dalyse. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra viršija 0 °C, bent vieno mėnesio vidutinė temperatūra viršija 22 °C ir bent keturis mėnesius vidutinė temperatūra turi viršyti 10 °C. Kritulių pasiskirstymas per metus yra tolygus.
    • Pavyzdžiai: Bostonas (JAV), Buenos Airės (Argentina).
  • Cfb: vidutinių platumų jūrinis klimatas su mažai kritulių turinčiomis trumpomis vasaromis ir drėgnais likusiais metų laikais. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra viršija 0 °C, nei vieno mėnesio vidutinė temperatūra neviršija 22 °C ir bent keturis mėnesius vidutinė temperatūra viršija 10 °C. Vyrauja vakarinėse žemynų dalyse.
    • Pavyzdžiai: Londonas (Didžioji Britanija), Melburnas (Australija).
  • Cfc: subpoliarinis jūrinis klimatas. Būdingas poliarinėms platumoms šalia jūrų, kur šiltosios srovės sušvelnina klimatą: sezoniniai temperatūrų svyravimai neryškūs, žiemai nebūdingi šalčiai, o vasaros labai vėsios. Visų metų mėnesių vidutinė temperatūra viršija 0 °C, 1-3 mėnesių vidutinė temperatūra viršija 10 °C
    • Pavyzdžiai: Farerų salos, Punta Arenasas (Čilė)
  • Cwa: Musono įtakotas drėgnas subtropikų klimatas. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra viršija 0 °C, bent vieno mėnesio vidutinė temperatūra viršija 22 °C ir bent keturis mėnesius vidutinė temperatūra viršija 10 °C. Drėgniausiam mėnesiui (vasarą) tenkantis kritulių kiekis viršija bent 10 kartų sausiausiam mėnesiui (žiemą) tenkančių kritulių kiekį.
    • Pavyzdžiai: Indijos šiaurinė dalis, Kinijos pietrytinė dalis.
  • Cwb: subtropinis aukštumų klimatas arba vidutinių platumų jūrinis klimatas su sausomis žiemomis. Būdingas subtropikų aukštumoms, kur temperatūra žemesnė, bet išlaikomos subtropinio klimato charakteristikos, kuriuose nebūdingi ryškūs sezoniniai temperatūrų svyravimai, kas taip pat būdinga vidutinių platumų jūriniam klimatui. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei 0 °C ir bent keturis mėnesius vidutinė temperatūra viršija 10 °C. Drėgniausiam mėnesiui (vasarą) tenkantis kritulių kiekis viršija bent 10 kartų sausiausiam mėnesiui (žiemą) tenkančių kritulių kiekį.
    • Pavyzdžiai: Meksikas (Meksika), Adis Adeba (Etiopija).
  • Cwc: šaltas subtropikų aukštumų klimatas, kuriuose visus metus temperatūros būdingos tarp 0 °C ir 10 °C, kas taip pat būdinga subpoliariniam jūriniam klimatui, išskyrus tai, kad žiemos būna sausos.
    • Pavyzdžiai: Altiplanas (Bolivija).
  • Csa: karštų vasarų viduržemio klimatas su ilga sausa vasara ir lietinga žiema (kritulių kiekis tarp drėgniausio ir sausiausio mėnesio skiriasi bent tris kartus). Laikomas „tipiniu viduržemio klimatu“, nes šis potipis yra labiausiai paplitęs. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra viršija 0 °C, bent vieno mėnesio vidutinė temperatūra viršija 22 °C ir bent keturis mėnesius vidutinė temperatūra turi viršyti 10 °C.
    • Pavyzdžiai: Valensija (Ispanija), Los Andželas (JAV), Pertas (Australija).
  • Csb: šiltų vasarų viduržemio klimatas su ilga sausa vasara ir lietinga žiema (kritulių kiekis tarp drėgniausio ir sausiausio mėnesio skiriasi bent tris kartus). Nuo Csa potipio skiriasi tuo, kad vėsios vandenynų srovės neleidžia vasaroms būti tokioms karštoms. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra viršija 0 °C, nei vieno mėnesio vidutinė temperatūra neviršija 22 °C ir bent keturis mėnesius vidutinė temperatūra viršija 10 °C.
    • Pavyzdžiai: Portas (Portugalija), San Franciskas (JAV), Keiptaunas (PAR).
  • Csc: vėsių vasarų viduržemio klimatas, kur kritulių kiekis tarp drėgniausio ir sausiausio mėnesio skiriasi bent tris kartus. Visų metų mėnesių vidutinė temperatūra viršija 0 °C, 1-3 mėnesių vidutinė temperatūra viršija 10 °C. Gana retas. Paplitęs tik tam tikrose aukštumų vietovėse, šalia žemiau paplitusių kitų potipių viduržemio klimato vietovių.

D: šaltų žiemų vidutinių platumų klimatas

Šaltam vidutinių platumų klimatui būdingos šiltos vasaros ir šaltos žiemos. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra žemesnė nei 0 °C Šilčiausio metų mėnesio vidutinė temperatūra viršija 10 °C, o šalčiausio nenukrenta žemiau -30 °C.

  • Dfa: karštų vasarų vidutinių platumų klimatas. Drėgna, krituliai pasiskirstę tolygiai ištisus metus. Šilčiausio mėnesio vidutinė temperatūra viršija 22 °C. Aptinkamas daugiausia šiauriniam Žemės pusrutulyje, vidutinio klimato juostos pietiniame pakraštyje. Daugiausia paplitęs žemynų gilumose, kur ryškesni sezoniniai temperatūrų svyravimai, nėra švelninančio jūros poveikio. Šalnų paprastai nebūna 5-6 mėnesius per metus.
    • Pavyzdžiai: Čikaga (JAV), Belgradas (Serbija).
  • Dfb: šiltų vasarų vidutinių platumų klimatas. Drėgna, krituliai pasiskristę tolygiai ištisus metus. Nei vieno mėnesio vidutinė temperatūra neviršija 22 °C. Paplitęs šiauriau nei karštų vasarų vidutinių platumų klimatas. Šalnų paprastai nebūna 3-5 mėnesius per metus. Vasarą, karščiai (30 °C ir daugiau) retai kada trunka ilgiau nei savaitę. Šis klimato potipis paplitęs visoje Lietuvos ir likusių Baltijos valstybių teritorijose, tik šioje vietovėje sezoninį temperatūrų svyravimą švelnina jūros poveikis.
    • Pavyzdžiai: Vilnius (Lietuva), Varšuva (Lenkija), Torontas (Kanada), Maskva (Rusija).
  • Dfc: subarktinis klimatas, tik 1-3 menėsius per metus vidutinė mėnesio temperatūra viršija 10 °C. Drėgna, krituliai tolygiai pasiskirstę ištisus metus. Žiemos ilgos ir šaltos, o vasaros vėsios ir trumpos, nors temperatūra šilčiausiais mėnesiais gali kartais pakilti net iki 30 °C.
    • Pavyzdžiai: Rovaniemis (Suomija), Murmanskas (Rusija), Ankoridžas (Aliaska).
  • Dfd: labai šaltų žiemų subarktinio klimato potipis, kai bent vieno mėnesio vidutinė temperatūra yra žemesnė nei -38 °C, tačiau vasaros šiltos, 1-3 mėnesius vidutinė mėnesio temperatūra pakyla virš 10 °C ir šilčiausiais mėnesiais gali būti labai šilta. Šio potipio klimato vietovėse stebimi patys ryškiausi sezoniniai temperatūrų svyravimai, o žiemą – pačios žemiausios temperatūros už Antarktidos ribų. Paplitęs Sibiro šiaurės rytinėje dalyje, žemyno glūdumoje.
    • Pavyzdžiai: Verchojanskas (Rusija)
  • Dwa: musono įtakotas karštų vasarų (bent vieno mėnesio vidutinė temperatūra viršija 22 °C) vidutinių platumų klimatas. Žiema paprastai būna sausa, o drėgniausią mėnesį vasarą kritulių bent 10 kartų daugiau, negu sausiausią mėnesį žiemą.
    • Pavyzdžiai: Tiandzinas (Kinija), Seulas (Pietų Korėja).
  • Dwb: musono įtakotas šiltų vasarų (nei vieno mėnesio vidutinė temperatūra neviršija 22 °C) vidutinių platumų klimatas. Žiema paprastai būna sausa, o drėgniausią mėnesį vasarą kritulių bent 10 kartų daugiau, negu sausiausią mėnesį žiemą.
  • Dwc: musono įtakotas subarktinis (tik 1-3 mėnesius vidutinė mėnesio temperatūra pakyla virš 10 °C) klimatas. Žiema paprastai būna sausa, o drėgniausią mėnesį vasarą kritulių bent 10 kartų daugiau, negu sausiausią mėnesį žiemą.
  • Dwd: musono įtakotas (drėgniausio mėnesio kritulių kiekis viršija 10 kartų sausiausio mėnesio kritulių kiekį) labai šaltų žiemų subarktinio klimato potipis (drėgniausio mėnesio kritulių kiekis viršija 10 kartų sausiausio mėnesio kritulių kiekį). Bent vieno mėnesio vidutinė temperatūra yra žemesnė nei -38 °C, tačiau vasaros šiltos, 1-3 mėnesius vidutinė mėnesio temperatūra pakyla virš 10 °C ir šilčiausiais mėnesiais gali būti labai šilta. Kaip ir Dfd potipis, pasižymi ryškiausiais sezoniniais temperatūrų svyravimais, žiemą – pačiomis žemiausiomis temperatūromis už Antarktidos ribų. Paplitęs Sibiro šiaurės rytinėje dalyje, žemyno glūdumoje.
    • Pavyzdžiai: Oimiakonas (Rusija).
  • Dsa: vidutinių platumų klimatas, su karštomis, sausomis vasaromis (vidutinė bent vieno mėnesio temperatūra viršija 22 °C ir bent 5 mėnesius laikosi aukštesnė nei 10 °C vidutinė mėnesio temperatūra). Žiemos drėgnos, vidutinė bent vieno mėnesio temperatūra nukrenta žemiau 0 °C. Žiemą vidutiniškai iškrenta 3 kartus daugiau kritulių nei vasarą. Paplitęs kalnuotose vietovėse vidutinėse platumose.
    • Pavyzdžiai: Biškekas (Kirgizija).
  • Dsb: vidutinių platumų klimatas, su karštomis, šiltomis, sausomis vasaromis (laikosi žemesnė nei 22 °C vidutinė mėnesio temperatūra). Šaltos, drėgnos žiemos. Žiemą vidutiniškai iškrenta 3 kartus daugiau kritulių nei vasarą. Paplitęs kalnuotose vietovėse vidutinėse platumose.
    • Pavyzdžiai: Sachalino Aleksandrovskas (Rusija).
  • Dsc: subarktinis klimatas su vėsiomis, sausomis vasaromis (1-3 mėnesius vidutinė temperatūra pakyla virš 10 °C). Šaltos arba labai šaltos, drėgnos žiemos. Žiemą vidutiniškai iškrenta 3 kartus daugiau kritulių nei vasarą. Paplitęs kalnuotose vietovėse subarktinėse platumose.
  • Dsd: subarktinis klimatas su vėsiomis, sausomis vasaromis. Žiemos drėgnesnės ir labai šaltos. Paplitęs Rytų Sibiro vietovėje, žemyno glūdumoje, kur vidutinė žiemos temperatūra nukrenta žemiau -38 °C.

E: poliarinis klimatas

Poliariniame klimate šilčiausio metų mėnesio temperatūros vidurkis neviršija 10 °C. Turi du tipus:

  • ET: vėsus tundros klimatas, kuriam būdinga skurdi augmenija. Vidutinė visų metų mėnesių vidutinė temperatūra mažesnė nei 10 °C, bet didesnė nei 0 °C. Sutinkamas šiaurinėse platumose, kur veikia švelninantis jūros poveikis arba kalnuotose vietovėse virš medžių linijos.
  • ETf: šaltas tundros klimatas, kuriam būdinga skurdi augmenija ir amžinasis įšalas. Bent vieną mėnesį vidutinė temperatūra nukrenta žemiau 0 °C. Gali turėti ir ledynų klimato požymių. Sutinkamas šiaurinėse platumose, žemynų glūdumose arba kalnuotose vietovėse virš medžių linijos.
  • EF: ledynų (ledo kepurės) klimatas, kuriame visais mėnesiais laikosi žemesnė nei 0 °C vidutinė temperatūra. Dominuoja ten, kur paplitę ledynai (žymiausiai pavyzdžiai: vidinės Grenlandijos ir Antarktidos dalys), taip pat labai dideliuose aukščiuose virš jūros lygio. Antarkties žemyno glūdumoje fiksuojamos pačios žemiausios Žemėje temperatūros (iki -90 °C)
    • Pavyzdžiai: Amundseno-Skoto pietų ašigalio stotis, Vostoko stotis.

