Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Valis reikšmės Volisas ir Futūna pranc Wallis et FutunaVėliavaVolisas ir Futūna žemėlapyjeValstybinė kalb
Volisas ir Futūna
- Kitos reikšmės – Valis (reikšmės).
| Volisas ir Futūna pranc. Wallis-et-Futuna | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
Volisas ir Futūna žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | prancūzų | ||||
| Sostinė | Mata Utu | ||||
| Didžiausias miestas | Mata Utu | ||||
| Valstybės vadovai • Prancūzijos prezidentas • Administratorius • - | Emmanuel Macron Michel Aubouin - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 274 km2 (211) | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 13 090 (225) 49 žm./km2 (125) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2005 188 mln. mlrd. US$ (-) 12 640 US$ (-) | ||||
| Valiuta | CFP frankas | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+12 - | ||||
| Nepriklausomybė | |||||
| Interneto kodas | .wf | ||||
| Telefono kodas | 681 | ||||
Volisas ir Futūna (pranc. Territoire de Wallis et Futuna, polin. Telituale o Uvea mo Futuna) – Prancūzijai priklausanti užjūrio teritorija, turinti savivaldos statusą. Tai dvi salų grupės Ramiojo vandenyno pietvakariuose (salos priklauso vakarų Polinezijai):
- Voliso (Wallis) sala arba Uvea.
- Futūnos (arba Horno (Horne)) salos – Futūna ir Alofis (Alofi).
Bendras teritorijos plotas 274 km². Gyventojų – 15435. Administracinis centras – Mata Utu (Uvea saloje).
Geografija
Voliso ir Futūnos salos yra apie 480 km į šiaurės rytus nuo Fidžio, 360 km į vakarus nuo Samoa. Valdą sudaro trys vulkaninės salos ir dar 20 uolų ir salelių aplinkui. Salos vulkaninės kilmės, kalnuotos. Aukščiausia vieta (524 m, Pukės k.) yra Futūnoje. Seniau salas dengė tropiniai miškai, dabar didžioji dalis paviršiaus naudojama ūkinėms reikmėms. Dėl gėlo vandens stygiaus Alofio sala beveik negyvenama. Futūnos saloje susidaręs gėlavandenis Lalolalo ežeras.
Klimatas tropinis, jūrinis. Liūčių laikotarpis tęsiasi nuo lapkričio iki balandžio. Tuo metu neretai pasitaiko uraganų. Per metus iškrenta 2500–3000 mm kritulių. Temperatūra ištisus metus laikosi tarp 24 ir 28 °C (kartais iki 32 °C). Vidutinis oro drėgnumas – 80 %.
Etimologija
Voliso sala tokį pavadinimą gavo pagal XVIII a. anglų keliautoją kapitoną Samuelį Volisą (Samuel Wallis), tačiau vietinis pavadinimas Uvea yra žymiai senesnis. Įdomu, kad tiek Uvea, tiek ir Futūna turi savo vardo kopijas Ramiajame vandenyne: Uvea (Ouvéa) sala yra ir Naujojoje Kaledonijoje, Ištikimybės salų (Loyalty Islands) grupėje, o Futūnos bendravardė sala yra Vanuatu salyne (Naujuosiuose Hebriduose).
Istorija
Apie XII a. Uvea, Futuna ir Alofi salos buvo įtrauktos į Tongos imperijos hegemonijos sferą, čia buvo sukurta administracija, salos mokėjo duoklę. Apie Tongos įtaką byloja ir architektūrinis palikimas – vienas žymiausių salų kultūros paminklų yra Tongos tvirtovė .
Tikriausiai apie XVI a. saloms galiausiai pavyko tapti nepriklausomomis nuo Tongos. Čia susikūrė trys atskiros valstybėlės, valdomos vietos vadų. Tai buvo (Voliso saloje, valdoma linijos), (Futūnos rytinė dalis ir Alofi sala, valdoma linijos) ir (Futūnos vakarinis trečdalis, valdomas linijos). Visos trys karalystės išliko iki mūsų dienų kaip administraciniai vienetai ir išlaikė savo dinastijas.
Salas XVII-XVIII a. atrado olandai ir anglai. Labiausiai čia įsitvirtino prancūzų misionieriai, kurie apkrikštijo vietos vadus. Kilus neramumams, 1842 m. jie paprašė Prancūzijos protekcijos. 1887 m. Prancūzija pasirašė protekcijos sutartį su Uvea karalyste, o kitais metais – su Alo ir Sigave. Taip salos tapo protektoratu, valdomu iš Naujosios Kaledonijos. 1917 m. joms suteiktas kolonijos statusas, nors kolonija išliko pavaldi Naujajai Kaledonijai.
1959 m. gyventojai referendume balsavo už tai, kad salos būtų paskelbtos Prancūzijos užjūrio teritorija ir 1961 m. jos tapo atskira valda.
Gyventojai
2008 m. Volise ir Futūnoje gyveno 13 484 žmonių (68,4 % Volise, 31,6 % Futūnoje). Beveik visi gyventojai yra polineziečių kilmės uvėjai (volisiečiai) ir futūniečiai. Yra šiek tiek prancūzų, mišrios kilmės gyventojų. Apie 16 000 volisiečių ir futūniečių gyvena išeivijoje Naujojoje Kaledonijoje.
Salose vartojamos polineziečių kalbos – atitinkamai (60,2 %) ir (29,9 %). Plačiai vartojama prancūzų kalba (kaip gimtoji – 9,7 %).
Beveik visi Voliso ir Futūnos gyventojai (99 %) yra Romos katalikai. Vyskupijos centras yra Mata Utu Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų katedra.
Ekonomika
Žemdirbystė (kokosai, daržovės), kiaulininkystė, žvejyba, kopros rinkimas.
Voliso ir Futūnos kelių tinklą sudaro ~120 km (iš jų 16 km su grįsta danga). Pagrindiniai uostai yra Mata Utu (Voliso s.) ir (Futūnos s.). Abiejose salose yra oro uostai.
Nuorodos
- http://www.adsupwf.org/ Archyvuota kopija 2012-06-21 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Volisas ir Futūna, Kas yra Volisas ir Futūna? Ką reiškia Volisas ir Futūna?
Kitos reiksmes Valis reiksmes Volisas ir Futuna pranc Wallis et FutunaVeliavaVolisas ir Futuna zemelapyjeValstybine kalba prancuzuSostine Mata UtuDidziausias miestas Mata UtuValstybes vadovai Prancuzijos prezidentas Administratorius Emmanuel Macron Michel Aubouin Plotas Is viso vandens 274 km2 211 Gyventoju 2017 Tankis 13 090 225 49 zm km2 125 BVP Is viso Vienam gyventojui 2005 188 mln mlrd US 12 640 US Valiuta CFP frankasLaiko juosta Vasaros laikas UTC 12 NepriklausomybeInterneto kodas wfTelefono kodas 681 Volisas ir Futuna pranc Territoire de Wallis et Futuna polin Telituale o Uvea mo Futuna Prancuzijai priklausanti uzjurio teritorija turinti savivaldos statusa Tai dvi salu grupes Ramiojo vandenyno pietvakariuose salos priklauso vakaru Polinezijai Voliso Wallis sala arba Uvea Futunos arba Horno Horne salos Futuna ir Alofis Alofi Bendras teritorijos plotas 274 km Gyventoju 15435 Administracinis centras Mata Utu Uvea saloje GeografijaVoliso ir Futunos salos yra apie 480 km į siaures rytus nuo Fidzio 360 km į vakarus nuo Samoa Valda sudaro trys vulkanines salos ir dar 20 uolu ir saleliu aplinkui Salos vulkanines kilmes kalnuotos Auksciausia vieta 524 m Pukes k yra Futunoje Seniau salas denge tropiniai miskai dabar didzioji dalis pavirsiaus naudojama ukinems reikmems Del gelo vandens stygiaus Alofio sala beveik negyvenama Futunos saloje susidares gelavandenis Lalolalo ezeras Klimatas tropinis jurinis Liuciu laikotarpis tesiasi nuo lapkricio iki balandzio Tuo metu neretai pasitaiko uraganu Per metus iskrenta 2500 3000 mm krituliu Temperatura istisus metus laikosi tarp 24 ir 28 C kartais iki 32 C Vidutinis oro dregnumas 80 EtimologijaVoliso sala tokį pavadinima gavo pagal XVIII a anglu keliautoja kapitona Samuelį Volisa Samuel Wallis taciau vietinis pavadinimas Uvea yra zymiai senesnis Įdomu kad tiek Uvea tiek ir Futuna turi savo vardo kopijas Ramiajame vandenyne Uvea Ouvea sala yra ir Naujojoje Kaledonijoje Istikimybes salu Loyalty Islands grupeje o Futunos bendravarde sala yra Vanuatu salyne Naujuosiuose Hebriduose IstorijaApie XII a Uvea Futuna ir Alofi salos buvo įtrauktos į Tongos imperijos hegemonijos sfera cia buvo sukurta administracija salos mokejo duokle Apie Tongos įtaka byloja ir architekturinis palikimas vienas zymiausiu salu kulturos paminklu yra Tongos tvirtove Tikriausiai apie XVI a saloms galiausiai pavyko tapti nepriklausomomis nuo Tongos Cia susikure trys atskiros valstybeles valdomos vietos vadu Tai buvo Voliso saloje valdoma linijos Futunos rytine dalis ir Alofi sala valdoma linijos ir Futunos vakarinis trecdalis valdomas linijos Visos trys karalystes isliko iki musu dienu kaip administraciniai vienetai ir islaike savo dinastijas Salas XVII XVIII a atrado olandai ir anglai Labiausiai cia įsitvirtino prancuzu misionieriai kurie apkrikstijo vietos vadus Kilus neramumams 1842 m jie paprase Prancuzijos protekcijos 1887 m Prancuzija pasirase protekcijos sutartį su Uvea karalyste o kitais metais su Alo ir Sigave Taip salos tapo protektoratu valdomu is Naujosios Kaledonijos 1917 m joms suteiktas kolonijos statusas nors kolonija isliko pavaldi Naujajai Kaledonijai 1959 m gyventojai referendume balsavo uz tai kad salos butu paskelbtos Prancuzijos uzjurio teritorija ir 1961 m jos tapo atskira valda Gyventojai2008 m Volise ir Futunoje gyveno 13 484 zmoniu 68 4 Volise 31 6 Futunoje Beveik visi gyventojai yra polinezieciu kilmes uvejai volisieciai ir futunieciai Yra siek tiek prancuzu misrios kilmes gyventoju Apie 16 000 volisieciu ir futunieciu gyvena iseivijoje Naujojoje Kaledonijoje Salose vartojamos polinezieciu kalbos atitinkamai 60 2 ir 29 9 Placiai vartojama prancuzu kalba kaip gimtoji 9 7 Beveik visi Voliso ir Futunos gyventojai 99 yra Romos katalikai Vyskupijos centras yra Mata Utu Sv Mergeles Marijos Ėmimo į Dangu katedra EkonomikaZemdirbyste kokosai darzoves kiaulininkyste zvejyba kopros rinkimas Voliso ir Futunos keliu tinkla sudaro 120 km is ju 16 km su grįsta danga Pagrindiniai uostai yra Mata Utu Voliso s ir Futunos s Abiejose salose yra oro uostai NuorodosVikiteka Volisas ir Futuna vaizdine ir garsine medziagahttp www adsupwf org Archyvuota kopija 2012 06 21 is Wayback Machine projekto