Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
1939 m Vokietijos ultimatumas Lietuvai nacistinės Vokietijos žodinis ultimatumas Joachimo fon Ribentropo užsienio reikal
1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai
1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai – nacistinės Vokietijos žodinis ultimatumas, Joachimo fon Ribentropo, užsienio reikalų ministro, 1939 m. kovo 20 d. perduotas Juozui Urbšiui, Lietuvos užsienio reikalų ministrui, keliaujančiam iš Romos į Lietuvą.
Reicho valdžia pareikalavo, kad Lietuva perduotų jiems Klaipėdos kraštą (vokiečių vadinamą Mėmelio teritorija), atskirtą nuo Vokietijos po Pirmojo pasaulinio karo, grasindama, kad kitu atveju Vermachto pajėgos įsiverš į Lietuvą ir nesustos iki pat Latvijos sienos. Toks Vokietijos žingsnis nebuvo netikėtas, sprendžiant pagal paskutinių kelerių metų vokiečių veiksmus Europos žemyne. Nuo pat Hitlerio atėjimo į valdžią tarp Lietuvos ir Vokietijos tvyrojo įtampa. Be to, Klaipėdos krašte, dėl augančios nacistų įtakos, ėmė kurtis įvairios nacistinės grupuotės, siekiančios susidoroti su Hitlerio politiniais varžovais bei vietinėmis etninėmis grupėmis (ypač žydais). Ultimatumas buvo pateiktas 5 dienos po Čekoslovakijos okupacijos.
1924 m. Klaipėdos konvencijos 4 signatarai, anksčiau pažadėję ginti Lietuvos suverenitetą Klaipėdos klausimu, ultimatumo metu Lietuvos neparėmė. Didžioji Britanija ir Prancūzija laikėsi nuolaidžiavimo politikos, o Italija ir Japonija, Vokietijos sąjungininkės, palaikė vokiečių interesus. 1939 m. kovo 22 d. Lietuva buvo priversta priimti ultimatumą.
Iki Antrojo pasaulinio karo tai buvo paskutinis Vokietijos žingsnis jos politikoje. Lietuva prarado svarbų ekonominį uostą. Šalyje smuko gyventojų patriotizmas ir pasitikėjimas savo valdžia. Ikikarinių įvykių atžvilgiu Tautų Sąjungai tai buvo dar vienas nelauktas žingsnis, problema.
Klaipėdos klausimas
Klaipėdos reikšmė, situacija
Klaipėda (vok. Memel) – svarbus prekybinis ir neužšąlantis uostas Baltijos jūroje, Klaipėdos sąsiauryje buvo atskirtas nuo Vokietijos 1919 m. Versalio sutarties 28 ir 99 straipsniais paskirtas administruoti Sąjungininkams. Klaipėdos krašto administraciją prisiėmė prancūzai, tačiau Lietuva siekė perimti jo kontrolę, teigdama, kad daugumą gyventojų Klaipėdos krašte sudarė lietuviai. Be to, tai buvo vienintelis Lietuvos priėjimas prie Baltijos jūros. Savo teises į kraštą pareiškė ir lenkai.
Klaipėdos sukilimas
Atrodė, kad Tautų Sąjunga Klaipėdos kraštą pavers laisvąja sritimi (kaip kad padarė su Dancigu), tačiau Lietuvos valdžia ėmėsi iniciatyvos ir organizavo Klaipėdos sukilimą, kuriam vadovavo Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. Jo pirmininku tapo Martynas Jankus.
Sukilimas prasidėjo 1923 m. sausio 9 d.
1923 m. sausio 15 d. sukilėliai užėmė Klaipėdą ir sudarė Erdmono Simonaičio vadovaujamą direktoriją.
1923 m. sausio 19 d. Šilutėje įvykusio Gelbėjimo suvažiavimo metu vienbalsiai buvo nutarta Klaipėdos kraštą autonomijos teisėmis prijungti prie Lietuvos. Seimas prisijungimą patvirtino.
1923 m. vasario 16 d. didžiųjų valstybių vyriausybės, norėdamos išvengti bet kokio konflikto, kadangi Vokietija ir Sovietinė Rusija palaikė Lietuvos interesus, Ambasadorių konferencijoje atidavė Klaipėdos kraštą Lietuvai, šitaip atsilygindamos už Vilniaus netekimą.
Prijungus Klaipėdos kraštą, Lietuvos plotas padidėjo 2 400 km², šalyje padaugėjo apytiksliai 141 000 gyventojų.
Nuo 1920 m. Lietuva ir Vokietija palaikė gerus santykius, nes juos vienijo bendras priešiškumas lenkams.1928 m. po ilgų ir sudėtingų derybų, Lietuva su Vokietija pasirašė sutartį, kuria Klaipėda buvo priskirta Lietuvai.
Santykiai su Vokietija pablogėjo, kai XX a. 4-ajame dešimtmetyje Veimaro respubliką pakeitė Trečiasis Reichas. 1934 m. Lietuvos valdžia Klaipėdoje suėmė būrį pogrindyje veikusių nacistų, bandžiusių nuversti Lietuvos valdžią Klaipėdoje ir ją prijungti prie Vokietijos. Kaip atsaką į šį areštą, nacių valdžia paskelbė boikotą visam lietuvių agrikultūros importui į Vokietiją. Boikotas Suvalkijoje sukėlė ekonominę krizę; ūkininkai pradėjo rengti streikus. Vis dėlto po plebiscito Sare dauguma suimtųjų buvo amnestuoti. Dėl to labai nukentėjo Lietuvos prestižas užsienio ir .
Karo išvakarės
1938 m. Hitleris viešai pareiškė, kad Vokietija privalo atgauti Klaipėdos kraštą, kuris savo svarba Vokietijai nusileido tik Sudetų kraštui. Kai 1938 m. kovo 17 d. Lenkija įteikė Lietuvai ultimatumą, Vokietija pasinaudojo nusilpusia Lietuvos padėtimi užsienio politikoje ir kovo 25 d. įteikė 11 punktų memorandumą, kuriuo reikalavo Klaipėdos krašte panaikinti , atsisakyti cenzūros ir apriboti Lietuvos skiriamų pareigūnų įgaliojimus. Lietuva nusprendė atidėti reikalavimų svarstymą, tikėdamasi, kad tarptautinė situacija jos atžvilgiu pagerės. Tuo metu Lietuva bandė pakoreguoti padėtį Klaipėdos krašte taip, kad vietiniai vokiečiai neturėtų nusiskundimų, tačiau veltui. Nacių propaganda ir įtaka regione padėtį vis blogino. Lietuvai neliko nieko kito, kaip tik sutikti su Vokietijos reikalavimais. ir cenzūra buvo panaikintos lapkričio 1 d.
1938 m. gruodžio 11 d. rinkimuose į Klaipėdos krašto seimelį 25 vietas (iš 29) laimėjo vokiečiai ir tik 4 – lietuviai. Vokiečių nacistų judėjimo pirmininku Klaipėdoje tapo , vienas iš 1934 m. suimtų nacistų, veikusių pogrindyje. Neumanas reikalavo, kad Lietuvos valdžia leistų Klaipėdos krašto gyventojams pasirinkti, kuriai valstybei priklausyti: Vokietijai ar Lietuvai. Vokietija tuo tarpu tikėjosi, kad Lietuva pati savanoriškai atiduos Klaipėdos kraštą.
Ministrų kabineto pirmininko Vlado Mirono vyriausybė nieko negalėjo padaryti prieš nacistinės savivaldos Klaipėdos krašte sudarymą. Vyriausybė taip pat nebandė imtis jokių ryžtingų priemonių prieš nacistinių organizacijų veiklą.
Ultimatumo paskelbimas
Lietuvos valdžią pasiekė gandai, kad Vokietija kuria planus užgrobti Klaipėdos kraštą. Kaip tik tuo metu, iš Popiežiaus Pijaus XII inauguracijos grįžtantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys sustojo Berlyne, kad išsiaiškintų viską apie tuos gandus. 1939 m. kovo 20 d. Joachimas fon Ribentropas susitiko su J. Urbšiu ir Lietuvai paskelbė ultimatumą, kuriuo buvo pareikalauta prie Rytų Prūsijos prijungti Klaipėdos kraštą, grasinant karine jėga. J. Urbšys perdavė informaciją Lietuvos vyriausybei. Vokietija leido suprasti, kad ji panaudos jėgą, jeigu Lietuva nepasirašys ultimatumo. Buvo aišku, kad bet kokie vokiečių nuostoliai tik pablogintų esama padėtį ir galėtų kainuoti nepriklausomybę.
Lietuva slaptai įspėjo 4 Klaipėdos konvencijos signatarus, kadangi be jų sutikimo negalėjo perduoti Klaipėdos krašto, tačiau jokio atsako nesulaukė. Prancūzija ir Didžioji Britanija laikėsi neutralumo politikos, nors ir palaikė Lietuvą, o Italija ir Japonija palaikė Vokietijos interesus. D. Britanija elgėsi taip pat kaip ir per ir ketino toliau nuolaidžiauti Hitleriui, jei šis užpultų Lietuvą. Sovietų Sąjunga, nors ir palaikė Lietuvos interesus, nenorėjo bloginti padėties su Vokietija, su kuria stengėsi užvesti derybas dėl sąjungos. Kadangi JAV į Europos reikalus tada nesikišo, Lietuvai, neturinčiai jokios tarptautinės paramos, neliko nieko kito, kaip tik priimti ultimatumą.
Ultimatumas niekada nebuvo surašytas ant popieriaus ir neturėjo konkretaus termino, dėl ko kai kurie istorikai sumenkina jo reikšmę, apibūdindami jį kaip paprastas sąlygas ir reikalavimus.
Ultimatumo priėmimas
1939 m. kovo 22 d. J. Urbšys ir J. fon Ribentropas pasirašė sutartį, kuria Lietuva „savanoriškai" atidavė Klaipėdos kraštą Vokietijai.
- I Straipsnis: Klaipėdos kraštas, atskirtas nuo Vokietijos Versalio sutartimi, nuo šiandien vėl prijungiamas prie vokiečių Reicho.
- II Straipsnis: Klaipėdos kraštą turi palikti visi Lietuvos kariniai ir policijos daliniai. Lietuvos valdžia turi užtikrinti, kad evakuacijos metu, teritorija bus palikta tvarkinga.
Abi pusės skirs savo įgaliotinius tol, kol tai bus būtina, kurie galės tvarkyti Klaipėdos krašto administravimo perdavimą, nepriklausantį autonominiams valdžios organams.
Kitų klausimų, iškilusių dėl priklausomybės perdavimo, ypač dėl ekonomikos ir finansų bei dėl pareigūnų ir pilietybės, reglamentavimas yra paliekamas atskiroms institucijoms.
- III Straipsnis: Kad patenkinti Lietuvos ekonominius poreikius, Klaipėdoje bus įkurta laisva Lietuvos ekonominė uosto zona. Detalės bus suderintos pagal nurodymus, pridėtus prie šio susitarimo.
- IV Straipsnis: Kad sustiprinti jų [lietuvių] apsisprendimą ir apsaugoti gerus santykius tarp Vokietijos ir Lietuvos, abi pusės susitaria nepulti viena kitos, panaudojant jėgą, bei nepalaikyti jokios trečiosios jėgos, rodančios agresiją vienai iš minėtųjų valstybių.
- V Straipsnis: Šis susitarimas tampa galiojančiu, jį pasirašius. Liudininkai, tarp kurių yra ir abejų pusių įgaliotiniai, pasirašę šią sutartį, paruošia dvigubą originalą, vokiečių ir lietuvių kalbomis.
1939 m. kovo 22 d., Berlynas
Vėlesni įvykiai
Dar neįsigaliojus ultimatumui, į Klaipėdą įžengė Vermachto daliniai. Kariniu laivu Deutschland atplaukė pats Hitleris ir Klaipėdoje pasakė trumpą kalbą. Flotilė, įplaukusi į Klaipėdos uostą susidėjo iš Admiral Graf Spee, kreiserių Nürnberg, Leipzig ir Köln, dviejų eskadrinių minininkų , trijų flotilių ir vienos tenderių flotilės. Lietuva tuo metu teturėjo tik vieną karinį laivą – „Prezidentas Smetona“. Kol vokiečiai šventė Klaipėdos krašto prijungimą prie Reicho, Europos politikai baiminosi, kad panašus likimas gali ištikti ir Gdansko teritoriją.
Dėl atitinkamų įvykių Lietuvos prezidento Antano Smetonos autoritetas užsienio politikoje sumenko: per kiek daugiau nei metus tai buvo jau antras Lietuvai pareikštas ir jos priimtas ultimatumas iš užsienio valstybių. Vokietijos ultimatumas išprovokavo politinę krizę šalies viduje: neaktyvi Vlado Mirono vadovaujama vyriausybė buvo pakeista kita, su generolu Jonu Černiu priešakyje. Pirmą kartą nuo 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo, valdžioje atsirado žmonių iš opozicijos: Leonas Bistras iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos tapo švietimo ministru, o Jurgis Krikščiūnas iš Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos – žemės ūkio ministru.
Klaipėdos praradimas buvo skaudus smūgis Lietuvos ekonomikai. Iki 70 % užsienio prekybos keliavo per Klaipėdą. Klaipėdos kraštas užėmęs tik kelis procentus Lietuvos teritorijos sudarė trečdalį jos pramonės. Lietuva taip pat prarado ir savo investicijas į uosto infrastruktūrą. Maždaug 10 000 pabėgėlių (daugiausia žydų) kėlėsi į didžiąją Lietuvą ir prašė Lietuvos vyriausybės prieglobsčio.
Po Klaipėdos praradimo Vokietijos įtaka Lietuvoje sustiprėjo tiek, kad buvo atvirai nurodinėjama su kuo Lietuvai prekiauti ir su kuo ne. 1939 m. pabaigoje eksportas į Vokietiją sudarė apie 75 %, o importas iš Vokietijos – apie 86 % visos prekybos. Pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva buvo atiduota Vokietijai (tik vėliau, užkariavus Lenkiją, sutartis buvo pakoreguota ir beveik visa Lietuva buvo atiduota Sovietų Rusijai). Vokietija netgi siūlė Lietuvai prisidėti prie Lenkijos puolimo ir atsiimti Vilnių jėga, tačiau daugumai Lietuvos politikų, tarp jų ir A. Smetonai, abejojant galutine Hitlerio pergale, taip pat daugeliui politikų palaikant neutralumo politiką bei raginant Prancūzijos ir D. Britanijos diplomatams buvo priimtas neutralumo įstatymas, kuriam pritarė visos politinės jėgos.
Šaltiniai
- Gonschior, Andreas. „Das Memelgebiet Überblick“. Wahlen in der Weimarer Republik. Nuoroda tikrinta 2008-03-24.
- Eidintas, Alfonsas; Vytautas Žalys, Alfred Erich Senn (1999 m. rugsėjo mėn.). Ed. Edvardas Tuskenis (red.). Lithuania in European Politics: The Years of the First Republic, 1918–1940 (Paperback leid.). New York: St. Martin's Press. p. 158. ISBN 0-312-22458-3.
- Gerutis, Albertas (1984). „Independent Lithuania“. In Ed. Albertas Gerutis (red.). Lithuania: 700 Years. translated by Algirdas Budreckis (6th leid.). New York: Manyland Books. pp. 247–249. ISBN 0-87141-028-1.
- „Text of the Agreement of Memel“. New York Times: 4. 1939-03-23.
- Č. Iškauskas. Galingųjų vizitai Lietuvoje: Napoleonas, Hitleris, Putinas
Nuorodos
- Senior Counselor Grundherr to Minister Zechlin. Berlin, January 2, 1939.
- Lithuanian, Latvian, Estonian relations with Germany 1937–1939.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai, Kas yra 1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai? Ką reiškia 1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai?
1939 m Vokietijos ultimatumas Lietuvai nacistines Vokietijos zodinis ultimatumas Joachimo fon Ribentropo uzsienio reikalu ministro 1939 m kovo 20 d perduotas Juozui Urbsiui Lietuvos uzsienio reikalu ministrui keliaujanciam is Romos į Lietuva Rytu Prusija 1923 1939 m Reicho valdzia pareikalavo kad Lietuva perduotu jiems Klaipedos krasta vokieciu vadinama Memelio teritorija atskirta nuo Vokietijos po Pirmojo pasaulinio karo grasindama kad kitu atveju Vermachto pajegos įsivers į Lietuva ir nesustos iki pat Latvijos sienos Toks Vokietijos zingsnis nebuvo netiketas sprendziant pagal paskutiniu keleriu metu vokieciu veiksmus Europos zemyne Nuo pat Hitlerio atejimo į valdzia tarp Lietuvos ir Vokietijos tvyrojo įtampa Be to Klaipedos kraste del augancios nacistu įtakos eme kurtis įvairios nacistines grupuotes siekiancios susidoroti su Hitlerio politiniais varzovais bei vietinemis etninemis grupemis ypac zydais Ultimatumas buvo pateiktas 5 dienos po Cekoslovakijos okupacijos 1924 m Klaipedos konvencijos 4 signatarai anksciau pazadeje ginti Lietuvos suvereniteta Klaipedos klausimu ultimatumo metu Lietuvos nepareme Didzioji Britanija ir Prancuzija laikesi nuolaidziavimo politikos o Italija ir Japonija Vokietijos sajungininkes palaike vokieciu interesus 1939 m kovo 22 d Lietuva buvo priversta priimti ultimatuma Iki Antrojo pasaulinio karo tai buvo paskutinis Vokietijos zingsnis jos politikoje Lietuva prarado svarbu ekonominį uosta Salyje smuko gyventoju patriotizmas ir pasitikejimas savo valdzia Ikikariniu įvykiu atzvilgiu Tautu Sajungai tai buvo dar vienas nelauktas zingsnis problema Klaipedos klausimasVyriausiasis Mazosios Lietuvos gelbejimo komitetas ir jo bendradarbiai Sedi is kaires V Saulinskis J Lebartas komiteto pirmininkas M Jankus J Vanagaitis stovi is kaires S Darius A Ivaskevicius A Marcinkevicius J Pronckus 1923 m sausio 19 d Klaipedos reiksme situacija Klaipeda vok Memel svarbus prekybinis ir neuzsalantis uostas Baltijos juroje Klaipedos sasiauryje buvo atskirtas nuo Vokietijos 1919 m Versalio sutarties 28 ir 99 straipsniais paskirtas administruoti Sajungininkams Klaipedos krasto administracija prisieme prancuzai taciau Lietuva sieke perimti jo kontrole teigdama kad dauguma gyventoju Klaipedos kraste sudare lietuviai Be to tai buvo vienintelis Lietuvos priejimas prie Baltijos juros Savo teises į krasta pareiske ir lenkai Klaipedos sukilimas Pagrindinis straipsnis Klaipedos sukilimas Atrode kad Tautu Sajunga Klaipedos krasta pavers laisvaja sritimi kaip kad padare su Dancigu taciau Lietuvos valdzia emesi iniciatyvos ir organizavo Klaipedos sukilima kuriam vadovavo Vyriausias Mazosios Lietuvos gelbejimo komitetas Jo pirmininku tapo Martynas Jankus Sukilimas prasidejo 1923 m sausio 9 d 1923 m sausio 15 d sukileliai uzeme Klaipeda ir sudare Erdmono Simonaicio vadovaujama direktorija 1923 m sausio 19 d Siluteje įvykusio Gelbejimo suvaziavimo metu vienbalsiai buvo nutarta Klaipedos krasta autonomijos teisemis prijungti prie Lietuvos Seimas prisijungima patvirtino Paminklas Sukilimui Klaipedoje 1923 m vasario 16 d didziuju valstybiu vyriausybes noredamos isvengti bet kokio konflikto kadangi Vokietija ir Sovietine Rusija palaike Lietuvos interesus Ambasadoriu konferencijoje atidave Klaipedos krasta Lietuvai sitaip atsilygindamos uz Vilniaus netekima Prijungus Klaipedos krasta Lietuvos plotas padidejo 2 400 km salyje padaugejo apytiksliai 141 000 gyventoju Nuo 1920 m Lietuva ir Vokietija palaike gerus santykius nes juos vienijo bendras priesiskumas lenkams 1928 m po ilgu ir sudetingu derybu Lietuva su Vokietija pasirase sutartį kuria Klaipeda buvo priskirta Lietuvai Santykiai su Vokietija pablogejo kai XX a 4 ajame desimtmetyje Veimaro respublika pakeite Treciasis Reichas 1934 m Lietuvos valdzia Klaipedoje sueme burį pogrindyje veikusiu nacistu bandziusiu nuversti Lietuvos valdzia Klaipedoje ir ja prijungti prie Vokietijos Kaip atsaka į sį aresta naciu valdzia paskelbe boikota visam lietuviu agrikulturos importui į Vokietija Boikotas Suvalkijoje sukele ekonomine krize ukininkai pradejo rengti streikus Vis delto po plebiscito Sare dauguma suimtuju buvo amnestuoti Del to labai nukentejo Lietuvos prestizas uzsienio ir Karo isvakares1938 m Hitleris viesai pareiske kad Vokietija privalo atgauti Klaipedos krasta kuris savo svarba Vokietijai nusileido tik Sudetu krastui Kai 1938 m kovo 17 d Lenkija įteike Lietuvai ultimatuma Vokietija pasinaudojo nusilpusia Lietuvos padetimi uzsienio politikoje ir kovo 25 d įteike 11 punktu memoranduma kuriuo reikalavo Klaipedos kraste panaikinti atsisakyti cenzuros ir apriboti Lietuvos skiriamu pareigunu įgaliojimus Lietuva nusprende atideti reikalavimu svarstyma tikedamasi kad tarptautine situacija jos atzvilgiu pageres Tuo metu Lietuva bande pakoreguoti padetį Klaipedos kraste taip kad vietiniai vokieciai neturetu nusiskundimu taciau veltui Naciu propaganda ir įtaka regione padetį vis blogino Lietuvai neliko nieko kito kaip tik sutikti su Vokietijos reikalavimais ir cenzura buvo panaikintos lapkricio 1 d 1938 m gruodzio 11 d rinkimuose į Klaipedos krasto seimelį 25 vietas is 29 laimejo vokieciai ir tik 4 lietuviai Vokieciu nacistu judejimo pirmininku Klaipedoje tapo vienas is 1934 m suimtu nacistu veikusiu pogrindyje Neumanas reikalavo kad Lietuvos valdzia leistu Klaipedos krasto gyventojams pasirinkti kuriai valstybei priklausyti Vokietijai ar Lietuvai Vokietija tuo tarpu tikejosi kad Lietuva pati savanoriskai atiduos Klaipedos krasta Ministru kabineto pirmininko Vlado Mirono vyriausybe nieko negalejo padaryti pries nacistines savivaldos Klaipedos kraste sudaryma Vyriausybe taip pat nebande imtis jokiu ryztingu priemoniu pries nacistiniu organizaciju veikla Ultimatumo paskelbimasLietuvos valdzia pasieke gandai kad Vokietija kuria planus uzgrobti Klaipedos krasta Kaip tik tuo metu is Popieziaus Pijaus XII inauguracijos grįztantis Lietuvos uzsienio reikalu ministras Juozas Urbsys sustojo Berlyne kad issiaiskintu viska apie tuos gandus 1939 m kovo 20 d Joachimas fon Ribentropas susitiko su J Urbsiu ir Lietuvai paskelbe ultimatuma kuriuo buvo pareikalauta prie Rytu Prusijos prijungti Klaipedos krasta grasinant karine jega J Urbsys perdave informacija Lietuvos vyriausybei Vokietija leido suprasti kad ji panaudos jega jeigu Lietuva nepasirasys ultimatumo Buvo aisku kad bet kokie vokieciu nuostoliai tik pablogintu esama padetį ir galetu kainuoti nepriklausomybe Lietuva slaptai įspejo 4 Klaipedos konvencijos signatarus kadangi be ju sutikimo negalejo perduoti Klaipedos krasto taciau jokio atsako nesulauke Prancuzija ir Didzioji Britanija laikesi neutralumo politikos nors ir palaike Lietuva o Italija ir Japonija palaike Vokietijos interesus D Britanija elgesi taip pat kaip ir per ir ketino toliau nuolaidziauti Hitleriui jei sis uzpultu Lietuva Sovietu Sajunga nors ir palaike Lietuvos interesus nenorejo bloginti padeties su Vokietija su kuria stengesi uzvesti derybas del sajungos Kadangi JAV į Europos reikalus tada nesikiso Lietuvai neturinciai jokios tarptautines paramos neliko nieko kito kaip tik priimti ultimatuma Ultimatumas niekada nebuvo surasytas ant popieriaus ir neturejo konkretaus termino del ko kai kurie istorikai sumenkina jo reiksme apibudindami jį kaip paprastas salygas ir reikalavimus Ultimatumo priemimas1939 m kovo 22 d J Urbsys ir J fon Ribentropas pasirase sutartį kuria Lietuva savanoriskai atidave Klaipedos krasta Vokietijai I Straipsnis Klaipedos krastas atskirtas nuo Vokietijos Versalio sutartimi nuo siandien vel prijungiamas prie vokieciu Reicho II Straipsnis Klaipedos krasta turi palikti visi Lietuvos kariniai ir policijos daliniai Lietuvos valdzia turi uztikrinti kad evakuacijos metu teritorija bus palikta tvarkinga Abi puses skirs savo įgaliotinius tol kol tai bus butina kurie gales tvarkyti Klaipedos krasto administravimo perdavima nepriklausantį autonominiams valdzios organams Kitu klausimu iskilusiu del priklausomybes perdavimo ypac del ekonomikos ir finansu bei del pareigunu ir pilietybes reglamentavimas yra paliekamas atskiroms institucijoms III Straipsnis Kad patenkinti Lietuvos ekonominius poreikius Klaipedoje bus įkurta laisva Lietuvos ekonomine uosto zona Detales bus suderintos pagal nurodymus pridetus prie sio susitarimo IV Straipsnis Kad sustiprinti ju lietuviu apsisprendima ir apsaugoti gerus santykius tarp Vokietijos ir Lietuvos abi puses susitaria nepulti viena kitos panaudojant jega bei nepalaikyti jokios treciosios jegos rodancios agresija vienai is minetuju valstybiu V Straipsnis Sis susitarimas tampa galiojanciu jį pasirasius Liudininkai tarp kuriu yra ir abeju pusiu įgaliotiniai pasirase sia sutartį paruosia dviguba originala vokieciu ir lietuviu kalbomis 1939 m kovo 22 d BerlynasVelesni įvykiaiDar neįsigaliojus ultimatumui į Klaipeda įzenge Vermachto daliniai Kariniu laivu Deutschland atplauke pats Hitleris ir Klaipedoje pasake trumpa kalba Flotile įplaukusi į Klaipedos uosta susidejo is Admiral Graf Spee kreiseriu Nurnberg Leipzig ir Koln dvieju eskadriniu minininku triju flotiliu ir vienos tenderiu flotiles Lietuva tuo metu teturejo tik viena karinį laiva Prezidentas Smetona Kol vokieciai svente Klaipedos krasto prijungima prie Reicho Europos politikai baiminosi kad panasus likimas gali istikti ir Gdansko teritorija Del atitinkamu įvykiu Lietuvos prezidento Antano Smetonos autoritetas uzsienio politikoje sumenko per kiek daugiau nei metus tai buvo jau antras Lietuvai pareikstas ir jos priimtas ultimatumas is uzsienio valstybiu Vokietijos ultimatumas isprovokavo politine krize salies viduje neaktyvi Vlado Mirono vadovaujama vyriausybe buvo pakeista kita su generolu Jonu Cerniu priesakyje Pirma karta nuo 1926 m gruodzio 17 d perversmo valdzioje atsirado zmoniu is opozicijos Leonas Bistras is Lietuvos krikscioniu demokratu partijos tapo svietimo ministru o Jurgis Kriksciunas is Lietuvos valstieciu liaudininku sajungos zemes ukio ministru Klaipedos praradimas buvo skaudus smugis Lietuvos ekonomikai Iki 70 uzsienio prekybos keliavo per Klaipeda Klaipedos krastas uzemes tik kelis procentus Lietuvos teritorijos sudare trecdalį jos pramones Lietuva taip pat prarado ir savo investicijas į uosto infrastruktura Mazdaug 10 000 pabegeliu daugiausia zydu kelesi į didziaja Lietuva ir prase Lietuvos vyriausybes prieglobscio Po Klaipedos praradimo Vokietijos įtaka Lietuvoje sustiprejo tiek kad buvo atvirai nurodinejama su kuo Lietuvai prekiauti ir su kuo ne 1939 m pabaigoje eksportas į Vokietija sudare apie 75 o importas is Vokietijos apie 86 visos prekybos Pasirasius Molotovo Ribentropo pakta Lietuva buvo atiduota Vokietijai tik veliau uzkariavus Lenkija sutartis buvo pakoreguota ir beveik visa Lietuva buvo atiduota Sovietu Rusijai Vokietija netgi siule Lietuvai prisideti prie Lenkijos puolimo ir atsiimti Vilniu jega taciau daugumai Lietuvos politiku tarp ju ir A Smetonai abejojant galutine Hitlerio pergale taip pat daugeliui politiku palaikant neutralumo politika bei raginant Prancuzijos ir D Britanijos diplomatams buvo priimtas neutralumo įstatymas kuriam pritare visos politines jegos SaltiniaiGonschior Andreas Das Memelgebiet Uberblick Wahlen in der Weimarer Republik Nuoroda tikrinta 2008 03 24 Eidintas Alfonsas Vytautas Zalys Alfred Erich Senn 1999 m rugsejo men Ed Edvardas Tuskenis red Lithuania in European Politics The Years of the First Republic 1918 1940 Paperback leid New York St Martin s Press p 158 ISBN 0 312 22458 3 Gerutis Albertas 1984 Independent Lithuania In Ed Albertas Gerutis red Lithuania 700 Years translated by Algirdas Budreckis 6th leid New York Manyland Books pp 247 249 ISBN 0 87141 028 1 Text of the Agreement of Memel New York Times 4 1939 03 23 C Iskauskas Galinguju vizitai Lietuvoje Napoleonas Hitleris PutinasNuorodosSenior Counselor Grundherr to Minister Zechlin Berlin January 2 1939 Lithuanian Latvian Estonian relations with Germany 1937 1939 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu