Sao civilizacija geležies amžiaus archeologinė kultūra klestėjusi Kanem Bornu istoriniame regione dab Čado pietvakariuos
Sao civilizacija

Sao civilizacija – geležies amžiaus archeologinė kultūra, klestėjusi Kanem-Bornu istoriniame regione (dab. Čado pietvakariuose ir Kamerūno šiaurėje) X–XVI a.
Sao civilizacija | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
Dab. valstybės | pietvakarių Čadas, šiaurės Kamerūnas | |||||
Ist. regionas | Kanem-Bornu | |||||
Amžius | Geležies amžius | |||||
Lingvistinė grupė | (?) | |||||
Valstybingumas | Sao imperija (?) | |||||
Bruožai
Civilizacija susiformavo derlinguose Šari ir Logonės upių slėniuose į pietus nuo Čado ežero. Ankstyviausi gyventojai čia identifikuoti iš V a. pr. m. e., ir tai laikoma Sao civilizacijos pradžia. Visame Čado ežero baseine būtent čia susiformavo tankiausiai gyvenama ir aukščiausio lygio priešistorinė civilizacija.
Manoma, kad IX a. civilizacija patyrė imigracijas. Atsikėlėliai kalbėjo Čado kalbomis ir iš pradžių gyveno Sacharos oazėse Bilmoje, ir kt. Vėliau jie migravo į pietus, kur susimaišė su vietos gyventojais ir atnešė jiems kitokią kultūrą. Legendos kalba apie tris vieną po kitos sekusias migracijas, kas rodo, jog Sao kūrėjai buvo susimaišę iš skirtingos kilmės etninių grupių. Šios migracijos pradėjo klasikinį Sao laikotarpį. Anot legendų, tuo metu Sao žmonės gyveno pasidalinę į septynis klanus, tačiau suvienytus į vieną valstybę – hipotetinę Sao imperiją.
Civilizacija paliko apie 350 archeologinių vietovių, daugiausia pailgų pilkapių, kuriuose buvo laidojama, randama daug meno dirbinių. Kai kurie kapai turėdavo tris ar keturis sluoksnius. Didžiausio klestėjimo („klasikinio Sao“) laikotarpiu (XII–XV a.) kūnai buvo laidojami patalpinti į didžiulius molinius indus. Kultūrai būdingi gausūs terakotos dirbiniai, vaizduojantys žmones ir gyvūnus. Kai kurie jų pasiekia ypač aukšto meninio lygio, yra detalizuoti ir tikslūs. Be to, Sao kūrėjai gamino ir bronzos, geležies, dramblio kaulo dirbinius.
Nuo XIV a. civilizacijos likimas nėra aiškus. Vietos gyventojai neišvengiamai susidūrė su kitų, didesnių ir stipresnių regiono valstybių, tokių kaip Kanemas, Bagirmis, o vėliauir Borgu agresija. Kultūra sumenko. XVI a. Sao teritorijos buvo galutinai islamizuotos ir prijungtos prie Bornu valstybės. Jos gyventojų dalis greičiausiai migravo į pietus, į Adamavos regioną. Sao tautos palikuonimis šiuo metu save laiko kotokai ir sarai.
Nuorodos
Puslapis apie Sao civilizaciją Archyvuota kopija 2014-03-06 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sao civilizacija, Kas yra Sao civilizacija? Ką reiškia Sao civilizacija?
Sao civilizacija gelezies amziaus archeologine kultura klestejusi Kanem Bornu istoriniame regione dab Cado pietvakariuose ir Kameruno siaureje X XVI a Sao civilizacijaV a pr m e XVI a Dab valstybes pietvakariu Cadas siaures KamerunasIst regionas Kanem BornuAmzius Gelezies amziusLingvistine grupe Valstybingumas Sao imperija BruozaiCivilizacija susiformavo derlinguose Sari ir Logones upiu sleniuose į pietus nuo Cado ezero Ankstyviausi gyventojai cia identifikuoti is V a pr m e ir tai laikoma Sao civilizacijos pradzia Visame Cado ezero baseine butent cia susiformavo tankiausiai gyvenama ir auksciausio lygio priesistorine civilizacija Manoma kad IX a civilizacija patyre imigracijas Atsikeleliai kalbejo Cado kalbomis ir is pradziu gyveno Sacharos oazese Bilmoje ir kt Veliau jie migravo į pietus kur susimaise su vietos gyventojais ir atnese jiems kitokia kultura Legendos kalba apie tris viena po kitos sekusias migracijas kas rodo jog Sao kurejai buvo susimaise is skirtingos kilmes etniniu grupiu Sios migracijos pradejo klasikinį Sao laikotarpį Anot legendu tuo metu Sao zmones gyveno pasidaline į septynis klanus taciau suvienytus į viena valstybe hipotetine Sao imperija Civilizacija paliko apie 350 archeologiniu vietoviu daugiausia pailgu pilkapiu kuriuose buvo laidojama randama daug meno dirbiniu Kai kurie kapai turedavo tris ar keturis sluoksnius Didziausio klestejimo klasikinio Sao laikotarpiu XII XV a kunai buvo laidojami patalpinti į didziulius molinius indus Kulturai budingi gausus terakotos dirbiniai vaizduojantys zmones ir gyvunus Kai kurie ju pasiekia ypac auksto meninio lygio yra detalizuoti ir tikslus Be to Sao kurejai gamino ir bronzos gelezies dramblio kaulo dirbinius Nuo XIV a civilizacijos likimas nera aiskus Vietos gyventojai neisvengiamai susidure su kitu didesniu ir stipresniu regiono valstybiu tokiu kaip Kanemas Bagirmis o veliauir Borgu agresija Kultura sumenko XVI a Sao teritorijos buvo galutinai islamizuotos ir prijungtos prie Bornu valstybes Jos gyventoju dalis greiciausiai migravo į pietus į Adamavos regiona Sao tautos palikuonimis siuo metu save laiko kotokai ir sarai NuorodosPuslapis apie Sao civilizacija Archyvuota kopija 2014 03 06 is Wayback Machine projekto