Privalumai ir trūkumai

Kepeno klimato klasifikacija pagrįsta temperatūrų ir kritulių matavimais, kurie nuo seno vykdomi daugelyje pasaulio vietų ir leidžia tiksliai įvertinti konkrečios vietovės klimato tipą. Šie du rodikliai yra vieni svarbiausių faktorių, įtakojančių dirvožemį, florą, fauną, kraštovaizdį, todėl manoma, kad rėmimasis jais klasifikuojant klimatą yra svarbus ir pagrįstas. Be to, Kepeno klasifikacija gerai atspindi vietovių gyvosios gamtos skirtumus, todėl gali būti lengvai derinama su biogeografijos mokslu.

Klasifikacijos trūkumu laikomas nesugebėjimas įvertinti trumpalaikių, tačiau kai kuriuose vietovėse itin svarbių, klimatinių ypatybių. Sistema taip pat neatsižvelgia į kitus metereologinius faktorius, kaip kad oro drėgmę, vėją ir pan.

Šaltiniai

  1. Peel, M. C. and Finlayson, B. L. and McMahon, T. A. (2007). „Updated world map of the Köppen–Geiger climate classification“. Hydrol. Earth Syst. Sci. 11: 1633–1644. ISSN 1027-5606.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) (direct: Final Revised Paper)
  2. Robert V. Rohli, Anthony J. Vega. Climatology. Jones & Bartlett Learning, 2011, p. 154–157
  3. Pidwirny, M. „Climate Classification and Climatic Regions of the World“. Fundamentals of Physical Geography, 2nd Edition, University of British Columbia Okanagan, 2006; tikrinta: 2012-07-30
  4. James F. Petersen, Dorothy Sack, Robert E. Gabler. Physical Geography. Cengage Learning, 2011, p. 200
  5. Robert V. Rohli, Anthony J. Vega. Climatology. Jones & Bartlett Learning, 2011, p. 157
  6. Jacqueline Smith. The Facts on File Dictionary of Weather and Climate. Infobase Publishing, 2009, p. 134–135

Susiję straipsniai

  • Alisovo klimato klasifikacija


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 14 Lie, 2025 / 08:16

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Köppen klimato klasifikacija, Kas yra Köppen klimato klasifikacija? Ką reiškia Köppen klimato klasifikacija?

Kepeno klimato klasifikacija viena is dazniausiai naudojamu klimato klasifikacijos sistemu Ji remiasi vietoviu metiniais arba menesiniais temperaturu vidurkiais bei vidutiniu krituliu kiekiu ir isskiria penkias pagrindines klimato kategorijas dalinamas į tipus bei potipius Kepeno klasifikacijos zemelapis 1980 2016 m Sio puslapio jo dalies turinys turetu buti kritiskai perziuretas ir pakoreguotas Jei galite sutvarkykite rekomenduotina pries tai perziureti puslapio aptarimus jo kurimo istorija bei tarpinius keitimus Af Am Aw BWh BWk BSh BSk Cwa Cwb Cwc Cfa Cfb Cfc Dsc Dsd Dwa Dwb Dwc Dwd Dfa Dfb Dfc Dfd ET EF Klasifikacija 1884 m paskelbe vokieciu kilmes rusu klimatologas Vladimiras Kepenas Veliau ji buvo kelis kartus papildyta nemazai prie to prisidejo vokieciu klimatologas Rudolfas Geigeris Klimato skirstymasPagal Kepeno klasifikacija klimatas skirstomas į penkias kategorijas zymimas raidemis A B C D E o jos į smulkesnius tipus taip pat turincius savo raide Kategoriju tipai f krituliai metuose pasiskirste tolygiai m musoniniai lietus s sausos vasaros w sausos ziemos Tipu potipiai a karsciausio menesio vidutine temperatura virsija 22 C b karsciausio menesio vidutine temperatura zemesne nei 22 C c mazau nei 4 menesiu vidutine temperatura virsija 10 C d tas pats kaip c bet salciausio menesio vidutine temperatura aukstesne nei 38 C h karsta ir sausa istisus metus metine vidutine temperatura virsija 18 C k salta ir sausa istisus metus metine vidutine temperatura zemesne nei 18 C Remiantis siais kriterijais is viso egzistuoja 28 klimato tipai besiskiriantys metiniu temperaturu kitimu ir krituliu pasiskirstymu A tropinis klimatas Vietoves su A kategorijos klimatu Pagrindinis tropinio klimato pozymis kiekvieno menesio metuose vidutine temperatura yra aukstesne nei 18 C Metinis krituliu kiekis virsija 1500 mm taciau jie gali buti pasiskirste netolygiai Sios grupes tipai Af pusiaujinis arba dregnuju atograzu misku klimatas kuriam budingas didelis krituliu kiekis kiekviena menesį ne mazesnis nei 60 mm metinis virsija 2000 mm sezonu nebuvimas Salciausio metu menesio vidutine temperatura nuo karsciausio skiriasi maziau nei 3 C Auksciausia temperatura diena yra apie 32 C zemiausia naktį 22 C Siam klimatui budingi atograzu miskai Pavyzdziai Ikitosas Peru Am subekvatorinis arba tropiniu musonu klimatas kuriam budingas sausasis maziau nei 60 mm bet daugiau nei 100 metinis krituliu kiekis mm 25 mm krituliu per menesį sezonas vesesniais metu menesiais ir dregnasis sezonas karsciausiais Cia aptinkami musoniniai miskai Pavyzdziai Bangaloras Indija Aw arba As savanu klimatas kuriam budingas ryskus sausasis sezonas maziau nei 60 mm ir maziau nei 100 metinis krituliu kiekis mm 25 mm krituliu per menesį Dregnuoju sezonu paprastai iskrenta maziau nei 1000 mm krituliu Augalija palyginti skurdi Pavyzdziai Kalkuta Indija Kujaba Brazilija Darvinas Australija B sausas klimatas Vietoves su B kategorijos klimatu Sausas klimatas issiskiria tuo kad jį turinciose vietovese iskrenta maziau krituliu nei ju isgaruoja Jam budingas mazas santykinis oro dregnumas giedri ir vejuoti orai didelis dienos ir nakties temperaturu skirtumas BW klimato tipas dengia 12 Zemes sausumos BS klimato tipas 14 sausumos BWh sausas karstas aridinis arba dykumu klimatas Vidutine metine temperatura virsija 18 C Labiausiai sutinkamas atograzinese platumose Sio potipio vietovese fiksuojamos auksciausios Zemes temperaturos iki 58 C Pavyzdziai Berbera Somalis Elis Springsas Australija Sacharos dykuma BWn sausas svelniu temperaturu aridinis arba dykumu klimatas Labiausiai paplites zemynu vakarinese pakrantese tropinese arba artimoms tropinems platumose Taip pat dideliuose auksciuose virs juros lygio kur paprastai vyrautu karstos dykumos BWh klimato tipas Visus metus vyrauja svelnios temperaturos Pavyzdziai Atakamos dykuma Lima Peru BWk aridinis arba dykumu klimatas kuriam budingos karstos vasaros taciau ziema temperatura nukrenta iki neigiamos Sis klimato potipis sutinkamas vidutinese platumose ten kur auksti kalnai suformuoja lietaus seselį ir neleidzia sio klimato vietovese iskristi reguliariems krituliams Pavyzdziai Gobio dykuma Mongolija Kinija Kyzylkumas Centrine Azija BSh ir BSk sausas semiaridinis pusdykumiu arba stepiu klimatas Krituliu jame kiek daugiau nei dykumu klimate skurdi augalija vyrauja zoles Karsto klimato potipis BSh budingas platumose tarp 20 ir 30 nuo pusiaujo Budingos karstos ar net labai karstos vasaros ir siltos ziemos Salto klimato potipis BSk sutinkamas vidutinese platumose ir dideliuose auksciuose virs juros lygio tropinese platumose Budingos ne tokios karstos vasaros o ziema temperatura nukrenta iki neigiamos gali iskristi sniegas Pavyzdziai Monterejus Meksika Denveris JAV C svelniu ziemu vidutiniu platumu klimatas Vietoves su vidutiniu platumu karstu vasaru klimatu Cfa CwaVietoves su jurinio klimatu Cfb Cfc Cwb CwcVietoves su Vidurzemio klimatu Csa Csb Siai klimato kategorijai budingos karstos vasaros ir svelnios ziemos Salciausio menesio vidutine temperatura yra aukstesne nei 0 C bet vesesne nei 18 C Cfa dregnas subtropiku klimatas su tvankiomis dregnomis vasaromis ir sausesnemis ziemomis Vyrauja rytinese zemynu dalyse Salciausio menesio vidutine temperatura virsija 0 C bent vieno menesio vidutine temperatura virsija 22 C ir bent keturis menesius vidutine temperatura turi virsyti 10 C Krituliu pasiskirstymas per metus yra tolygus Pavyzdziai Bostonas JAV Buenos Aires Argentina Cfb vidutiniu platumu jurinis klimatas su mazai krituliu turinciomis trumpomis vasaromis ir dregnais likusiais metu laikais Salciausio menesio vidutine temperatura virsija 0 C nei vieno menesio vidutine temperatura nevirsija 22 C ir bent keturis menesius vidutine temperatura virsija 10 C Vyrauja vakarinese zemynu dalyse Pavyzdziai Londonas Didzioji Britanija Melburnas Australija Cfc subpoliarinis jurinis klimatas Budingas poliarinems platumoms salia juru kur siltosios sroves susvelnina klimata sezoniniai temperaturu svyravimai neryskus ziemai nebudingi salciai o vasaros labai vesios Visu metu menesiu vidutine temperatura virsija 0 C 1 3 menesiu vidutine temperatura virsija 10 C Pavyzdziai Fareru salos Punta Arenasas Cile Cwa Musono įtakotas dregnas subtropiku klimatas Salciausio menesio vidutine temperatura virsija 0 C bent vieno menesio vidutine temperatura virsija 22 C ir bent keturis menesius vidutine temperatura virsija 10 C Dregniausiam menesiui vasara tenkantis krituliu kiekis virsija bent 10 kartu sausiausiam menesiui ziema tenkanciu krituliu kiekį Pavyzdziai Indijos siaurine dalis Kinijos pietrytine dalis Cwb subtropinis aukstumu klimatas arba vidutiniu platumu jurinis klimatas su sausomis ziemomis Budingas subtropiku aukstumoms kur temperatura zemesne bet islaikomos subtropinio klimato charakteristikos kuriuose nebudingi ryskus sezoniniai temperaturu svyravimai kas taip pat budinga vidutiniu platumu juriniam klimatui Salciausio menesio vidutine temperatura yra aukstesne nei 0 C ir bent keturis menesius vidutine temperatura virsija 10 C Dregniausiam menesiui vasara tenkantis krituliu kiekis virsija bent 10 kartu sausiausiam menesiui ziema tenkanciu krituliu kiekį Pavyzdziai Meksikas Meksika Adis Adeba Etiopija Cwc saltas subtropiku aukstumu klimatas kuriuose visus metus temperaturos budingos tarp 0 C ir 10 C kas taip pat budinga subpoliariniam juriniam klimatui isskyrus tai kad ziemos buna sausos Pavyzdziai Altiplanas Bolivija Csa karstu vasaru vidurzemio klimatas su ilga sausa vasara ir lietinga ziema krituliu kiekis tarp dregniausio ir sausiausio menesio skiriasi bent tris kartus Laikomas tipiniu vidurzemio klimatu nes sis potipis yra labiausiai paplites Salciausio menesio vidutine temperatura virsija 0 C bent vieno menesio vidutine temperatura virsija 22 C ir bent keturis menesius vidutine temperatura turi virsyti 10 C Pavyzdziai Valensija Ispanija Los Andzelas JAV Pertas Australija Csb siltu vasaru vidurzemio klimatas su ilga sausa vasara ir lietinga ziema krituliu kiekis tarp dregniausio ir sausiausio menesio skiriasi bent tris kartus Nuo Csa potipio skiriasi tuo kad vesios vandenynu sroves neleidzia vasaroms buti tokioms karstoms Salciausio menesio vidutine temperatura virsija 0 C nei vieno menesio vidutine temperatura nevirsija 22 C ir bent keturis menesius vidutine temperatura virsija 10 C Pavyzdziai Portas Portugalija San Franciskas JAV Keiptaunas PAR Csc vesiu vasaru vidurzemio klimatas kur krituliu kiekis tarp dregniausio ir sausiausio menesio skiriasi bent tris kartus Visu metu menesiu vidutine temperatura virsija 0 C 1 3 menesiu vidutine temperatura virsija 10 C Gana retas Paplites tik tam tikrose aukstumu vietovese salia zemiau paplitusiu kitu potipiu vidurzemio klimato vietoviu D saltu ziemu vidutiniu platumu klimatas Vietoves su dregnu zemyniniu klimatu Dsa Dsb Dwa Dwb Dfa DfbVietoves su subarktiniu klimatu Dsc Dsd Dwc Dwd Dfc Dfd Saltam vidutiniu platumu klimatui budingos siltos vasaros ir saltos ziemos Salciausio menesio vidutine temperatura zemesne nei 0 C Silciausio metu menesio vidutine temperatura virsija 10 C o salciausio nenukrenta zemiau 30 C Dfa karstu vasaru vidutiniu platumu klimatas Dregna krituliai pasiskirste tolygiai istisus metus Silciausio menesio vidutine temperatura virsija 22 C Aptinkamas daugiausia siauriniam Zemes pusrutulyje vidutinio klimato juostos pietiniame pakrastyje Daugiausia paplites zemynu gilumose kur ryskesni sezoniniai temperaturu svyravimai nera svelninancio juros poveikio Salnu paprastai nebuna 5 6 menesius per metus Pavyzdziai Cikaga JAV Belgradas Serbija Dfb siltu vasaru vidutiniu platumu klimatas Dregna krituliai pasiskriste tolygiai istisus metus Nei vieno menesio vidutine temperatura nevirsija 22 C Paplites siauriau nei karstu vasaru vidutiniu platumu klimatas Salnu paprastai nebuna 3 5 menesius per metus Vasara karsciai 30 C ir daugiau retai kada trunka ilgiau nei savaite Sis klimato potipis paplites visoje Lietuvos ir likusiu Baltijos valstybiu teritorijose tik sioje vietoveje sezoninį temperaturu svyravima svelnina juros poveikis Pavyzdziai Vilnius Lietuva Varsuva Lenkija Torontas Kanada Maskva Rusija Dfc subarktinis klimatas tik 1 3 menesius per metus vidutine menesio temperatura virsija 10 C Dregna krituliai tolygiai pasiskirste istisus metus Ziemos ilgos ir saltos o vasaros vesios ir trumpos nors temperatura silciausiais menesiais gali kartais pakilti net iki 30 C Pavyzdziai Rovaniemis Suomija Murmanskas Rusija Ankoridzas Aliaska Dfd labai saltu ziemu subarktinio klimato potipis kai bent vieno menesio vidutine temperatura yra zemesne nei 38 C taciau vasaros siltos 1 3 menesius vidutine menesio temperatura pakyla virs 10 C ir silciausiais menesiais gali buti labai silta Sio potipio klimato vietovese stebimi patys ryskiausi sezoniniai temperaturu svyravimai o ziema pacios zemiausios temperaturos uz Antarktidos ribu Paplites Sibiro siaures rytineje dalyje zemyno gludumoje Pavyzdziai Verchojanskas Rusija Dwa musono įtakotas karstu vasaru bent vieno menesio vidutine temperatura virsija 22 C vidutiniu platumu klimatas Ziema paprastai buna sausa o dregniausia menesį vasara krituliu bent 10 kartu daugiau negu sausiausia menesį ziema Pavyzdziai Tiandzinas Kinija Seulas Pietu Koreja Dwb musono įtakotas siltu vasaru nei vieno menesio vidutine temperatura nevirsija 22 C vidutiniu platumu klimatas Ziema paprastai buna sausa o dregniausia menesį vasara krituliu bent 10 kartu daugiau negu sausiausia menesį ziema Dwc musono įtakotas subarktinis tik 1 3 menesius vidutine menesio temperatura pakyla virs 10 C klimatas Ziema paprastai buna sausa o dregniausia menesį vasara krituliu bent 10 kartu daugiau negu sausiausia menesį ziema Dwd musono įtakotas dregniausio menesio krituliu kiekis virsija 10 kartu sausiausio menesio krituliu kiekį labai saltu ziemu subarktinio klimato potipis dregniausio menesio krituliu kiekis virsija 10 kartu sausiausio menesio krituliu kiekį Bent vieno menesio vidutine temperatura yra zemesne nei 38 C taciau vasaros siltos 1 3 menesius vidutine menesio temperatura pakyla virs 10 C ir silciausiais menesiais gali buti labai silta Kaip ir Dfd potipis pasizymi ryskiausiais sezoniniais temperaturu svyravimais ziema paciomis zemiausiomis temperaturomis uz Antarktidos ribu Paplites Sibiro siaures rytineje dalyje zemyno gludumoje Pavyzdziai Oimiakonas Rusija Dsa vidutiniu platumu klimatas su karstomis sausomis vasaromis vidutine bent vieno menesio temperatura virsija 22 C ir bent 5 menesius laikosi aukstesne nei 10 C vidutine menesio temperatura Ziemos dregnos vidutine bent vieno menesio temperatura nukrenta zemiau 0 C Ziema vidutiniskai iskrenta 3 kartus daugiau krituliu nei vasara Paplites kalnuotose vietovese vidutinese platumose Pavyzdziai Biskekas Kirgizija Dsb vidutiniu platumu klimatas su karstomis siltomis sausomis vasaromis laikosi zemesne nei 22 C vidutine menesio temperatura Saltos dregnos ziemos Ziema vidutiniskai iskrenta 3 kartus daugiau krituliu nei vasara Paplites kalnuotose vietovese vidutinese platumose Pavyzdziai Sachalino Aleksandrovskas Rusija Dsc subarktinis klimatas su vesiomis sausomis vasaromis 1 3 menesius vidutine temperatura pakyla virs 10 C Saltos arba labai saltos dregnos ziemos Ziema vidutiniskai iskrenta 3 kartus daugiau krituliu nei vasara Paplites kalnuotose vietovese subarktinese platumose Dsd subarktinis klimatas su vesiomis sausomis vasaromis Ziemos dregnesnes ir labai saltos Paplites Rytu Sibiro vietoveje zemyno gludumoje kur vidutine ziemos temperatura nukrenta zemiau 38 C E poliarinis klimatas Vietoves su ET kategorijos klimatu Vietoves su EF kategorijos klimatu Poliariniame klimate silciausio metu menesio temperaturos vidurkis nevirsija 10 C Turi du tipus ET vesus tundros klimatas kuriam budinga skurdi augmenija Vidutine visu metu menesiu vidutine temperatura mazesne nei 10 C bet didesne nei 0 C Sutinkamas siaurinese platumose kur veikia svelninantis juros poveikis arba kalnuotose vietovese virs medziu linijos ETf saltas tundros klimatas kuriam budinga skurdi augmenija ir amzinasis įsalas Bent viena menesį vidutine temperatura nukrenta zemiau 0 C Gali tureti ir ledynu klimato pozymiu Sutinkamas siaurinese platumose zemynu gludumose arba kalnuotose vietovese virs medziu linijos EF ledynu ledo kepures klimatas kuriame visais menesiais laikosi zemesne nei 0 C vidutine temperatura Dominuoja ten kur paplite ledynai zymiausiai pavyzdziai vidines Grenlandijos ir Antarktidos dalys taip pat labai dideliuose auksciuose virs juros lygio Antarkties zemyno gludumoje fiksuojamos pacios zemiausios Zemeje temperaturos iki 90 C Pavyzdziai Amundseno Skoto pietu asigalio stotis Vostoko stotis Privalumai ir trukumaiKepeno klimato klasifikacija pagrįsta temperaturu ir krituliu matavimais kurie nuo seno vykdomi daugelyje pasaulio vietu ir leidzia tiksliai įvertinti konkrecios vietoves klimato tipa Sie du rodikliai yra vieni svarbiausiu faktoriu įtakojanciu dirvozemį flora fauna krastovaizdį todel manoma kad remimasis jais klasifikuojant klimata yra svarbus ir pagrįstas Be to Kepeno klasifikacija gerai atspindi vietoviu gyvosios gamtos skirtumus todel gali buti lengvai derinama su biogeografijos mokslu Klasifikacijos trukumu laikomas nesugebejimas įvertinti trumpalaikiu taciau kai kuriuose vietovese itin svarbiu klimatiniu ypatybiu Sistema taip pat neatsizvelgia į kitus metereologinius faktorius kaip kad oro dregme veja ir pan SaltiniaiPeel M C and Finlayson B L and McMahon T A 2007 Updated world map of the Koppen Geiger climate classification Hydrol Earth Syst Sci 11 1633 1644 ISSN 1027 5606 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a CS1 prieziura multiple names authors list link direct Final Revised Paper Robert V Rohli Anthony J Vega Climatology Jones amp Bartlett Learning 2011 p 154 157 Pidwirny M Climate Classification and Climatic Regions of the World Fundamentals of Physical Geography 2nd Edition University of British Columbia Okanagan 2006 tikrinta 2012 07 30 James F Petersen Dorothy Sack Robert E Gabler Physical Geography Cengage Learning 2011 p 200 Robert V Rohli Anthony J Vega Climatology Jones amp Bartlett Learning 2011 p 157 Jacqueline Smith The Facts on File Dictionary of Weather and Climate Infobase Publishing 2009 p 134 135Susije straipsniaiAlisovo klimato klasifikacija Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu

Naujausi straipsniai
  • Liepa 14, 2025

    Liuksemburgo istorija

  • Liepa 14, 2025

    Liuksemburgo futbolo varžybos 2011–2012 m.

  • Liepa 13, 2025

    Liuksemburgo futbolo varžybos 2010–2011 m.

  • Liepa 13, 2025

    Liuksemburgiečiai

  • Liepa 14, 2025

    Liudvikas XII Tautos tėvas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje