Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Adolfas JucysGimė 1904 m rugsėjo 12 d Klausgalvų Medsėdžiai Salantų valsčius Rusijos imperijaMirė 1974 m vasario 4 d 69
Adolfas Jucys
| Adolfas Jucys | |
|---|---|
| Gimė | 1904 m. rugsėjo 12 d. Klausgalvų Medsėdžiai, Salantų valsčius, Rusijos imperija |
| Mirė | 1974 m. vasario 4 d. (69 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinės |
| Sutuoktinis (-ė) | Sofija Nezabitauskaitė-Jucienė |
| Vaikai | Algimantas Adolfas Jucys Gediminas Jucys |
| Sritis | teorinė fizika |
| Organizacijos | Vytauto Didžiojo universitetas Vilniaus universitetas Fizikos ir matematikos institutas |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
| Žymūs studentai | Romualdas Karazija |
| Žinomas (-a) už | daugiaelektronių atomų teorija |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Adolfas Jucys |
Adolfas Jucys (1904 m. rugsėjo 12 d. Klausgalvų Medsėdžiai, Salantų valsčius, Rusijos imperija – 1974 m. vasario 4 d. Vilnius, palaidotas Antakalnio kapinėse) – lietuvių fizikas teoretikas bei matematikas, akademikas, vienas žymiausių XX a. Lietuvos mokslininkų. Geriausiai žinomas kaip vienas iš daugiaelektronių atomų teorijos kūrėjų.
Biografija
Vaikystė
Tėvas Pranas Jucys (gimė 1863 m.) buvo ūkininkas. 1894 m. vedė našlę Barborą Jonkaitę-Kontrimienę iš Smeltės kaimo. Pirmasis Barboros vyras, Kontrimas, mirė nuo džiovos, su juo buvo susilaukusi aštuonių vaikų, iš kurių išgyveno tik du. Po vestuvių Pranas atsikėlė į jos ūkį, tačiau 1899 m. mirus jo tėvui ir Adolfo seneliui Kazimierui, grįžo į Klausgalvų Medsėdžius. Gimęs A. Jucys buvo keturioliktas motinos ir šeštas tėvo vaikas, o po metų šeima susilaukė dar vieno sūnaus.
1912 m., paūgėjus vyresniesiems vaikams, Pranas Jucys nutarė tris jauniausius – Stefaniją, Adolfą ir Juozą – išleisti į Salantų pradinę mokyklą. Čia Adolfas mokėsi iki 1915 m., kuomet prie apylinkių priartėjo frontas. Netrukus mirė tėvas, todėl karo metais šeima vertėsi sunkiai, o pokariu Adolfas darbavosi ūkyje. Prie mokslų grįžo tik po šešerių metų – 1921–1922 m. jį privačiai mokė Salantų liaudies mokyklos vedėjas Stasys Majoras, o nuo 1922 m. metus praleido Kretingos progimnazijoje. 1923 m., dar nesibaigus mokslo metams, persikėlė į trečią Plungės „Saulės“ realinės gimnazijos klasę. Adolfui gerai ėjosi visi dalykai, visą laiką buvo geriausias mokinys klasėje. Gimnaziją baigė 1927 m. su trečiąja jos laida, visus egzaminus išlaikė pačiais aukščiausiais įvertinimais – penketais.
Studijų metai
1927 m. rugsėjo 12 d. buvo priimtas į Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Matematikos-fizikos skyrių. Kadangi universitetas bendrabučių neturėjo, Adolfas kartu su mokyklos draugu Antanu Šimkumi nuomojosi kambarį. Studijų metais įstojo į etnografinio pobūdžio Simono Daukanto studentų žemaičių draugiją, buvo aktyvus jos narys, rinktas pirmininku. Pas Igną Končių atliko diplominį darbą tema „Triodinė lemputė“, apgynė jį aukščiausiu įvertinimu ir 1931 m. spalio 20 d.baigė universitetą.
Akademinė veikla
1933–1940 m. dirbo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos katedroje. 1940 m. pabaigoje grįžo į Vilniaus universitetą, kur jau 1941 m. sausio 25 d. apgynė daktaro disertaciją. Nuo tų pačių metų rugsėjo 1 d. iki 1971 m. rugsėjo 1 d. vadovavo Teorinės fizikos katedrai.
1945 m. kovo 17 d. gavo fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnį ir docento vardą. 1951 m. gruodžio 27 d. Leningrado valstybinio A. Ždanovo universiteto Fizikos fakultete apgynė fizikos-matematikos mokslų daktaro disertaciją, o po dvejų metų gavo profesoriaus vardą.
1956 m. Adolfas Jucys tapo pirmuoju Lietuvos mokslų akademijos sistemoje įkurto Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi ir vadovavo jam iki 1963 m..
Asmeninis gyvenimas
1934 m. rugsėjo 6 d. vedė Sofiją Nezabitauskaitę, operos solistės Adelės Galaunienės seserį. Sofija, kilusi iš Baidotų kaimo, buvo dvejais metais jaunesnė už Adolfą, tačiau į universitetą, studijuoti teisės, įstojo tais pačiais metais, kaip ir jis. Susipažino minėtoje S. Daukanto draugijoje. 1936 m. pabaigoje susilaukė sūnaus Algimanto Adolfo Jucio, 1945 m. – Gedimino.
Žymūs pasiekimai
Pagrindinė Adolfo Jucio mokslinių tyrimų sritis buvo atomo teorija. Konsultavęsis pas Douglas Hartree Mančesterio universitete, skaičiavo anglies atomo bangines funkcijas , prisidėjo prie jo tobulinimo. Apibendrino nepilno kintamųjų atskyrimo metodą atomams, turintiems daugiau kaip du elektronus. Taip pat vystė patikslintus atomo elektronų sluoksnių aprašymo metodus, įrodė atomų dvielektronių sužadinimų svarbą. Išplėtojo grafinį metodą judesio kiekio momento teorijos dydžiams vaizduoti ir veiksmams su jais atlikti.
1955 m. Vilniaus universitete Adolfo Jucio iniciatyva pradėjo veikti pirmasis elektroninis skaičiavimo įrenginys Lietuvoje – elektroninis integratorius ELI-12. Jį sutiko atiduoti Maskvos Lomonosovo universitetas. 1962 m. Fizikos ir matematikos institute taip pat A. Jucio pastangomis įkurtas Skaičiavimo centras, gauta pirmoji Lietuvoje elektroninė skaičiavimo mašina BESM-2M. Reguliarūs skaičiavimai ja prasidėjo 1963 m. vasario 18 d., o po aštuonerių metų eksploatacijos jos vietoje buvo sumontuota nauja ESM – BESM-6.
Bibliografija
- Adolfas Jucys, , . Judėjimo kiekio momento teorijos matematinis aparatas (rus. Математический аппарат теории момента количества движения). – Vilnius: Lietuvos TSR valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960, 243 p. (rusų k., 1962 m. anglų k.).
- Antanas Bandzaitis, Adolfas Jucys. Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje (rus. Теория момента количества движения в квантовой механике). – Vilnius: Mintis, 1965, 463 p. : iliustr. (rusų k., 1977 m. perleido „Mokslas“).
- Adolfas Jucys, Algimantas Savukynas. Atomo teorijos matematiniai pagrindai (rus. Математические основы теории атома). – Vilnius: Mintis, 1973, 479 p. {rusų k.).
- Adolfas Jucys. Rinktiniai darbai. Daugiaelektronių atomų teorija (rus. Избранные труды : теория многоэлектронных атомов). – Vilnius: Mokslas, 1978, 240 p. (rusų k., po mirties).
Įvertinimas
- 1968 m. – LTSR valstybinė premija už darbus atomo teorijos srityje.
Šaltiniai
- Adolfas Jucys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- Romualdas Karazija. Žalias teorijos medis: Akad. A. Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla. Vilnius: UAB „Inforastras“, 2003. – 176 p.:iliustr. ISBN 9955-9578-8-3
- Fizikos ir matematikos institutas iki pirmosios reorganizacijos (1956–1966). Nuoroda tikrinta 2008-11-30.
- Kostas Žukauskas. „Kompiuterizacijos aušra Lietuvos mokslų akademijoje“. Nuoroda tikrinta 2008-11-16.
- Mokslas Lietuvoje. Technologiniai mokslai. Skaičiavimo technika ir programavimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 691 psl.
Nuorodos
- Internetinis Adolfo Jucio šeimos nuotraukų albumas Archyvuota kopija 2008-04-29 iš Wayback Machine projekto.
- Teorinės fizikos ir astronomijos institutas: Daugiaelektronių atomų teorijos kūrėjas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Adolfas Jucys, Kas yra Adolfas Jucys? Ką reiškia Adolfas Jucys?
Adolfas JucysGime 1904 m rugsejo 12 d Klausgalvu Medsedziai Salantu valscius Rusijos imperijaMire 1974 m vasario 4 d 69 metai VilniusPalaidotas a Antakalnio kapinesSutuoktinis e Sofija Nezabitauskaite JucieneVaikai Algimantas Adolfas Jucys Gediminas JucysSritis teorine fizikaOrganizacijos Vytauto Didziojo universitetas Vilniaus universitetas Fizikos ir matematikos institutasAlma mater Vytauto Didziojo universitetasZymus studentai Romualdas KarazijaZinomas a uz daugiaelektroniu atomu teorijaZymus apdovanojimaiLTSR valstybine premijaVikiteka Adolfas Jucys Adolfas Jucys 1904 m rugsejo 12 d Klausgalvu Medsedziai Salantu valscius Rusijos imperija 1974 m vasario 4 d Vilnius palaidotas Antakalnio kapinese lietuviu fizikas teoretikas bei matematikas akademikas vienas zymiausiu XX a Lietuvos mokslininku Geriausiai zinomas kaip vienas is daugiaelektroniu atomu teorijos kureju BiografijaVaikyste Tevas Pranas Jucys gime 1863 m buvo ukininkas 1894 m vede nasle Barbora Jonkaite Kontrimiene is Smeltes kaimo Pirmasis Barboros vyras Kontrimas mire nuo dziovos su juo buvo susilaukusi astuoniu vaiku is kuriu isgyveno tik du Po vestuviu Pranas atsikele į jos ukį taciau 1899 m mirus jo tevui ir Adolfo seneliui Kazimierui grįzo į Klausgalvu Medsedzius Gimes A Jucys buvo keturioliktas motinos ir sestas tevo vaikas o po metu seima susilauke dar vieno sunaus 1912 m paugejus vyresniesiems vaikams Pranas Jucys nutare tris jauniausius Stefanija Adolfa ir Juoza isleisti į Salantu pradine mokykla Cia Adolfas mokesi iki 1915 m kuomet prie apylinkiu priartejo frontas Netrukus mire tevas todel karo metais seima vertesi sunkiai o pokariu Adolfas darbavosi ukyje Prie mokslu grįzo tik po seseriu metu 1921 1922 m jį privaciai moke Salantu liaudies mokyklos vedejas Stasys Majoras o nuo 1922 m metus praleido Kretingos progimnazijoje 1923 m dar nesibaigus mokslo metams persikele į trecia Plunges Saules realines gimnazijos klase Adolfui gerai ejosi visi dalykai visa laika buvo geriausias mokinys klaseje Gimnazija baige 1927 m su treciaja jos laida visus egzaminus islaike paciais auksciausiais įvertinimais penketais Studiju metai 1927 m rugsejo 12 d buvo priimtas į Lietuvos universiteto Matematikos gamtos fakulteto Matematikos fizikos skyriu Kadangi universitetas bendrabuciu neturejo Adolfas kartu su mokyklos draugu Antanu Simkumi nuomojosi kambarį Studiju metais įstojo į etnografinio pobudzio Simono Daukanto studentu zemaiciu draugija buvo aktyvus jos narys rinktas pirmininku Pas Igna Konciu atliko diplominį darba tema Triodine lempute apgyne jį auksciausiu įvertinimu ir 1931 m spalio 20 d baige universiteta Akademine veikla 1933 1940 m dirbo Kauno Vytauto Didziojo universiteto Fizikos katedroje 1940 m pabaigoje grįzo į Vilniaus universiteta kur jau 1941 m sausio 25 d apgyne daktaro disertacija Nuo tu paciu metu rugsejo 1 d iki 1971 m rugsejo 1 d vadovavo Teorines fizikos katedrai 1945 m kovo 17 d gavo fizikos matematikos mokslu kandidato laipsnį ir docento varda 1951 m gruodzio 27 d Leningrado valstybinio A Zdanovo universiteto Fizikos fakultete apgyne fizikos matematikos mokslu daktaro disertacija o po dveju metu gavo profesoriaus varda 1956 m Adolfas Jucys tapo pirmuoju Lietuvos mokslu akademijos sistemoje įkurto Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi ir vadovavo jam iki 1963 m Asmeninis gyvenimas 1934 m rugsejo 6 d vede Sofija Nezabitauskaite operos solistes Adeles Galaunienes seserį Sofija kilusi is Baidotu kaimo buvo dvejais metais jaunesne uz Adolfa taciau į universiteta studijuoti teises įstojo tais paciais metais kaip ir jis Susipazino minetoje S Daukanto draugijoje 1936 m pabaigoje susilauke sunaus Algimanto Adolfo Jucio 1945 m Gedimino Zymus pasiekimaiPagrindine Adolfo Jucio moksliniu tyrimu sritis buvo atomo teorija Konsultavesis pas Douglas Hartree Mancesterio universitete skaiciavo anglies atomo bangines funkcijas prisidejo prie jo tobulinimo Apibendrino nepilno kintamuju atskyrimo metoda atomams turintiems daugiau kaip du elektronus Taip pat vyste patikslintus atomo elektronu sluoksniu aprasymo metodus įrode atomu dvielektroniu suzadinimu svarba Ispletojo grafinį metoda judesio kiekio momento teorijos dydziams vaizduoti ir veiksmams su jais atlikti 1955 m Vilniaus universitete Adolfo Jucio iniciatyva pradejo veikti pirmasis elektroninis skaiciavimo įrenginys Lietuvoje elektroninis integratorius ELI 12 Jį sutiko atiduoti Maskvos Lomonosovo universitetas 1962 m Fizikos ir matematikos institute taip pat A Jucio pastangomis įkurtas Skaiciavimo centras gauta pirmoji Lietuvoje elektronine skaiciavimo masina BESM 2M Reguliarus skaiciavimai ja prasidejo 1963 m vasario 18 d o po astuoneriu metu eksploatacijos jos vietoje buvo sumontuota nauja ESM BESM 6 BibliografijaAdolfas Jucys Judejimo kiekio momento teorijos matematinis aparatas rus Matematicheskij apparat teorii momenta kolichestva dvizheniya Vilnius Lietuvos TSR valstybine politines ir mokslines literaturos leidykla 1960 243 p rusu k 1962 m anglu k Antanas Bandzaitis Adolfas Jucys Judejimo kiekio momento teorija kvantineje mechanikoje rus Teoriya momenta kolichestva dvizheniya v kvantovoj mehanike Vilnius Mintis 1965 463 p iliustr rusu k 1977 m perleido Mokslas Adolfas Jucys Algimantas Savukynas Atomo teorijos matematiniai pagrindai rus Matematicheskie osnovy teorii atoma Vilnius Mintis 1973 479 p rusu k Adolfas Jucys Rinktiniai darbai Daugiaelektroniu atomu teorija rus Izbrannye trudy teoriya mnogoelektronnyh atomov Vilnius Mokslas 1978 240 p rusu k po mirties Įvertinimas1968 m LTSR valstybine premija uz darbus atomo teorijos srityje SaltiniaiAdolfas Jucys Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 Romualdas Karazija Zalias teorijos medis Akad A Jucys Gyvenimas ir moksline veikla Vilnius UAB Inforastras 2003 176 p iliustr ISBN 9955 9578 8 3 Fizikos ir matematikos institutas iki pirmosios reorganizacijos 1956 1966 Nuoroda tikrinta 2008 11 30 Kostas Zukauskas Kompiuterizacijos ausra Lietuvos mokslu akademijoje Nuoroda tikrinta 2008 11 16 Mokslas Lietuvoje Technologiniai mokslai Skaiciavimo technika ir programavimas Visuotine lietuviu enciklopedija T XII Lietuva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 691 psl NuorodosInternetinis Adolfo Jucio seimos nuotrauku albumas Archyvuota kopija 2008 04 29 is Wayback Machine projekto Teorines fizikos ir astronomijos institutas Daugiaelektroniu atomu teorijos kurejas