Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Japonijos žemės

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Japonijos žemės (jap. 国 kuni, oficialiau – 律令国 ricuriokoku) – senieji Japonijos administraciniai vienetai, kurių pagrindu suformuotos ir dabartinės Japonijos prefektūros. Viduramžių laikotarpiu jos buvo tapę atskirais politiniais vienetais.
Istorija
Iki VIII a.
Senosios žemės formavosi atsirandant Japonijos valstybei. Iš pradžių jos apėmė gana nemažus regionus, kuriuos pažino tuometinė Jamato valstybė, susiformavusi Jamato lygumoje (Naros prefektūra). Aplink Jamato minimos žemės buvo šios:
- Ise žemė (伊勢国 Ise – no – kuni) – į rytus nuo Jamato. Vėliau nuo jos atskirta Šima žemė.
- Kavači žemė (河内国 Kavači – no – kuni) – į šiaurės vakarus nuo Jamato (dabartinės Osakos prefektūros rytinė dalis). Vėliau nuo jos atskirta Izumi žemė.
- Cu žemė (津国 Cu – no – kuni) – į vakarus nuo Kavači (dabartinės Osakos prefektūros vakarinė dalis). Vėliau iš jos susiformavo Seccu žemė.
- Kibi žemė (吉備 Kibi – no – kuni) – į vakarus nuo Cu (dabartinė Okajamos prefektūra, dalis Hirošimos prefektūros). Vėliau čia susiformavo Bingo, Biččiū, Bizen ir Mimasaka žemės.
- Taniva žemė (丹波国 Taniva – no – kuni) – į šiaurę nuo Kavači ir Cu (dabartinė Hiogo prefektūra). Vėliau čia susiformavo Tanba ir Tango žemės.
- Koši žemė (越国 Koši – no – kuni) – didžiulės teritorijos, buvusios į rytus Taniva, palei Japonijos jūrą (vėliau – šis regionas vadintas Hokurikudo). Jos buvo padalintos į Ečigo, Eččiū ir Ečizen žemes. Nuo pirmosios atskilo Kaga ir Noto žemės.
Šiauriniame Kiūšiū buvo išskiriamos trys žemės:
- Cukuši žemė (筑紫国 Cukuši – no – kuni) – dabartinė Fukuokos prefektūra. Vėliau padalinta į Čikuzen ir Čikugo žemes.
- Tojo žemė (豊国 Tojo – no – kuni) – dabartinė Oita prefektūra. Vėliau padalinta į Buzen ir Bungo žemes.
- Hi žemė (肥国 Hi – no – kuni) – dabartinės Saga, Nagasakio ir Kumamoto prefektūros. Vėliau padalinta į Hizen ir Higo žemes.
- Dar minima Kumaso žemė (熊襲国 Kumaso – no – kuni) pietiniame Kiūšiū.
Toli rytuose egzistavo šios žemės:
- Fusa žemė (総国 Fusa – no – kuni) – dabartinė Čiba prefektūra. Vėliau suskaidyta į Šimosa ir Kazusa žemes.
- Kenu žemė (毛野国 Kenu – no – kuni), kurioje buvusi vietinių gyventojų emiši valstybėlė – dabartinės Točigi prefektūra ir . Vėliau suskaidyta į Kozuke ir Šimocuke žemes.
- Mičinoku (陸奥 Michinoku) – labiausiai į šiaurę nutolusios sritys, vadintos „sausumos kraštu“. Jos buvo apgyvendintos emiši, ir jų įsisavinimas vyko labai lėtai. Vėliau Mičinoku padadinta Mucu.
Tradicinės žemės
Tradicinės žemės ir jų skaičius galutinai susiformavo pačioje VIII a pradžioje, vykdant administracines reformas. Ši reforma rėmėsi kinišku administracijos principu, paplitusiu Rytų Azijoje. Šalyje aplink sostinę buvo išskirtas centrinis regionas Kinai, o visa likusi Japonija buvo padalinta į septynis 道 dō (ščidō), kurie dalinti į žemes 国 kuni, o šios savo ruožtu dalintos į smulkesnius vienetus (kio, ri), iki paties smulkiausio administracinio vieneto – 戸 to, atitinkančio vieną šeimą.
Žemės, kuni, ypač šalies susiskaldymo laikotarpiu tapusios uždarais pasauliais, vystė savitą kultūrą. Kiekviena jų garsėjo tam tikrais menais, tradicijomis ar produktais. Dar ir dabar plačiai naudojami tokie terminai, kaip Bizen keramika, Kaga audinių dažymas, Ečigo kardai ir pan.
XVII a pradžioje Tokugavoms suvienijus Japoniją, žemių ribos buvo išlaikytos. Jos tapo administraciniais vienetais, pavadintais 藩 han.
Panaikinimas
Meidži laikotarpiu pradėtos nuodugnios administracinės reformos. 1868 m. dvi didžiausios žemės šiaurėje (Deva ir Mucu) padalintos į atskiras dalis. Taip pat administraciškai padalinta ir Hokaido sala.
Pačioje XIX a pabaigoje žemės buvo panaikintos, ir jas pakeitė prefektūros.
Tradicinių žemių sąrašas
Dauguma žemių turėjo du pavadinimus, – japonišką ir kinišką. Kiniškas pavadinimas dažniausiai sudaromas paimant pirmąjį japoniško pavadinimo hieroglifą (tariant jį kinišku tarimu ) ir pridedant galūnę shū.
|
|
Akis | Ava | Ava | Avadžis | Bingo | Bičiu | Bidzenas | Bungo | Budzenas | Cušima | Čikugo | Čikudzenas | Čišima | Deva | Ečigas | Ečidzenas | Ečiū | Harima | Hida | Higas | Hitačis | Hidaka | Hidzenas | Hokis | Hiūga | Iburis | Idzu | Idzumas | Idzumis | Iga | Ijas | Ikis | Inaba | Isė | Išikaris | Ivamis | Jamaširas | Jamatas | Jošinas | Kaga | Kajus | Kavačis | Kadzusa | Kijis | Kitamis | Koudzukė | Kuširas | Mikava | Mimasaka | Minas | Musašis | Mucu | Nagatas | Nemuras | Notas | Okis | Omis | Ošima | Osumis | Ovaris | Sadas | Sagamis | Sanukis | Sacuma | Secu | Suou | Suruga | Šima | Šimousa | Šimocukė | Šinanas | Širibešis | Tadžima | Tamba | Tangas | Tešis | Tokačis | Tosa | Toutoumis | Vakasa
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Japonijos žemės, Kas yra Japonijos žemės? Ką reiškia Japonijos žemės?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Japonijos zemes jap 国 kuni oficialiau 律令国 ricuriokoku senieji Japonijos administraciniai vienetai kuriu pagrindu suformuotos ir dabartines Japonijos prefekturos Viduramziu laikotarpiu jos buvo tape atskirais politiniais vienetais Zemiu ir do ribosIstorijaIki VIII a Senosios zemes formavosi atsirandant Japonijos valstybei Is pradziu jos apeme gana nemazus regionus kuriuos pazino tuometine Jamato valstybe susiformavusi Jamato lygumoje Naros prefektura Aplink Jamato minimos zemes buvo sios Ise zeme 伊勢国 Ise no kuni į rytus nuo Jamato Veliau nuo jos atskirta Sima zeme Kavaci zeme 河内国 Kavaci no kuni į siaures vakarus nuo Jamato dabartines Osakos prefekturos rytine dalis Veliau nuo jos atskirta Izumi zeme Cu zeme 津国 Cu no kuni į vakarus nuo Kavaci dabartines Osakos prefekturos vakarine dalis Veliau is jos susiformavo Seccu zeme Kibi zeme 吉備 Kibi no kuni į vakarus nuo Cu dabartine Okajamos prefektura dalis Hirosimos prefekturos Veliau cia susiformavo Bingo Bicciu Bizen ir Mimasaka zemes Taniva zeme 丹波国 Taniva no kuni į siaure nuo Kavaci ir Cu dabartine Hiogo prefektura Veliau cia susiformavo Tanba ir Tango zemes Kosi zeme 越国 Kosi no kuni didziules teritorijos buvusios į rytus Taniva palei Japonijos jura veliau sis regionas vadintas Hokurikudo Jos buvo padalintos į Ecigo Ecciu ir Ecizen zemes Nuo pirmosios atskilo Kaga ir Noto zemes Siauriniame Kiusiu buvo isskiriamos trys zemes Cukusi zeme 筑紫国 Cukusi no kuni dabartine Fukuokos prefektura Veliau padalinta į Cikuzen ir Cikugo zemes Tojo zeme 豊国 Tojo no kuni dabartine Oita prefektura Veliau padalinta į Buzen ir Bungo zemes Hi zeme 肥国 Hi no kuni dabartines Saga Nagasakio ir Kumamoto prefekturos Veliau padalinta į Hizen ir Higo zemes Dar minima Kumaso zeme 熊襲国 Kumaso no kuni pietiniame Kiusiu Toli rytuose egzistavo sios zemes Fusa zeme 総国 Fusa no kuni dabartine Ciba prefektura Veliau suskaidyta į Simosa ir Kazusa zemes Kenu zeme 毛野国 Kenu no kuni kurioje buvusi vietiniu gyventoju emisi valstybele dabartines Tocigi prefektura ir Veliau suskaidyta į Kozuke ir Simocuke zemes Micinoku 陸奥 Michinoku labiausiai į siaure nutolusios sritys vadintos sausumos krastu Jos buvo apgyvendintos emisi ir ju įsisavinimas vyko labai letai Veliau Micinoku padadinta Mucu Tradicines zemes Tradicines zemes ir ju skaicius galutinai susiformavo pacioje VIII a pradzioje vykdant administracines reformas Si reforma remesi kinisku administracijos principu paplitusiu Rytu Azijoje Salyje aplink sostine buvo isskirtas centrinis regionas Kinai o visa likusi Japonija buvo padalinta į septynis 道 dō scidō kurie dalinti į zemes 国 kuni o sios savo ruoztu dalintos į smulkesnius vienetus kio ri iki paties smulkiausio administracinio vieneto 戸 to atitinkancio viena seima Zemes kuni ypac salies susiskaldymo laikotarpiu tapusios uzdarais pasauliais vyste savita kultura Kiekviena ju garsejo tam tikrais menais tradicijomis ar produktais Dar ir dabar placiai naudojami tokie terminai kaip Bizen keramika Kaga audiniu dazymas Ecigo kardai ir pan XVII a pradzioje Tokugavoms suvienijus Japonija zemiu ribos buvo islaikytos Jos tapo administraciniais vienetais pavadintais 藩 han Panaikinimas Meidzi laikotarpiu pradetos nuodugnios administracines reformos 1868 m dvi didziausios zemes siaureje Deva ir Mucu padalintos į atskiras dalis Taip pat administraciskai padalinta ir Hokaido sala Pacioje XIX a pabaigoje zemes buvo panaikintos ir jas pakeite prefekturos Tradiciniu zemiu sarasasDauguma zemiu turejo du pavadinimus japoniska ir kiniska Kiniskas pavadinimas dazniausiai sudaromas paimant pirmajį japonisko pavadinimo hieroglifa tariant jį kinisku tarimu ir pridedant galune shu 畿内 Jamato zeme 大和国 Kavacio zeme 河内国 Seccu zeme 摂津国 Jamasiro zeme 山城国 Idzumio zeme 和泉国 Tosando 東山道 Omio zeme 近江国 Mino zeme 美濃国 Hidos zeme 飛騨国 Sinano zeme 信濃国 Kodzukes zeme 上野国 Musasio zeme 武蔵国 Simocukes zeme 下野国 Mucu zeme 陸奥国 Devos zeme 出羽国 Tokaido 東海道 Igos zeme 伊賀国 Ises zeme 伊勢国 Simos zeme 志摩国 Ovario zeme 尾張国 Mikavos zeme 三河国 Totomio zeme 遠江国 Surugos zeme 駿河国 Idzu zeme 伊豆国 Kajaus zeme 甲斐国 Sagamio zeme 相模国 Kadzusos zeme 上総国 Simosos zeme 下総国 Hitacio zeme 常陸国 Hokurikudo 北陸道 Vakasos zeme 若狭国 Kagos zeme 加賀国 Noto zeme 能登国 Ecidzeno zeme 越前国 Ecciu zeme 越中国 Ecigo zeme 越後国 Sado zeme 佐渡国 Sanindo 山陰道 Tambos zeme 丹波国 Tadzimos zeme 但馬国 Inabos zeme 因幡国 Hokio zeme 伯耆国 Idzumo zeme 出雲国 Ivamio zeme 石見国 Okio zeme 隠岐国 Sanjodo 山陽道 Harimos zeme 播磨国 Bidzeno zeme 備前国 Bicciu zeme 備中国 Bingo zeme 備後国 Akio zeme 安芸国 Suo zeme 周防国 Nagato zeme 長門国 Nankaido 南海道 Kijo zeme 紀伊国 Avadzio zeme 淡路国 阿波国 Sanukio zeme 讃岐国 Ijo zeme 伊予国 Tosos zeme 土佐国 Saikaido 西海道 Cikudzeno zeme 筑前国 Cikugo zeme 筑後国 Budzeno zeme 豊前国 Bungo zeme 豊後国 Hidzeno zeme 肥前国 Higo zeme 肥後国 Hiugos zeme 日向国 Tanes zeme 多褹国 Sacumos zeme 薩摩国 Ikio zeme 壱岐国 Cusimos zeme 対馬国 Senosios Japonijos zemes Akis Ava Ava Avadzis Bingo Biciu Bidzenas Bungo Budzenas Cusima Cikugo Cikudzenas Cisima Deva Ecigas Ecidzenas Eciu Harima Hida Higas Hitacis Hidaka Hidzenas Hokis Hiuga Iburis Idzu Idzumas Idzumis Iga Ijas Ikis Inaba Ise Isikaris Ivamis Jamasiras Jamatas Josinas Kaga Kajus Kavacis Kadzusa Kijis Kitamis Koudzuke Kusiras Mikava Mimasaka Minas Musasis Mucu Nagatas Nemuras Notas Okis Omis Osima Osumis Ovaris Sadas Sagamis Sanukis Sacuma Secu Suou Suruga Sima Simousa Simocuke Sinanas Siribesis Tadzima Tamba Tangas Tesis Tokacis Tosa Toutoumis Vakasa Sis straipsnis apie Japonija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį